Banditų apiplėštai ūkininkei R.Vaitekūnienei už teisingumo paieškas teisėjas Ernestas Šukys skyrė 1500 eurų baudą

iauliu1
Banditų apiplėštai ūkininkei R.Vaitekūnienei už teisingumo paieškas teisėjas Ernestas Šukys skyrė 1500 eurų baudą
Aurimas Drižius
Nuotr. : Vėl sugrįžus vasarai, geros darbo savaitės Jums linki vos prieš porą savaičių teisėjais tapę ir darbą Šiaulių apylinkės teisme pradėję Mantas Liesis (kairėje), Danas Lisas ir Vaidotas Narvidas (dešinėje)!
Birželio 15 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Šukys skyrė 1500 baudą ūkininkei Ramutei Vaitekūnienei, kuri pareiškė nušalinimą teisėjui Vaidotui Narvidui ir visiems Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjams.
Šioje byloje buvo nagrinėjamas Pakruojo ūkininkų kredito unijos (PŪKU) ieškiniai Artūrui Puniui ir Ramutei Vaitekūnienei, tretieji asmenys BUAB „Aisnera“, MB „Naujas puslapis“, MB Aministra,
Jau prieš tai ūkininkei Vaitekūnienei buvo skirta bauda- 800 eurų, tačiau ūkininkė atkakliai laikosi savo „visas teismas nupirktas“.
LL jau ne kartą rašė apie Šiaulių rajono ūkininkę Ramutę Vaitekūnienę – dar 2010 m., būdama viena stambiausių Pakruojo rajono ūkininkių, ji su vyru kreipėsi į prokuratūrą, sužinoję, kad sukčiai jų vardu ima kreditus iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos.
Jie pateikė įrodymus, kad jokių pinigų iš minėtos kredito unijos negavo, tačiau kredito unija pateikė savo pretenzijas neva dėl negražinamų paskolų.
Pagal R. Vaitiekūnienės skundą Šiaulių FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimas dėl dokumentų klastojimo. „Tyrėjai“ keturis metus „tyrė“ bylą, surinko net 40 tomų įrodymų, kad Pakruojo kredito unijoje buvo klastojami dokumentai, ir paskolos išduodamos fiktyviai, pagal suklastotus dokumentus.
Tačiau 2014 m. FNTT bylą nutraukė, sulaukusi senaties dėl kai kurių nusikaltimų, o kitus tiesiog „numuilino“. Tiesa, FNTT sąmoningai pripažino R. Vaikenūnienę ne nukentėjusiąja, o tiesiog liudininke, kad nereikėtų jai siųsti dokumentų apie ikiteisminio tyrimo eigą ir nutraukimą.
„Byla dėl to, kad neva mes žiemą nukūlėm grūdus ir neva padarėme kredito unijai žalą, nagrinėja toks teisėjas Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Narvydas, kuris nagrinėjo Kęstučio Žalio skundą, – LL pasakojo R.Vaitekūnienė, – tas Žalys buvo padavęs skundą, kad teismas panaikintų fiktyvią paskolos sutartį, nes jokios paskolos iš kredito unijos jis nebuvo davęs, o tuo metu, kai ta paskola buvo išduota, gulėjo Klaipėdos ligoninėje. Tačiau teisėjas Narvydas ne tik atmetė jo skundą, tačiau dar skyrė ir baudą, kad šis daugiau nesiskųstų. Prokurorai klastoja dokumentus, o nupirkti teismai daro taip, kaip jiems liepia. Pavargau nuo tokio gyvenimo, nežinau, ar kada nors aš ar mano vaikai sulauksime teisingumo“.
Galiausiai R.Vaitekūnienė padavė į teismą valstybę dėl to, kad FNTT aplaidžiai dirbo, ir nesiaiškino dokumentų klastojimo minėtoje kredito unijoje, ir moteriai buvo padaryta didelė žala – iš jos ir jos vaikų atimtas beveik visas turtas.
