Bažnyčios hierarchai pasiduoda Dalios Grybauskaitės šantažui

Šiuolaikiniai Lietuvos katalikų bažnyčios vadovai nė iš tolo neprimena tų didžiavyrių, kaip Teofilius Matulionis, kurie nepasidavė sovietų kankinimams ir neišdavė savo tikėjimo – dabar po vieno Dalios Grybauskaitės pagrūmojimo piršteliu, kad atims kokias nors privilegijas, bažnyčios vadovai kaip šuniukai puola vykdyti jos valios, puikiai suprasdami, kad veikia prieš tautą.

Signataras Zigmas Vaišvila, kuriam D.Grybauskaitės rūpesčių sufabrikuotos bent 40 baudžiamųjų ir civilinių bylų, prisimena bažnyčios elgesį vadinamojo Žemės referendumo metu, kai saujelė žmonių surinko net 300 tūkst. reikalingų parašų referendumui, kad Lietuvos žemės nebūtų leista pardavinėti užsieniečiams. Tai buvo paskutinis žmonių bandymas susigražinti valdžią į savo rankas – ne veltui visos valdžios įstaigos padarė viską, kad jis neįvyktų.

„Aš pats mačiau, kad kai dar prieš porą metų, kai vyko referendumas dėl žemės, prezidentė D.Grybauskaitė buvo užvažiavusi pas arkivyskupą Sigitą Tamkevičių arbatos atsigerti, pasakojo Z.Vaišvila, – po kelių dienų S.Tamkevičius susikvietė pas save visus Kauno vyskupijos kunigus, ir kurie kaip sovietmečiu vienbalsiai nutarė kreiptis į tautą, ir raginti žmones neiti į referendumą. Mane tai pribaigė, nes pats prisimenu, kaip arkivyskupas dar sovietmečiu buvo teisiamas, ir kokie milicijos kordonai visur stovėjo. Tai man buvo pats didžiausias moralinis smūgis ir spjūvis visiems piliečiams, kurie surinko 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės“.

Z.Vaišvila jaučiasi kaltas ir atsiprašo, kad taip anksti nusišalino nuo politikos. „Aš esu kaltas, nes spjoviau pamatęs, kas čia darosi dar 1992 m, – pasakojo jis, – tačiau dar didesnis moralinis spjūvis į veidą man buvo tas vaizdas, kai aš pamačiau, kaip D.Grybauskaitė elgiasi su bažnyčia ir jos hierarchais. Lietuvos prezidentė, kuri atstovauja valstybę, ir Lietuva su Vatikanu pasirašiusi tris sutartis dėl valstybės nesikišimo į bažnyčios reikalus“.

Kaip D.Grybauskaitė „užčiaupė“ bažnyčią dėl alkoholio reklamos?

2011 m. gruodžio 12 dieną Grybauskaitė pas save pasikvietė Vyskupų konferenciją ir davė jiems užuominą – jei priešgyniausite dėl alkoholio reklamos ir jį parėmusius seimūnus bažnyčiose kalsite prie gėdos stulpų, aš pasirūpinsiu, kad Bažnyčia pati turėtų mokėti už kunigų pensijas.

„Tokį tekstą prieš porą metų parašė vienas iš „žaliųjų valstiečių” lyderių Aurelijus Veryga.

Po susitikimo arkivyskupas Tamkevičius iškart prakalbo, kad draudimais gal ir ne visada visko pasieksi. Tačiau kolegos iš NTAKK (Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos) praneša, jog arkivyskupas sakė, jog prezidentė gruodžio 12 dieną neminėjo, kad pasirašė alkoholio reklamos įstatymą, bet davė suprasti, kad yra linkusi tai padaryti.

Apie tai rašė apžvalgininkas Aurimas Guoga:

Prezidentė pasirašė girtuoklystės įstatymą

2011 gruodžio 14 d.

Vakar iš prezidentūros atėjo netikėta žinia: prezidentė pasirašė alkoholio reklamos įstatymą, liaudyje dar pramintu girtuoklystės įstatymu.

Mums, NTAKK, tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.Nuolatos bendravome su prezidentės patarėja sveikatos klausimais, kuri mus tikino, kad yra 95 proc. tikimybė, kad prezidentė vetuos. Tad ja pasitikėjome ir teikėme informaciją apie tai, kad renkame visuomeninių organizacijų parašus po kreipimųsi vetuoti įstatymą.

