„Buvau durnas, kad nemokėjau kyšių ir kreipiausi į STT“ (pildoma)
zibuda
„Buvau durnas, kad nemokėjau kyšių ir kreipiausi į STT“
Aurimas Drižius
Taip sako marijampolietis Virgilijus Žibūda, kuris dar 2017 m. kreipėsi į STT, pranešdamas, kad bankroto administratorė Raisa Trimailovienė iš jo reikalauja kyšio.
Žmogus turėjo įmonę „Marijampolės jojimo centras“, kurios skola Sodrai smarkiai išaugo, ir Sodra kreipėsi dėl bankroto. Buvo iškelta bankroto byla, paskirta bankroto administratorė jau minėta R.Trimailovienė. Pastaroji tiesiai šviesiai V.Žibūdai pareiškė : „Du su puse tūkstančio eurų ir viską sutvarkau“.
Marijampolietis kreipėsi į STT dėl kyšio reikalavimo. STT pirmą kartą ji tik išklausė, užsirašė jo parodymus, tačiau nieko nedarė. Pradėjo tyrimą tik tada, kai dėl V.Žibūdos skundo netyrimo kreipėsi vienas Seimo narys. Tačiau ir tada STT pasakė pareiškėjui, kad jie neturi grynųjų pinigų kyšiui administratorei duoti, jis pats turi šiuos pinigus surasti. Tuo metu reikalaujamo kyšio suma jau buvo išaugusi iki 14 tūkst. eurų.
V.Žibūda pats skolinosi 10 tūkst. eurų, nešė juos į STT, ši pinigus sužymėjo. Tik tada verslininkas perdavė kyšį administratorei, ir STT ją „susėmė“. Beje, kratos metu STT rado pas R.Trimailovienę pusę milijono eurų grynais pinigais įvairia valiuta ir kalnus aukso dirbinių.
Vilniaus apygardos teismas tik po keturių metų – balandžio 15 d. nuteisė R.Trimailovienę už kyšininkavimą ir skyrė jai baudą.
Kaip tik šios bylos nagrinėjimo metu ir paaiškėjo, su kuo ranka rankon dirba jau minėta bankroto administratorė. Paaiškėjo, kad tai tas pats Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.
Kaip tik Nerijų Meilutį (nuotr. viršuje) pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – PTAK) 2021 m. gegužės 24 d. posėdyje pasiūlė kandidatu į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas ir paskelbė skelbia išvadą dėl pretendento į minėtas pareigas.
Norą tapti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku buvo išreiškęs 1 pretendentas. PTAK tinkamu pripažino Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Nerijų Meilutį.
Paaiškėjo, kad už kyšininkavimą nuteista R.Trimailovienė savo aukoms gyrėsi, kad dirba kartu su „Kauno berniukais“ ir „kauniokais teisėjais“.
V.Žibūdos byla tai labai gražiai parodė – po to, kai žmogus atsisakė mokėti kyšius bankroto administratorei ir kreipėsi į STT, tai jau minėta Trimailovienė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kad asmeniškai iš V.Žibūdos būtų priteista visa įmonės „Marijampolės jojimo centras“ skola.
Trimailovienės skundą išnagrinėjęs būsimas Apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis priteisė iš V.Žibūdos daugiau nei 30 tūkst. eurų įmonės skolų, tai yra visas šios įmonės skolas.
Toks teisėjo N.Meilučio sprendimas prieštaravo Aukščiausiojo teismo nustatytai praktikai ir bankroto įstatymui – jame įstatyme parašyta, kad uždelsusio kreiptis į teismą vadovo atsakomybė nėra neribota. Tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal nuosekliai LAT formuojamą praktiką imperatyvias įstatymo nuostatas pažeidęs vadovas atsako tik ta apimtimi, kiek padidėjo bendrovės įsipareigojimai dėl bankroto bylos neiškėlimo laiku.
Spręsdamas apie priteistinos žalos dydį, LAT išaiškino, kad įmonės vadovas atsako už žalos visiems kreditoriams padidėjimą nuo pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo momento iki savo įgaliojimų pabaigos. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo jo valdymo laikotarpiu.
Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo metu buvusius įmonės įsipareigojimus kreditoriams (tiek pradelstus, tiek dar ne) ir įsipareigojimų, nepatenkintų bankroto procese, dydį.
