Buvusi Delfi.lt ir BNS direktorė Jurga Eivaitė kaltinama sukčiaudama pasisavinusi 80 tūkst. dolerių
Eivaite
Buvusi Delfi.lt direktorė Jurga Eivaitė kaltinama sukčiaudama pasisavinusi 80 tūkst. dolerių
Ukrainos pilietė Natalija Kichula kreipėsi į prokuratūrą, prašydama iškelti bylą buvusiai BNS ir portalo delfi.lt direktorei Jurgai Eivaitei.
Ukrainiečiai investavo 80 tūkst. dolerių į J.Eivaitės vadovaujama įmonę „Pirmas puslapis“, kuri turėjo rengti to paties pavadinimo interneto portalą, ir vadovė žadėjo, kad tai labai pelningas verslas. Tačiau po kelių metų Eivaitės UAB bankrutavo, ukrainiečiai mano, kad tapo apgaulės aukomis ir kad tas bankrotas buvo tyčinis, kad nereikėtų gražinti skolų.
„2018-11-14 Vilniaus AVPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo registruotas mano 2018-11-11 pareiškimas dėl galimai padarytų veikų LR BK 182 str. 2 d., 300 str.. 222 str. 1 d. ir asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, – teigia Ukrainos pilietė, – mano atstovė advokatė E. Norkienė 2018-11-14 apie tai gavo pranešimą el. paštu ir mane iš karto informavo, kadangi kaip esu anksčiau minėjusi lietuvių kalbos aš nesuprantu.
Per mėnesį nesulaukus jokio pranešimo apie priimtą procesinį sprendimą, 2018-12-14 mano atstovė susisiekė su vyr. tyrėja J. Tumalavičiūte, kuri informavo, kad sprendimas priimtas t y. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o dokumentai išsiųsti per raštinę, tačiau jų taip ir nebuvome gavę.
Natalija Kichula nurodė, kad 2012 metų rudenį Ukrainoje ją ir jos vyrą Igorį Kichula jų pažįstamas Andrei Povalenuis supažindino su iš Lietuvos verslo reikalais atvykusiais Jurga Eivaite ir Vaidu Griškevičiumi, kuris prisistatė Jurgos vyru.
„Jurga Eivaite pasiūlė mums investuoti į intemeto portalą „Pirmas puslapis“, – pasakojo ukrainietė, – nuo 2012-07-19 įmonės vadove buvo Jurga Eivaitė. Ji minėjo, kad turi ekonomistės išsilavinimą, tad sudarė rimto asmens įvaizdį. Nuo to laiko palaikėme glaudesnius ryšius, nutarėme su vyru Igoriu, kad galime investuoti į minėta UAB, kaip mūsų ir prašė J. Eivaitė, 80 000 dolerių.
Į Lietuvą ukrainiečiai atvyko 2013 melų vasario mėnesį ir kartu su Jurga Eivaite bei Vaidu Griškevičiumi nuvyko, kaip jiems buvo pasakyta, pas notarą.
„Ten perdavėme 20 000 dolerių po 100 dolerių kupiūromis grynais, nes taip jie mūsų buvo prašę, – pasakojo N.Kichulia, – man buvo pateiktas atspausdintas kompiuteriu ir pasirašytas kvitas Nr. 002 lietuvių kalba, kurios mes nei vienas nesupratome. Vertėjo nebuvo. J. Eivaitės vyras Vaidas rusiškai paaiškino, kad tai Paskolos kvitas 20 000 dolerių, kurį reikia pasirašyti ir aš jį pasirašiau prie liudininkų ir kontoroje buvusių 2 moterų. Ant kvito uždėjo bendrovės antspaudus. Susitarėme, kad tikrai galėsime investuoti į šį portalą 80 000 dolerių per kelis kartus. 2013 metų kovo mėnesį, J. Eivaitės ir V. Griškevičiaus iniciatyva mes su šeima vėl atskridome į Lietuvą su 20 000 dolerių grynais pinigais. Vaidas Griškevičius atvyko pas mus į viešbutį ir mes su vyru Igoriu jam perdavėme pinigus. J. Eivaitės nebuvo, o jos vyras Vaidas rusiškai paaiškino, kad tai toks pat Paskolos kvitas Nr. 003 – 20 000 dolerių, kurį reikia pasirašyti ir aš jį pasirašiau, nes ant jo mačiau J. Eivaitės tokį pat parašą ir bendrovės antspaudą, kaip praeitą kartą. Kvitas išduotas 2013-03-24 dienos data, tada j tat neatkreipiau dėmesio, bet dabar žinau, kad ji neteisinga, nes mes atvykę į Lietuvą buvome kovo mėn. 7-10 dienomis“.