Vakar, vos mums spėjus įteikti 256 (!) organizacijų prašymą, gavome žinią: prezidentė įstatymą jau pasirašiusi. Atseit, praėjusią savaitę.

NTAKK esame praktiškai tikri, kad praėjusią savaitę nieko ji nepasirašė. Dar penktadienį kalbėjomės su prezidentės patarėja Aira Mačėniene, ir ji nieko apie tai nežinojo. O prezidentė nuo ketvirtadienio iki savaitgalio buvo išvykusi į užsienį.

Svarbu pažymėti, kad šįkart gausybė nevyriausybinių organizacijų piktinosi ne tiek alkoholio reklamos įteisinimu, kiek gausiais demokratinio proceso pažeidimais, padarytais priiminėjant šį įstatymą. NTAKK iškart po alkoholio reklamos legalizavimo įstatymo seime nusiuntė prezidentei jų aprašymą. Net jei netyčia ir suklydome (nelabai tikėtina) ir prezidentė tikrai pasirašė praėjusią savaitę, apie minimus pažeidimus ji tikrai sužinojo dar iki pasirašymo. Mes gavome prezidentūros patvirtinimą, kad NTAKK kreipimasis yra gautas. Kokius pažeidimus nurodėme prezidentei – žiūrėkite prisegtame faile.

Pirmadienį, gruodžio 12 d., atsitiko kai kas įdomaus. Prezidentė susitiko su vyskupų konferencijos atstovais. Šiame susitikime buvo du klausimai: 1) ar kunigai neturėtų patys mokėtis už savo pensijas? ir 2) alkoholio kontrolė.

Arkivyskupas S.Tamkevičius kalbėjo apie tai, kad mokėti įnašus už kunigų pensijas bažnyčiai būtų nepakeliama našta. Tada įvyksta staigus jo nuomonės pasikeitimas alkoholio kontrolės klausimu. Toliau cituoju iš „Bernardinai.lt“: „Ir prezidentė, ir vyskupai yra tos pačios nuomonės, kad šiandien alkoholizmas Lietuvoje yra didelė bėda, bet tą didelę bėdą negalima išspręsti vien tik draudimais. Reikia kai kur draudimų, kai kur reikia ieškoti kitų formų, kad jis būtų ne taip lengvai prieinamas“, – sakė S.Tamkevičius“.

Taigi arkivyskupas, anksčiau kalbėjęs jog šis klausimas – tai moralės egzaminas seimo nariams, staigiai keičia savo poziciją, o mes kitą dieną sužinome, kad prezidentė girtuoklystės įstatymą jau atseit seniai pasirašiusi. Vienas NTAKK narys po susitikimo paskambino arkivyskupui S.Tamkevičiui ir paklausė, ar pirmadienį prezidentė minėjo, kad įstatymą yra pasirašiusi? Arkivyskupas atsakė, kad davė suprasti, jog yra linkusi tai padaryti.

Na, o šiandien žiniose jūs skaitote, kad visuomenininkai, nežinodami, kad prezidentė jau buvo pasirašiusi šį įstatymą, surinko 256 organizacijų parašus, prašydami jos nepasirašyti šio įstatymo. Žiniasklaidos pranešimas nutyli, kad šios organizacijos piktinasi gausiais pažeidimais, užfiksuotais priiminėjant šį įstatymą.

Pabaigai lyrinis nukrypimas. Citata iš prezidentės pasisakymo, skelbiamo „Delfi“ birželio 7 d.: „Sakoma: tauta turi pažinti savo didvyrius. Tačiau būtina pažinti ir savo niekdarius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius. To reikia, kad apvalytume valstybės tarnybą, kad išguitume iš jos tuos, kurie atėjo ne tarnauti, o prekiauti įstatymais, leidimais, sprendimais ir nuosprendžiais. O baisiausia – žmonių pasitikėjimu valstybe. Taip, vėl kalbu apie korupciją”, – sakė D. Grybauskaitė.

Žadėjo vetuoti kiekvieną kvailybe dvelkiantį įstatymą

Valstybės prezidentė pažymėjo, kad per šiuos metus turėjo vetuoti net dvylika teisės aktų, mat privalėjo, pavyzdžiui, užkardyti alkoholio lobistų iniciatyvą, kuria siekta valstybės biudžeto sąskaita alkoholio industrijos magnatų kišenes papildyti 100 mln. Lt.