Tačiau Kauno apygardos teismo pirmininkas N.Meilutis iš V.Žibūdos priteisė visą UAB „Marijampolės jojimo centras“ skolą – daugiau nei 35 tūkst. eurų.
https://eteismai.lt/byla/18020146346368/2A-177-657/2017
„Teismai ir bankroto administratoriai dirba kaip sistema“, – interviu LL sakė jau minėtas V.Žibūda Jis keikia save už tai, kad nedavė kyšio bankroto administratorei ir kreipėsi į SS. V.Žibūda atsakė į LL klausimus, ir nurodė, kad labai gailisi, kad kreipėsi į STT dėl bankroto administratorės reketo, ir sakė : „Dabar visiems sakau – mokėkite kyšius”.
Teismo proceso metu užfiksuoti tokie V.Žibūdos parodymai : „teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo UAB „Marijampolės jojimo centro” vadovas ir akcininkas. Bendrovei 2016 metais buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratore buvo paskirta R. Trimailovienė. Jii paskambino jam telefonu, pasakė, kad teismas ją paskyrė įmonės bankroto administratore, paprašė atvežti dokumentus į Vilnių. Datos nepamena. Jis nuvažiavo pas ją į biurą, šalia biuro yra parduotuvė „Maxima“, netoli – „Hyundai“ centras), ir paliko gal 10 segtuvų su atlyginimų žiniaraščiais.
R. Trimailovienė pokalbio metu nusijuokė, kad iš žirgyno nepraturtėsi, ir pasakė: „Du su puse ir aš sutvarkau viską“. Jis iš pokalbio suprato, kad tai reiškia, jog jis sumoka R. Trimailovienei 2500 Eur ir byla bus baigta, viskas bus tvarkoje. Plačiau apie tai jie nekalbėjo. Ji davė tam mėnesio terminą. Į tai jis nieko neatsakė, išvažiavo. Po mėnesio ar pusantro ji paskambino ir pasakė, kad praėjo mėnuo, o jis nieko, kad dabar jau keturi. Skambino iš mobiliojo telefono į jo mobilųjį telefoną. Jis suprato, kad neįvykdė jos noro sumokėti jai 2 500 Eur, tai dabar ji pakėlė kainą iki 4 000 Eur. Jų jis irgi nesumokėjo. Laikotarpis jų sumokėjimui nebuvo duotas. Tuo pokalbis telefonu baigėsi. Jis nesijautė kažkuo nusikaltęs, tad manė, kad mokėti neprivalo.
Tada pirmą kartą nuvažiavo į Kauno STT. Jį priėmė, jis papasakojo, kad iš jo reikalauja kyšio, nurodė apie reikalautus 2 500 Eur ir 4 000 Eur, jie užsirašė ir jis išėjo. Taip viskas ir liko, nes jo neieškojo, neskambino. Koks buvo bendrovės įsiskolinimas jis nepamena. Jis nesijautė kaltas, bet Marijampolės rajono apylinkės teismas iš jo priteisė 34 000 Eur. Išsigandęs dėl skolos jis nuvažiavo pas R. Trimailovienę į biurą. Vizito datos nepamena. Jai pasakė, kad nesijaučia kaltas, nesupranta, kodėl iš jo tiek priteisė. Ji vėl išvadino jį kvailiu, nes jis nesugebėjo susimokėti mažiau laiku, t. y. 4 000 Eur prieš teismą, o dabar reikės mokėti viską. Jis prašė taikos sutarties, nes jam taip patarė advokatas, bet apie jos turinį jie nekalbėjo.