N.Kichulia pasakojo, kad su vyru aptarė, kad įsigys UAB „Pirmas puslapis“ akcijų. todėl 2013 metų balandžio mėnesį, J. Eivaitės ir V. Griškevičiaus iniciatyva jie vėl atskrido į Lietuvą.
„ Jau buvome sutarę, kad pirksime akcijas t. y. šios UAB „Pirmas puslapis“ 40 paprastųjų vardinių akcijų, tad buvo paruošta Akcijų pirkimo- pardavimo Sutartis lietuvių ir rusų kalbomis, – pasakojo moteris, – rusiškai neblogai suprantame, tad ją pasirašėme. Kaip minėjau, vertimas skyrėsi. Už akcijas reikėjo sumokėti 4000 litų, tačiau pas mus buvo tik doleriai, tad tuo metu 1510 dolerių ir perdavėme tame pačiame Notaro biure.
Tuo pat metu dar investavau ir kaip akcininke 20 000 dolerių pagal Kvitą Nr. 001, išduotą 2013-04-09. Jis buvo toks pat, kas jame užrašyta nežinau. Rusiškai man paaiškino, kad Paskolos kvitas. Atskiro kvito dėl 1510 dolerių man neišdavė“.
Moteris tik vėliau atkreipė dėmesį, kad 2013 m. balandžio mėn. 9 dieną Kvito Nr. yra tos pačios serijos, o skaičius 001, nors 2013 m. kovo mėn. 24 dieną, kvitas pagal eiliškumą jau buvo Nr. 003.
„Akivaizdu, kad galimai buvo ruošiamasi nuslėpti paskolos faktą, kadangi jis galėjo būti tik didesniu Nr., o ne mažesniu, – pasakojo moteris, – be to. nebuvo išreikalauta iš bankroto administratoriaus bei pateikto jokio dokumento, kad mano paskolinti pinigai, būtų buvę įtraukti į UAB apskaitą“.
Tačiau po kiek laiko „Pirmas puslapis“ bankrutavo, tačiau akcininkai iš Ukrainos apie tai nebuvo informuoti.
„Iš Nutarimo man dabar tapo žinoma, kad akcininke aš buvau įregistruota nuo 2013-04- 09, todėl kyla klausimas, kodėl bankroto byloje apie mane net nebuvo užsiminta, aš negavau pranešimo nei kaip akcininke, nei kaip kreditorė, kad vyksta procesas, – pasakojo Kichulia, – UAB įsiskolinimas, kaip dabar žinoma, nebuvo toks didelis, kad nebevystyti tolimesnės veiklos. Nebuvau tuo metu informuota, koks jis tiksliai yra, gal būtume ieškoję kitų išeičių. 2016 metų pradžioje raštu prašėme UAB pirmas puslapis sutartį nutraukti dėl jos nevykdymo ir susigrąžinti pinigus, reaguota nebuvo. Manau, kad bankrotas galimai buvo sukeltas tyčia, kad nereikėtų man atiduoti skolos.
Nors dar. 2013 metų lapkričio mėnesį ukrainiečiai J. Eivaitės ir V. Griškevičiaus iniciatyva vėl vyko „investuoti“ likusių pinigų- 20 000 dolerių.
„Sutarėme susitikti Lenkijoje, nes jie taip pageidavo, – pasakojo ukrainietė, – man su vyru ir draugu atvykus, J. Eivaitės nebuvo, tačiau mes atvežėme dar 20 000 dolerių grynais pinigais ir man buvo išduotas 2013-11-27 dienos kvitas Nr. 004. Jis jau buvo pasirašytas J. Eivaitės, todėl aš pasitikėdama taip pat jį pasirašiau. Buvo ir antspaudas kaip visada. 2013 metų pabaigoje kvito Nr. tik 004, tai reiškia, kad nuo 2013 m. kovo 24 d. daugiau neturėjo būti jokių įplaukų, nes jos nebuvo apskaitytos. Nors tuo metu, J. Eivaitės žodžiais, UAB „Pirmas puslapis“ vertėsi labai pelninga veikla, tačiau investuotojai nuostabą sukėlė tai, kad per metus už gautas pajamas buvo išrašyti tik keturi kvitai.