„Esu įsitikinęs, kad FNTT sąmoningai pripažino mano klientę R.Vaitekūnienę tik liudininke šioje byloje, kad galėtų jai nesiųsti nutarimo nutraukti bylos, – Vilniaus apygardos teisme sausio 20 d. posėdyje sakė R.Vaitekūnienės advokatas Šichovcovas, – todėl mano klientė nesužinojo, kad tas tyrimas buvo baigtas, ir negalėjo jo apskųsti. FNTT sąmoningai nepripažino nusikaltimo aukų nukentėjusiais, jų neinformavo apie nutrauktą tyrimą, todėl tas nutraukimas taip ir nebuvo apskųstas“.
„Kadangi visos teisėsaugos institucijos yra supuvusios ir nesiekia teisingumo, o priešingai – gina Rimanto Pašakinsko ir Pakruojo kredito unijos sukčių padarytus nusikaltimus, tai gal Lietuvos žmonės duos patarimų, kokiais būdais galima išgydyti šį vogimo virusą, – redakcijai laiške rašo R.Vaitekūnienė, – R.Pašakinskas be mūsų žinios Pakruojo ūkininkų kredito unijoje sudarydavo paskolas, o pinigus pasisavindavo. Apklausoje policijoje melavo, kad iš jo buvo pirkta trąšos, grūdai, ž.ū. technika. O tyrėjai patikėjo melu ir net nesiaiškino, kad jokių grūdų, trąšų ar technikos jis neturėjo, o mums jos ir nereikėjo, todėl viskas buvo melas“.
Prokuroro Karpalovo nutaries dalis, kad Antanas Vaitekūnas nebuvo registruotas Kauno klinikinėje ligoninėje nuo 2004 iki 2010 m. :
Kauno klinikų išrašai, kad Antanas Vaitekūnas buvo į ją pristatytas reanimaciniu automobiliu ir ilgai gydytas:
Kodėl prokuroras Karpalovas pdaėjo suklastoti mano vyro Antano Vaitekūno ligos istoriją, – nesupranta ūkininkė, – Kęstutis Žalys 2008-07-31 buvo gydomas Klaipėdos ūkininkų ligoninėje, nors dokumentuose rašoma, kad ir jam tą dieną buvo „išduota“ PŪKU paskola“.
Teismai nusprendė, kad derlius laukuose nuimamas sausio mėnesį
Byla, dėl kurios Vaitekūnienė dabar gavo baudą, prasidėjo dar 2010 m. – ūkininkai buvo įsteigę UAB „Aisnera“, kuri beregint pakliuvo į didžiausių Pakruojo sukčių pinkles.
Moteris sako, kad 2010 m. sausio 18 d. PŪKU buvo suklastota laidavimo sutartis, kuria UAB „Aisnera“ neva laidavo už kitos įmonės gautą 220 tūkst. litų paskolą.
Sukčiai į fiktyvią UAB „Aisnera“ laidavimo paraišką sausio pabaigoje įrašė net tokį turtą (traktoriai bet kita žemės ūkio technika), kurio ši bendrovė neturėjo, taip pat 8,76 ha kviečių ir 52,7 ha rapso).
Tačiau apeliacinio teismo teisėjai Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė ir Alvydas Poškus. nusprendė, kad rugiapjūtė Pakruojo rajone vyksta sausio pabaigoje, ir kad tas laidavimas visiškai teisėtas. O keisčiausiai atrodo ten nurodytos iš ūkininkavimo gautos pajamos – 383 758,70 Lt.
„Bėda, kad minėtoji teisėsaugos institucija buvo akivaizdžiai nupirkta, nes „patikėjo“ tuo, kuo nepatikėtų net pirmokai – kad derlius nuimamas, t. y. pasėliai kuliami… sausio mėnesį! – piktinosi R.Vaitekūnienė, – dėl laidavimo sutarties suklastojimo buvo kreiptasi į teismą. 2016 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos teismo teisėja Lina Muchtarovienė pripažino šią laidavimo sutartį negaliojančia. Tačiau PŪKU kreipėsi į apeliacinį teismą, ir šio teisėjai nusprendė, kad įmanoma kulti derlių sausio mėnesį ir gauti 383 758,70 Lt pajamų“.