„Lygiai tiek milijonų būtume praradę mes – visuomenė ir valstybė”, – teigė D. Grybauskaitė.

Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos kreipimosi į prezidentę tekstas:

J.E. LR Prezidente

Kreipiamės į Jus, kaip į šalies demokratijos garantą, prašydami vetuoti Seimo itin neskaidriai priimtą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kuria atšaukiamas prieš 3 metus praėjusios kadencijos Seimo priimtas sprendimas uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą visuomenės informavimo priemonėse.

Svarstant šį įstatymo projektą buvo vengiama tartis su visuomeninėmis organizacijomis. Svarstymo pradžioje viešoji diskusija buvo sąmoningai blokuojama alkoholio reklamos pajamomis suinteresuotos žiniasklaidos, o viešesnė diskusija prasidėjo tik pastarosiomis savaitėmis. Net ir iki šiol dalis žiniasklaidos pateikia tik vienašališką ir alkoholio pramonei palankią informaciją.

Nebuvo atsižvelgta į Seimo patariamosios institucijos – Nacionalinė sveikatos tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos, vaikų ir jaunimo, tėvų ir kitų organizacijų nuomonę. Skirtingai nei alkoholio gamintojų atstovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai buvo nepageidaujami parlamento frakcijų posėdžiuose. Dalis Seimo narių, savo deklaracijose deklaravę savo ar savo šeimos narių veiklas susijusias su alkoholio bei reklamos verslu nenusišalino nuo įstatymo pataisų svarstymo ir balsavimo.

Dėl šių veikų Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją pateikdami duomenis apie Seimo narių deklaracijas ir jų dalyvavimą svarstymuose. Tačiau komisijos pirmininkas apie tai net neužsiminė parlamentarams. Taip pat buvo kreiptasi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galimo Seimo narių viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, bei vienos iš verslo grupių atstovo ryšių su Seimo nariu.

Proceso metu buvo imtasi priemonių manipuliuoti ir falsifikuoti viešąją nuomonę. Dviems iki tol atliktoms visuomenės nuomonės apklausoms neparodžius alkoholio gamintojams palankių rezultatų ir didesnei daliai visuomenės pasisakius už reklamos draudimą, buvo užsakyta viešosios nuomonės tyrimo kompanija, kuri pateikė kitokius duomenis ir skirtingai nei įprasta jos duomenis ėmėsi komentuoti ne tyrėjai, o šios kompanijos komercijos direktorius. Į klausimus apie tyrimo užsakovus ir metodiką Baltijos tyrimų atstovai taip ir neatsakė.

Su alkoholio kontrole susiję klausimai buvo nepagrįstai nagrinėjama slaptai. Seimo sveikatos reikalų komitete buvo skelbiama, kad alkoholio kontrolės klausimai bus nagrinėjami slaptai. Seimo statutas numato, kad slaptai nagrinėjami tik su valstybės paslaptimi susiję klausimai. Slaptumas prieš pat posėdį buvo atšauktas, tad jame nedalyvavo dauguma alkoholio kontrole besidominčių visuomeninių organizacijų, nors alkoholio gamintojai buvo informuoti apie galimybę dalyvauti posėdyje.

Priėmimo metu klausimo laikas buvo keičiamas taip, kad kuo mažiau visuomenės galėtų stebėti ar dalyvauti pačiame procese. Be to reklamos draudimo atšaukimo klausimas darbotvarkėje buvo atskirtas nuo kitų klausimų ir alkoholio kontrolės pasiūlymų, nors mūsų žiniomis egzistavo susitarimas svarstyti alkoholio kontrolės politikos klausimus kompleksiškai. Nuolatinė skuba, laiko kaitaliojimas, kitos manipuliacijos Seimo darbotvarke sudaro prielaidas manyti, kad klausimo svarstymą stengiamasi maksimaliai nuslėpti nuo visuomenės, vengti viešumo ir pan.