„Negalėjo būti toks Kvito Nr. 004 arba tai galimai akivaizdus siekis nuslėpti mano investiciją, kas ir buvo padaryta, – pasakojo „investuotoja“, – žadėtų palūkanų negavau. 2015 metais .1. Eivaitės šeima lankėsi Ukrainoje, bandėme su vyru gražiuoju sutarti, kad jei UAB veikla nepelninga, parduoti akcijas ir J. Eivaitė mums grąžintų pinigus. Aš nei karto nebuvau pakviesta į akcininkų susirinkimą, nemačiau jokių ataskaitų, nors nežinojau kokios jos turėtų ir būti, be to nesupratau lietuvių kalbos. Pažadėjo, kad bandys dar ..pakelti.. šios UAB veiklą. Pinigų nebeatgavau, nors vėliau ne kartą teko bendrauti su Jurga Eivaite ir telefonu ar viberiu žadėjo, kad atiduos 16 000 eurų per metus“.
2016-07-19 per UNION gavome 4850 eurų t. y. tuo melu 5507. 44 dolerius kaip pagalbų giminaičiams. Likusių pinigų taip ir nebesulaukėme, nors telefonu mano draugui Andriy Vaidas sakė, kad planuoja perpirkti kažką ar prisijungti prie kito portalo ir suklestės „biznis“.
Vėliau ryšiai nutrūko, nebeatsiliepė niekam, nebebendravo visiškai jokiomis ryšio priemonėmis.
N.KIchulia teigia, kad 2017 metų vasarų iš Lietuvos Respublikos senuoju gyvenamosios vietos adresu pavėluotai iš Bankroto administratoriaus gavo lietuvių kalba kažkokį dokumentą. „Jo su vyru nesupratome, bet tai buvo oficialus dokumentas, – pasakojo moteris, – jį vėliau išverčiau biure. Tai 2017-03-27 Vilniaus Apygardos teismo nutartis dėl UAB „Pirmas puslapis” bankroto. Apie tai anksčiau nieko nežinojau, į kreditorių sąrašus įtraukta nebuvau. Man tik Iš advokatės yra žinoma, kad UAB „Pirmas puslapis” jau yra likviduota ir išregistruota iš V| Registrų centro. Taip pat sužinojau, kad net kelis kartus teismas tikslino kreditorių sąrašus, tačiau aš niekur įtraukta nebuvau, taigi galimai tyčia J. Eivaitei nuslepiant apie tai. kad aš ne tik akcininke, bet ir investavau 80 000 dolerių, iš kurių atgavau tik 5507,44 dolerius. Be to, už akcijas dar buvau sumokėjus 1510 dolerių. Man padaryta turtinė žala- 76 002, 56 doleriai.
Teigtina, kad jokioje buhalterinėje apskaitoje bei jokiuose finansiniuose dokumentuose nebuvo įtraukti mano investuoti pinigai, nes bankroto administratoriui buvo pateikti ir jis turėjo visus šios UAB dokumentus, kurių pagrindu buvo paskelbtas bankrotas.
Galimai netgi tyčinis, kad nereikėtų grąžinti man investicijų, t. y. kaip įvardinta kvituose – paskolos.
Ukrainietė mano, kad prokuratūra net neketino pradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimo Eivaitės sukčiavimo, nes policijos tyrėjai buvo pranešta, kad Kichulia į apklausą Lietuvoje gali atvykti tik gruodžio mėnesį, o tyrėją savo nutarime nurodė, kad „pareiškėja neketina atvykti“.
„Pareigūnė klaidina, kad aš neplanavau atvykti, – sakė moteris, – mes net žiūrėjome artimiausius skrydžius 2018 m. lapkričio mėn., kadangi nuo 2018-10-29 buvo pridėta naujų reisų Lvovas- Vilnius ir mes galėjome atskristi su liudininkais bet kurią dieną. Taip pat bendraujant mano atstovei E. Norkienei su tyrėja J. Tumalavičiūte, ji pareiškė, kad nei papildomų dokumentų, nei kitų įrodymų, nei mano atvykimo nereikia, nes ji ruošia medžiagą atsisakymui pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrėja savo iniciatyva neišsireikalavo mano pareiškime paminėtiems faktams pagrįsti papildomų dokumentų, nesurašė paaiškinimų nei J. Eivailės, nei jos sugyventinio V. Griškevičiaus. Tai rudo. kad praėjus vos 6 dienoms po mano pareiškimo gavimo, tyrėja net neplanavo gilintis į pateiktus dokumentus, turėjo savo nusistatymą ir galimai kitų asmenų įtaką, kad nebūtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir paviešinta apie Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid” komunikacijos vadovės Jurgos Eivaltės galimai nusikalstamą veiklą, nes ji Lietuvos mastu žinomas asmuo dar nuo to laiko, kai buvo BNS redaktorė. Nors nutarime nenurodoma, kad būtų buvę apklausiami nei J. Eivaitė, nei V. Griškevičius, tačiau apie tas aplinkybes, kad buvo pateiktas mano pareiškimas, jiems yra žinoma. Taip pat, jie domėjosi mano atstove advokate E. Norkiene. Taigi, manau, kad yra tam tikras suinteresuotumas, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla.