R. Trimailovienė pasakė, kad tikriausiai nieko negalės padaryti, bet jai reikia pagalvoti. Taip ir išsiskyrė. Mėnesio eigoje jis paskambino, paklausė, ar yra žinių. Ji pasakė, kad paskambins. Savaitės eigoje ji paskambino ir jis vėl nuvažiavo pas ją į biurą. Ką tiksliai jie kalbėjo pažodžiui nepamena. Iš pradžių R. Trimailovienė pasakė, kad jam reiks sumokėti pusę teismo priteistos sumos. Po to ji nuleido kainą ir nurodė 14 000 Eur. Sakė, kad jis jai tiek sumoka ir ji jam sutvarko. Jis suprato, kad tie 14 000 Eur yra kyšis bankroto administratoriui, kuriuos sumokėjęs jis išvengtų 34 000 Eur mokėjimo. Kokiu būdu to išvengs jie tuo metu nekalbėjo. Jis pažadėjo, kad galimai surinks pinigus, ir jie išsiskyrė. Tuomet jis kreipėsi į Seimo narį G., nes yra pilietis. Šis paskambino į Kauno STT, susitarė, kad jį (liudytoją) priims. Kitą dieną jis nuvažiavo ir viską papasakojo. Buvo pradėta operatyvinė veikla, visi jo susitikimai su kaltinamąja buvo įrašinėjami specialia technika. Buvo kalbama apie nusikalstamos veikos imitavimo modelį, bet jis neturėjo tam pinigų, o STT irgi jų nedavė, nes vertino, kad byla gali nepavykti, sakė naudoti savo pinigus. Po kažkiek laiko jis vėl susiskambino su R. Trimailoviene, sakė, kad neturi pinigų, gal 10 000 Eur surinks. Tada administratorė pasakė, kad 10 000 Eur tinka, pasiūlė surasti asmenį, kuris nupirktų arklides už 4 000 Eur, o baigus bankroto bylą jis vėliau galės jas išsipirkti. Buvo sutarta ieškoti pirkėjo. Jis iniciatyvos nerodė, nes už arklides buvo galima gauti ne 4 000 Eur, o 24 000 Eur. Šiuo metu arklidžių vertė yra apie 30 000 Eur. Savininkai du, jis ir jo buvusi žmona, tad jo dalis – 15 000 Eur. R. T. atsiuntė turto vertintoją iš Kauno, buvo atliekamas arklidžių vertinimas. Įvertino virš 20 000 Eur. Parduoti jis nenorėjo, pirkėjo nerado. Šitas variantas nebuvo realizuotas, tačiau nežino kodėl. Vėliau jis dar kartą nuvyko į R. T. biurą, ji pasakė, kad arklidžių nereikia, kad jie parduos jo skolą. Jei pirmose varžytinėse nenupirks, tai antrose jis privalės nusipirkti ją už 4000 Eur. Taip jam išeis tie 14 000 Eur. Ji yra jam sakiusi, kad turi Kaune savo pažįstamus teisėjus „kauniokus“, kurie viską sutvarkys. Teismo ir pavardžių ji neįvardino. Po to į kitos jo vadovaujamos bendrovės „O“ sąskaitą buvo įmokėta subsidija. Jis paskambino STT ir pasakė, kad turi pinigų. Po dienos ar dviejų jis paėmė pinigus ir nuvažiavo į Kauną. Pinigus suskaičiavo, sužymėjo. Buvo patvirtintas nusikalstamos veikos modelis. Jis susitarė su R. Trimailoviene ir po pietų nuvažiavo į jos biurą Vilniuje. Ten prie jos suskaičiavo pinigus, buvo 10 000 Eur, ir atidavė jai. Tai buvo dalis pinigų, kurių ji reikalavo, kad jam nereikėtų mokėti 34 000 Eur. Kaltinamoji pasakė, kad pagalvos kaip dabar geriau padaryti, kad jis nesijaustų labai nuskriaustas. Buvo aptarta, kad likusią dalį ji pardavinės kaip jo skolą, jis nusipirks ją už 4000 Eur, tad jai – 10 000 Eur, jo – 4000 Eur, iš viso 14 000 Eur.
Po to buvo tyla, o po kiek laiko paskambino iš STT ir pasakė, kad turi „imti“. Jis neprieštaravo. Buvo filmuota ir įrašyta visa medžiaga. Po kiek laiko jam paskambino ir pasakė, kad rado jo pinigus. UAB „Marijampolės jojimo centras” bankroto procedūra neužsibaigė. Teismas paskyrė naują bankroto administratorių, kuris viską pradėjo iš naujo. Visą turtą areštavo ir vėl pardavinėja.
Beje, bylą nagrinėjantis teismas išanalizavo ir bankroto administratorės ir V.Žibūdos pokalbius.
Išanalizavęs pokalbius, teismas, visų pirma, sprendžia, kad jie patvirtina parodymus, kad kaltinamoji reikalavo iš V. Žibūdos sumokėti 14 000 Eur, nesutiko su jo prašymu sumažinti sumą iki 12 000 Eur, teigė, kad nesumokėjus šių pinigų antstolis tęs sustabdytą priteistų pinigų išieškojimą.
Iš pokalbio turinio taip pat galima nustatyti, kokius veiksmus R. Trimailovienė nurodė atliksianti, jeigu V. Žibūda sumokės jos reikalaujamą sumą. Tuo pačiu tai leidžia spręsti ir apie tai, kokia buvo tikroji reikalautų sumokėti pinigų paskirtis. Pokalbio eigoje R. Trimailovienė pasakė V. Žibūdai, kad „šis nesuktų smegenų dėl to, kaip reikės daryti, dėl to suks smegenis ji“, kad su V. Ž. taikos sutartį ji sudarys tokiai sumai, kokiai jai atrodys, gal dar spės į Kauną pas teisėją nuvaryti“, kad „pasirašydama taikos sutartį kad ir 1000, atsakomybę prisiima sau“.
