Bankų plėšikai grįžta

Aurimas Drižius

Lietuvos vyriausybei ketina vadovauti buvusi Andriaus Kubiliaus finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Būtent ją kaip vieną „Snoro“ banko užgrobimo organizatore viešai įvardina ir buvęs šios banko pilietis Vladimiras Antonovas. Kartu su kitu akcininku Raimondu Baranausku jis yra padavęs daugiau nei 1 mlrd. Eurų ieškinį tarptautiniam arbitražui Paryžiuje – jis sako, kad atėmusi banką, LR vyriausybė ne tik kad nekompensavo atimto turto, bet ir prikurpė bylų tam, kad nereikėtų sumokėti už šį turtą.

„ Seimūnams melavo ir kita AB banko Snoras sužlugdymo „režisierė“ ir aktyvi dalyvė – tuometės konservatorių vyriausybės finansų ministrė I. Šimonytė, – teigia V.Antonovas, – iš Seimo 2011-11-17d. jau minėto plenarinio posėdžio stenogramos – I. Šimonytė seimo nariams teigia : …tačiau Vyriausybei pristatyta (Snoro) inspektavimo ataskaita“.

Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko ir finansų ministrės I.Šimonytės melas galutinai išaiškėjo, susipažinus su Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadomis, kurių 6 klausimo II dalies 11punkte komisijos nariai konstatuoja: „Darbo grupė ir Inspektavimo komisija atliktų darbų ataskaitos Lietuvos banko valdybai nepateikė iki šiol“. Tai faktas, kurio ir norėdamas nenuneigsi. Bet kur sąžinė ir moralė, gerbiamieji ponai? Ar, kaip sakoma, – tikslas pateisina priemones?

Išvadoje: pasirodo, kad viskas buvo įžūlus melas, viskas buvo sufalsifikuota; buvo pagal iš anksto prezidentės D.Grybauskaitės nurodymu konservatorių parengtą planą užgrobta privati nuosavybė, iš AB bankas SNORAS akcininkų paprasčiausiai sovietiniu reideriniu būdu, be jokių kompensacijų, buvo atimtas bankas bei vėliau jam paskelbtas tyčinis bankrotas! O mums, AB banko SNORAS pagrindiniams akcininkams ir vadovams, prezidentės D.Grybauskaitės nurodymu dar buvo ir baudžiamoji byla sufabrikuota!!! Kad AB banko SNORAS užgrobimas buvo politinis veiksmas , patvirtina ir tai , kad Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas ir finansų ministrė I.Šimonytė sekančią dieną po banko SNORAS laikino veiklos sustabdymo bei „nacionalizavimo“ skubiai lėkė į Seimą keisti įstatymų, kad atgaline data įteisintų savo veiksmus, užgrobiant banką SNORAS bei įteisinti bankroto administratorių atleidimą nuo atsakomybės, jog šie po to galėtų laisvai plėšikauti SNORO banke“.

Kaip žinia, bankas „Snoras“ prieš uždarymą 20120 m. valdė beveik 8 mlrd. Litų vertės turtą.

Paskelbus bankui bankrotą, jo valdymą perėmė bankroto administratorius, toks specialiai pasamdytas Simon Freakley. Vėliau jo funkcijas perėmė tos pačios firmos darbuotojas Neil Cooper, kuris turėjo licenciją daryti nusikaltimus, nes kai paaiškėjo, kad Seimo pirmininkės Degutienės sūnus banke „Snoras“ jau po jo uždarymo padarė „užskaitą“ (veiksmas, griežtai draudžiamas įstatymo), tai prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą, nes nurodė, kad ponas Cooper yra nepakaltinamas, nes „nežinojo Lietuvos įstatymų“.

Kaip žinia, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau šį kartą prokuratūra aiškiai nurodė, kad šis pilietis yra neliečiamas.

Ką išdarinėjo ponas Neil Cooper, geriausiai pateikia šis pavyzdys, kas buvo daroma su banko „Snoras“ turtu:

Investicijoms į nekilnojamąjį turtą bankas „Snoras“ buvo sukūręs dukterinę įmonę UAB „SNORAS Investment Management“, kuri valdė stambius banko projektus, susijusius su investicijomis į nekilnojamąjį turtą:

Imones_126403753_aiskinamasis_rastas_1567260

Mat 2008 m. prasidėjus finansų krizei ir smarkiai kritus turto kainoms, stambūs banko „Snoras“ kreditoriai nesugebėjo laiku gražinti kreditų – tada bankas perėmė turtą už akcijas ir taip tapo stambių investicinių projektų savininku.

Tam ir buvo įsteigta UAB „Snoras investment Management“ (SIM), kad valdytų visą banko turtą, investuotą į akcijas.

Pvz., SIM priklausė trys stambūs objektai vien Vilniuje:

UAB „Nekilnojamo turto gama“ sostinėje valdė dešiniajame Neries upės krante esantį A klasės biurų pastatų kompleksą „Vilniaus verslo uostas“. Į šį centrą „Nekilnojamo turto gama“ investavo per 200 mln. litų.
UAB „NT Panorama“ planuoja įgyvendinti nekilnojamo turto projektą „11″ esantį Vilniuje, tame pačiame rajone Lvovo, Kernavės ir Krokuvos gatvėse. Projektas numatė pastatyti 68 000 kv. m. ploto pastatų korpusą, kurį papuoš du modernūs bokštai. Komplekse numatyta ir daugiaaukštė 1760 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
„Nekilnojamo turto gama“ ir „Stelita“ Vilniuje, Giedraičių ir Krokuvos gatvių sankryžoje šiuo metu yra parengusi 0,118 hektaro teritorijos detalųjį planą, pagal kurį planuojama įgyvendinti projektą „D“, kuriame numatyta nugriauti šalia „Verslo uosto“ esantį seną, nenaudojamą pastatą ir pastatyti naują – biurams, prekybos centrui ir pan.