Manau, kad šio skyriaus vyr. tyrėja Jūratė Tumalavičiūtc arba buvo šališka arba neturi reikiamos patirties tirti tokio pobūdžio medžiagas, kurioje figūruoja užsienio elementas, dėl tos priežasties, jei bus panaikintus nutarimas, prašysiu paskirti kitą kompetetingą pareigūną.
N.Kichulia stebisi, kad ji, būdama UAB ‚Pirmas puslapis“ akcininkė, nieko nežinojo apie tai, kad įmonei iškelta bankroto byla.
„Paaiškinu, kad jokio 2017-04-25 rašto nesu gavusi ir nežinau jo turinio, – teigi ji, – jei toks dokumentas buvo siunčiamas, tai jis turėjo būti oficialus ir pateiktas j bankroto bylą Vilniaus Apygardos teismui, kad yra tokia akcininke ir ji informuota apie procesą ir turi teisę pareikšti reikalavimus dėl įtraukimo į kreditorių sąrašus. 2017-05-30 raštą gavau 2017 merų viduryje, kai jau buvo praėję terminai pareikšti finansinius reikalavimus. Ką toliau turėjau daryti, man nebuvo pranešta, Lietuvos Respublikos procesas ir teismų praktika man nėra žinoma. Apie tai, kad UAB likviduota net nebuvau informuota. Civ. Byloje, kurios kopijas pridėjau anksčiau, nėra nei vieno dokumento, susijusio su manimi, nes Bankroto administratorius S. Grigaravičius jų nepateikė, todėl tai taip pat kelia įvairių pagrįstų įtarimų dėl šios situacijos.
Apie pinigų perdavimo faktus ir aplinkybes yra žinoma ir J. Eivaitės draugams Edgarui Mikaloniui, gim. 1974 metais ir Povilui Strasevičiui. gim. 1974 metais. Minėti asmenys apie save yra pateikę daug informacijos viešojoje erdvėje, ypač Facebooke, tad nustatyti jų gyvenamąsias vietas vietas nėra sudėtinga. Prašyčiau apklausti minėtus asmenis. Savo liudininkus iš Ukrainos aš atsivešiu kartu, kai bus man reikalinga atvykti į Lietuvą apklausai.
Be to. manau, kad nutarime yra pateikiama neteisinga LAT praktika, neatitinkanti mano nurodytiems faktams. Todėl aš savo skundą, kaip ir anksčiau grindžiu, mano nuomone, aktualiomis ir reikšmingomis LAT nutartimis.
Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.
Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti. Viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu – yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas (pvz., paimamas avansas už darbus, kurių kaltininkas neketina atlikti) padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą.
Pati Jurga Eivaitė LL redakcijai sakė, kad minėti kaltinimai jai naujiena : „Perskaičiau, galiu tik pasakyti, daug netiesos – visa įmonės buhalterija, paskolos akcininkų įmonėje buvo fiksuotos, lėšos naudotos tik įmonės veiklai. Ką rodo visi jų turimi kvitai – tam jie ir išduoti, kad faktą patvirtintų, jog pinigai priimti įmonėje. Nuo įmonės bankroto praėjo jau beveik metai, visi dokumentai pateikti buvo administratoriui, teismui“.
Eivaitė sakė, kad visus pinigus ji investavo į UAB „Pirmas puslapis“ ir jo interneto svetainę, tačiau verslas žlugo. Kokia interneto svetainę galima sukurti už 80 tūkst. dolerių? Eivaitė atsakė, kad buvo samdomi žmonės, taip pinigai ir išseko. Be to, ukrainiečiai Lietuvoje investavo, norėdami gauti leidimą gyventi ES, todėl neva neturėtų jaustis nuskriausti.