Nevyriausybinės organizacijos jau kreipėsi į Jus prašydamos nepritarti alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimui. Mes norime priminti šį kreipimąsi ir taip pat prisidedame prie prašymo vetuoti šį Seimo sprendimą. Jūs jau ne kartą pasisakėte už visuomenė sveikatos išsaugojimą ir sustabdėte alkoholio pramonei naudingus ir Lietuvos visuomenei žalingus siūlymus mažinti akcizą alkoholiui bei švelninti sąlygas prekybai alkoholiu. Tikimės jūsų principingumo ir šiuo klausimu.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga

„Aš stebiuosi, kaip mes, kaip visuomenė, atsidūrėme tokioje situacijoje, ir aš turiu omenyje ne tik savo atvejį, tačiau ir visą medikų bendruomenę – kodėl mes leidžiamės, kad mumis taip manipuliuotų, – klausė Z.Vaišvila, – noriu pacituoti Marcelijaus Martinaičio eiles, kurios atsako į visus šių dienų klausimus. Dar 1991 m. poetas rašė: dabartinė Lietuvoss valdžia atsakinga už visuomenės skaidymą, priešų gamybą, tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmones baime, kurią mums įvarę sovietai. Yra pavojus, kad nepriklausomybė, eidama toliau tuo keliu, gali išsivystyti į persekiojimo politiką. Dar norėčiau pacituoti Marcelijaus Martinaičio citata dar iį 1996 m., ir iš karto noriu pasakyti, kad tai ne apie D.Gybauskaitę, nes ji tuo metu buvo niekas: „bijau politikuojančių moterų, kurioms po kelių audringų dešimtmečių sugrįžta nekaltybė – tada jos imasi dorovės arba politikos. Kartais reikia jų labiau bijoti, negu chuliganų – kartais taip nutinka, kai jos susideda su kokia nors partija“.

Kardinolas A. J. Bačkis kalbėjo tiesiai apie Dalią Grybauskaitę : Nėra didesnės laisvės, kaip nuodėmingos praeities pripažinimas ir atgaila

Valstybės atkūrimo dienos šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje melstasi už mūsų Tėvynę ir visą tautą, kad ji galėtų eiti pažangos, dorybės, teisingumo keliais.

Šv. Mišias aukojęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis pabrėžė atgailos ir atsivertimo būtinybę bei perspėjo dėl tolerancijos sąvokos aptakumo. „Jau skaičiuojame trečią dešimtį laisvės metų, tačiau vis dar pasigendame nuoširdžios atgailos. Nepriklausomybės pradžioje buvo nedrąsių siūlymų pripažinti klaidas ir nuodėmes, tačiau mažai kas juos išgirdo. Vietoj to bandoma perkrikštyti nuodėmę dorybės vardu. Tuo iš esmės pažeidžiama tiesa ir paneigiamas žmogaus orumas”, – sakė kardinolas A. J. Bačkis.

Pasak kardinolo, vietoje nuodėmių pripažinimo ir atgailos šie laikai bando žmogui įbrukti aptakų tolerancijos principą, kuris reiškia: „tu nesikišk į mano asmeninius reikalus, o aš nematysiu tavųjų”.

Nuoširdi atgaila yra kukli ir nuolanki. Priešingai, po tolerancijos vėliava susitelkusi agresyvi, rėksminga ir pikta minia, ja bando pasinaudoti net kai kurie besibraunantys į aukštus valstybės bei visuomenės postus. „(…) Esame susirūpinę mūsų tautos gyvenimu, trokštame, kad jis būtų geras, teisingas, kilnus ir dorybingas. (…) Nėra didesnės laisvės, kaip nuodėmingos praeities pripažinimas ir atgaila už ją. (…) Nereikia bijoti savo pripažintų ir apgailėtų praeities nuodėmių, jos mums jau nepavojingos. Naujas gyvenimas padės liudyti tiesą ir rinktis gyvenimą, kuris grįstas ne kompromisais ir pataikavimu, bet tiesa ir laisve”, – savo homilijoje pabrėžė Vilniaus arkivyskupas.

Šv. Mišiose kartu su kitais tikinčiaisiais meldėsi Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su žmona, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis su žmona, Vyriausybės, Seimo nariai, kiti politikai.

Valstybės atkūrimo dienos iškilmes vasario 16-ąją vainikuos koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. Prezidentės globojamame koncerte skambės Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vaclovo Augustino Valstybės atkūrimo dienai sukurto kūrinio „Malda už Tėvynę” premjera, kiti Lietuvos kompozitorių kūriniai. Juos atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Vilniaus miesto savivaldybės kamerinis choras „Jauna muzika”. Diriguos šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Modestas Pitrėnas.