Ji taip pat nurodė, kad „niekada nepasirašinėja taikos sutarčių, visada spėja atsiimti ieškinį iš teismo, tačiau V. Žibūda to nenorėjo, todėl gavo ko norėjo“. V. Ž. paprašius sumažinti sumą iki dvylikos, R. T. paklausė kam, nurodė, kad „ir taip reikia dalintis neaišku su kuo“. Komentuodama šį pokalbį R. T. nurodė teismui, kad dalintis reikėjo kreditoriams ir jai, nes bankroto administratorius turi gauti atlyginimą, taip pat tvirtino nežinanti, pas kokį teisėją ji turėjo važiuoti, teigė galėjusi pasakyti bet ką. Teismo šie paaiškinimai neįtikino, nes jie neatitinka pokalbio konteksto, iš kurio seka, kad R. Trimailovienė ketino pasirašyti taikos sutartį ne 14 000 Eur sumai, o sumai, kurią nustatys pati savo nuožiūra.
Ji taip pat nurodė V. Žibūdai šį klausimą aptarsianti su neįvardytu Kauno teisėju, nurodė apie būtinybę dalintis. Be to, minėto pokalbio eigoje kaltinamoji, kalbėdama apie kitą susitikimą, kurio metu V. Ž. žadėjo atvežti pinigus, jam nurodė, kad „reikia susitikt kur nors kitur“. R. T., teismo posėdžio metu komentuodama pokalbį, negalėjo paaiškinti teismui priežasčių, kodėl norėjo susitikti su pinigus turėjusiu atvežti V. Ž. ne savo darbo vietoje, nors logiškai vertinant būtent ten susitikimas ir turėjo vykti, jei pinigai buvo skirti kreditorių interesų patenkinimui. Tuo tarpu siūlymas susitikti kitoje vietoje yra logiškas ir suprantamas tuomet, kai asmuo turi ką slėpti, bijo susitikimo eigos užfiksavo vykdant jo atžvilgiu neviešo pobūdžio procesinius veiksmus, o tai atitinka V. Ž. parodymus apie tai, kad R. T. reikalavo būtent kyšio ir jau 2017 m. spalio 18/19 d. susitikimo metu ėmėsi veiksmų, kuriuos galima vertinti kaip konspiracinio pobūdžio, tai yra ji rankos gestu imitavo klausymąsi telefonu ir paprašė jo palikti daiktus koridoriuje, reikalaujamą pinigų sumą ne pasakė balsu, o užrašė ant lapelio.
Kaip matyti iš vėlesnių fiksuotų pokalbių telefonu tarp R. Trimailovienės ir V. Žibūdos, tai ji kartojo savo poziciją, kad jei šis neatveža pinigų, tai antstolis tęs išieškojimą. V. Žibūdai pinigų nesumokėjus, ji ėmėsi aktyvių veiksmų teismo sprendimo vykdymo procese, o būtent pokalbių metu nurodė antstolio padėjėjui Z. J. tęsti išieškojimą, tuo tikslu skelbti automobilio ir priekabos varžytines, patikrinti, ar V. Ž. turi arklių ir žemės ūkio technikos, radus turto jį areštuoti, sprendė dėl automobilių perėmimo saugoti.
R. T. pokalbių su Z. J. turinys leidžia teismui spręsti, kad R. T. informavo antstolio padėjėją apie savo ketinimus su V. Ž. sudaryti taikos sutartį tuo atveju, jei šis sumokės pinigus, tačiau iš pokalbių taip pat matyti, kad ji nė karto nenurodė Z. J. apie konkrečią pinigų sumą, kuri turi būti sumokėta tam, kad taikos sutartis būtų pasirašyta. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad R. T. buvo numačiusi galimybę pasirašyti su V. Ž. taikos sutartį, tačiau jei ji būtų pasirašyta, tai ne 14 000 Eur, o tokiai pinigų sumai, kokiai pati nuspręs. Tokią išvadą sustiprina ir tolimesnė įrodymų analizė.
Gavusi iš Žibūdos pinigus, administratrorė paprašė turto vertintojos sumažinti areštuoto skolininko mašinų vertinimą, nes jos neva daužtos. Iš tiesų mašinos daužtos nebuvo, o buvo techniškai tvarkingos.
Visas teismuo nuosprendis dėl Trimailovenės