Visų šių trijų UAB-ų aukščiau išvardinto turto 49 proc. priklausė bankui SNORAS:

Bankas kreditavo šių objektų statybą, ir prasidėjus nekilnojamojo turto krizei, nutarė kapitalizuoti šias paskolas, ir taip tapo bankui įkeisto turto bendrasavininkais. Tam, kad įsigyti trijų kompanijų UAB „Nekilnojamo turto gama“, UAB „NT panorama“ ir UAB „Stelita“ akcijų paketus, 2010-07-01 šalies konkurencijos tarnyba buvo „Snorui“ išdavusi leidimą.

Tačiau po to, kai bankas buvo užgrobtas, banko darbuotojų teigimu, jame įvyko įdomūs dalykai. Bankroto administratoriaus N.Cooper nurodymu UAB „Nekilnojamo turto gama“, UAB „NT panorama“ ir UAB „Stelita“ akcijos, kurios yra apskaitomos banko dukterinės įmonės UAB „SNORAS Investment Management“ balanse, buvo įvertintos po 1 litą (?!).

Nors šis turtas kainavo dešimtys milijonų dabar jau eurų, tačiau administratorius ir turintis neliečiamybę N. Cooper nurodė, kad šis turtas yra vertas nulio, nes, matyt, jau buvo sutaręs su „Verslo uosto“ dabartiniais valdytojais leisti jiems išpirkti akcijas atgal!!! Už 3 litus!

Snoro valdomas šių įmonių akcijas už vieną litą perėmė uab NTG Holding, kurios akcininkai – tie patys Ginaičiai ir Banys

Tuo būdu iš banko buvo pavogta apie 150-170 mln. litų vertės turto.

UAB „SNORAS Investment Management“ direktorė Vita Andrikytė buvo verčiama pasirašyti šį nusikalstamą akcijų pardavimo už 3 litus sandorį, tačiau, jai atsisakius tai padaryti, p. V.Andrikytė buvo priversta parašyti atsistatydinimo iš pareigų pareiškimą. Vietoj jos buvo paskirtas kitas vadovas, gatvėje pagautas bomžas, kuriam banko administratorius pasiūlė kelis litus už tai, kad jis taptų direktoriumi ir pasirašytų sutartį.

Ar tokios turto dalybos neprimena garsiųjų PVM grobstytojų, kai įmonių direktoriais specialiai buvo skiriami bomžai ir benamiai, kurie suraitydavo savo parašus, o vėliau sukčiai atsiimdavo milijonus neva permokėto PVM.

Visa ši situacija, banko dukterinės įmonės balanse aukščiau aprašyto ir apskaitomo turto vertė yra gerai žinoma ir Lietuvos banko vadovams bei atsakingiems specialistams, kadangi Lietuvos bankas buvo informuotas, kad minėto nekilnojamo turto, esančio Vilniaus centre įsigyjimą finansavo banko SNORAS dukterinė įmonė „SNORAS Investment Management“.

„Vilniuje šimto milijoninės vertės turto perleidimo sandoris po „Snoro“ uždarymo (buvo aprašytas spaudoje, kai sąžininga „Snoro“ dukterinės įmonės darbuotoja Vita Andrikytė, net spaudžiama N.Coperio ir savo tiesioginio vadovo Modesto Keliausko, atsisakė pasirašyti „Vilniaus verslo uosto“ kontrolinio akcijų paketo neteisėto pardavimo už nepilnus 10 tūkst.lt (?!) ir buvo priversta palikti darbą, o priimtas laikinas darbuotojas iš gatvės parašui padėti ir vėl išnykti) – ne kriminalas?, – teigia vienas iš „Snoro“ kreditorių, – ponai prokurorai, kaip čia yra, kad šis skandalingas atvejis visai nenagrinėtas?

O „Snore“ atvirai kalbama, kad, neva, už šį neteisėtą sandorį vien M.Keliauskas „po stalu“ galimai gavo iš „Verslo uosto“ savininko A.Ginaičio 350 tūkst.lt ?! Tai kiek „nubyrėjo“ į kišenę pagrindiniam „veikėjui“ N.Coperiui?!“

Už kelis litus iš „Snoro“ administratoriaus įsigytas „Nekilnojamojo turto gamos“ akcijas naujieji įmonės savininkai Vytautas Banys ir Adolfas Ginaitis ir pardavė už 61,6 mln. eurų:

Apie 28.000 kv. m ploto dviejų pastatų kompleksą, kuris tuomet vadinosi „Vilniaus verslo uostas“, ir sklypą naujo biurų pastato statybai „Eastnine“ už 61,6 mln. Eur įsigijo 2014 m. iš bendrovės „Nekilnojamojo turto gama“.

Trečiojo 23 aukštų biurų pastato statybas kompanija baigė 2018 m. ir į jį investavo daugiau nei 25 mln. Eur.

Rugsėjį „Eastnine“ gavo leidimą statyti medinį biurų pastatą „Pušis“ Rygoje, statybas planuoja pradėti 2021 metų viduryje.