Po dešimt metų PŪKŲ bando išsiieškoti iš Vaitekūnienės „padarytą žalą“.
Galiausiai neištvėrusi tokių patyčių teisme R.Vaitekūnienė vieną iš teisėjų išvadino „įsitaisiusių kiaulės akis“, ir dabar yra teisiama „už nepagarbą teismui“.
„Posėdis turėjo būti liepos viduryje, tačiau per tą karantiną aš dar pasigavau ir Laimo ligą, – redakcijai pasakojo R.Vaitekūnienė, – išsiunčiau teismui prašymą atidėti posėdį, tačiau vakar iš pat ryto atlėkė policija ir ėmė daužyti langus – neva prievarta mane veš į teismą, – pasakojo moteris, – tačiau aš juos pasiunčiau toli..Tegul juos perkūnai, man net numirti ramiai neleidžia, baigia visai išdurnėti. O tose bylose, kur nagrinėjama neva mano padaryta žala, tai teismas man net nepraneša, kad tik nedalyvaučiau. Tačiau manau, kad teisėjai, jau gavę atlygį, negali kitaip elgtis“.
Toliau pateikiama visa teisėjo Šukio nutartis:
PŪKU pareiškė ieškinius R.Vaitekūnienei dėl žalos atlyginimo, ūkininkė atšovė, kad jį nušalina, nes nebuvo informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, kad teismo posėdis byloje buvo paskirtas šalyje esant karantino režimui, kad teisėjas V. Narvidas pats sau – nesinaudodamas automatiniu bylų skirstymo moduliu – paskyrė nagrinėti bylą, ir kad teisėjas už atlygį turi bylą išnagrinėti ieškovo naudai.
Be to, R.Vaitekūnienė pareiškė, kad teisėjas nekompetentingai nagrinėjo kitas bylas, netinkamai vertino jose įrodymus ir priėmė neteisingus sprendimus.
Teisėjas atšovė, kad viskas teisėta, o atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje esant atstovavimo santykiams nebuvo pripažintas būtinu, todėl atsakovė vertindama savo rizikas galėjo teismo posėdyje ir nedalyvauti.
R.Vaitekūnienė nušalinimą teisėjui pagrindė ir teisėjo priimtais sprendimais kitose jo nagrinėtose bylose.
Tačiau teisėjas E.Šukys nusprendė, kad „tai, kad teisėjas priėmė procesinius sprendimus kitose jo nagrinėtose bylose, su kuriais nesutinka atsakovė, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teisėjas turi susidaręs išankstinę nuomonę šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje ir tai neleis teisėjui byloje priimti nešališką, objektyvų ir teisingą sprendimą“.
.
Čia pat teisėjas E.Šukys nusprendė skirti baudą ūkininkei dėl to, kad ši „piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis“.
„Nagrinėjama byla teisme gauta 2016 m. lapkričio 22 d. Byla dar nėra išnagrinėta. Bylos vilkinimas iš dalies yra užsitęsęs ir dėl atsakovės nuolat reiškiamų nepagrįstų nušalinimų, – pareiškė teisėjas E.Šukys, – už byloje reiškiamus nuolatinius ir nepagrįstus nušalinimus bylą nagrinėjančiam teisėjui Danui Lisui, atsakovei 2019 m. birželio 3 d. buvo paskirta 800 Eur bauda. Po šios baudos paskyrimo atsakovė du kartus pareiškė nušalinimą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjams – 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. spalio 18 d. 2019 m. spalio 25 d. nutartyje Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (nutarties punktas 14) nurodė ir išaiškino, kad nušalinimai grindžiami bendro pobūdžio abstrakčiais pagrindais nenurodant jokių specifinių ir realių faktų, todėl gali būti laikomi piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis“.