Banką apiplėšusi Lietuvos vyriausybė ir prezidentas G.Nausėda juokina Niujorko teismą
verslo
Kaip žinia, 2011 m. A.Kubiliaus vadovaujama Lietuvos vyriausybė užgrobė „Snoro” banką, paskelbė, kad jis bankrutavęs ir išvogė maždaug 1,2 mlrd. eurų vertės banko turto.
Pvz., „Snorui” priklausęs „Verslo uostas” (nuotr. viršuje) buvo parduotas fiktyviu sandėriu už keliasdešim tūkstančių litų, o po kelių savaičių „pirkėjas” tą patį turtą pardavė jau už 120 mln. litų
„Snoro” akcininkai Antonovas ir Baranauskas padavė daugiau nei 1 mlrd. eurų ieškinį prieš Lietuvos vyriausybė dėl pagrobto turto.
Ieškinys nagrinėjamas Paryžiaus arbitražo teisme.
„Snorą” atstovaujantys teisininkai kreipėsi į Niujorko teismą, kad šis įpareigotų pateikti buvusį „Snoro” administratorių Simon Freakley visus dokumentus, susijusius su „Snoro” užgrobimu.
Freakley bandė išvengti šios pareigos ir nurodė, kad tai konfidencialus dokumentai.
„Snoro” akcininkai įrodinėja, kad šie dokumentai įrodytų, kad „Snoras” užgrobimo metu buvo mokus ir jis buvo užgrobtas suklastojus banko balansus.
Tai, kad „Snoras” buvo jau labai seniai bankrutavęs, paskelbė ir „ekscelencija” Gitanas Nausėda, atsakydamas į „Laisvo laikraščio” klausimą dar pernai vasarą:
https://www.youtube.com/watch?v=Cp_CKeqb1fo&t=74s
Kad būtų visiškai aišku, pateikiame tame Niujorko apygardos teismo procese dėl įpareigojimo S.Frikliui atskleisti dokumentus nuorodas iš teismo tinklalapio byloje – Russian Fund v. Lithuania.
Kaip jau yra žinoma, tai 2020 m. liepos 8 d. Niujorko apygardos teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojo S.Friklį ir jo bendrovę „AlixPartners LLP“ pateikti ir atskleisti dokumentus pagal su „Snoro” akcininkus atstovaujančio „Alston&Bird LLP” advokato Alexander Yanos pareiškimą, sutinkamai su Jungtinių Valstijų Kodekso 28 dalies 1782 paragrafu.
S.Freakley ir “AlixPartners” teisme neturėjo jokių argumentų, išskyrus tai, kad bandė motyvuoti tuo, kad, neva dokumentų atskleisdimas pažeistų Lietuvos banko konfidencialumą ir kad jiems to neleidžia padaryti pats Lietuvos bankas. Aiškus briedas, todėl Niujorko teismas tokius jų argumentus atmetė.
Paskaitykit dėl visiško aiškumo.
Paskui, 2020 m. rugpjūčio 25 d. Niujorko teismas nusprendė, kad S.Friklio ir „AlixPartners“ apeliacinis skundas yra atmestas.
Todėl , be abejo, teismo posėdžiai Niujorko teisme tęsis toliau. Taigi, kur kitur, kaip ne artimiausiame teismo posėdyje ir turės S.Freakley ir „AlixPartners“ atskleisti tuo dokumentus.
Šiuose Niujorko pietų antrojo rajono apygardos teismas rašo : „2020 m. Liepos 8 d. Teismas priėmė nutartį („liepos nutartis“), kuria patenkino pareiškėjo prašymą gauti dokumentus, kurie būtų naudojami tarptautiniame arbitražo procese, kurį iškelė pareiškėjas – „Investuotojų teisių apsaugos užsienio valstybėse fondas“ (korporacija, įsteigta pagal Rusijos įstatymus).
Pareiškėjas ieškojo dokumentų, kad pateiktų juos svarstymui arbitražo teisme („arbitraže“). Šis arbitražas vyksta pagal sutarties, sudarytoje tarp Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl investicijų skatinimo ir abipusės investicijų apsaugos.
Sutartyje numatyta, kad kai investuotojas pateikia ieškinį prieš valstybę, kuri yra sutarties šalis, investuotojas (atlikęs reikalaujamas procedūras) gali perduoti ginčą „ad hoc arbitražui pagal Jungtinių Tautų komisijos arbitražo taisykles.
Asmenys, iš kurių buvo reikalaujami minėti dokumentai – Simonas Freakley ir įmonė „AlixPartners“ – nesutiko su prašymu.
2020 m. Rugpjūčio 7 d. Freakley ir „AlixPartners“ pateikė apeliacinį skundą dėl „liepos įsakymo“.
Teismas nurodė, kad apeliacinio skundo pateikimą paprastai nagrinėja apygardos teismas, nes jis kontroliuoja tuos su apeliacija susijusius bylos aspektus.
Tačiau, „jei po apeliacijos pateikiamas apeliacinis skundas, apygardos teismas išlaiko jurisdikciją dėl pasiūlymo persvarstymo“. „Rich v. Associated Brands, Inc.“.
Atitinkamai Teismas daro išvadą, kad jis turi jurisdikciją spręsti „Freakley“ ir „AlixPartner“ pasiūlymus.
„Freakley“ ir „AlixPartners“ teigia, kad liepos įsakymas turėtų būti persvarstytas atsižvelgiant į JAV Apeliacinio teismo nutartį byloje „In re Guo“, paskelbtą tą pačią dieną kaip ir liepos įsakymą.
Tačiau Niujorko teismas atmetė šiuos motyvus.
Paryžiaus arbitražui pateikus minėtus dokumentus, taps aišku, kad Lietuvos vyriausybė veikė kaip plėšikų gauja, o dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, tuo metu konkuruojančio banko patarėjas, iki šiol veikia kaip šių plėšikų atstovas.
Itin juokinga, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama „Snoro” akcininkų baudžiamoji byla, kurioje jie kaltinama pasisavinę banko lėšas.
Ironiška, kad šią bylą nagrinėja dokumentų klastojimu anksčiau išgarsėjęs teisėjas Dzedulionis, o bankininkus attsovauja valstybės pasamdytos pensijinio amžiaus advokatės, kurios avrgu ar moka įjungti kompiuterį.
