Aurimas Guoga : Planas kaip pažaboti teisėsaugos ir kitų valdžios šakų savivalę
Guoga1
Planas kaip pažaboti teisėsaugos ir kitų valdžios šakų savivalę
Artimiausiomis dienomis pateiksiu poniai Neringai siūlymus dėl DK rinkimų programos. Šiuos žinoma pateiksiu, tačiau čia pat pridursiu, kad žvelgiu toliau rinkimų ir kad mums bet kokiu atveju reikia veiklos plano kaip tvarkytis su valdžios savivale – nesvarbu kaip pasirodysime rinkimuose.
Kol kas sėkmingų tarptautinių pavyzdžių mažai. Buvo atvejų ir kitose šalyse, kai piliečiai išėjo į gatves protestuoti prieš korupciją, buvo (Armėnijoje) net kai nuvertė pernelyg įžūliai vogusį prezidentą. Pasitaiko, kad antikorupcinės partijos sėkmingai pasirodo rinkimuose, tačiau dažniausiai tokie protestai baigiasi niekuo.
Todėl, mano įsitikinimu, pokyčiams reikalingos dvi veiklos kryptys – 1) sutvarkyti politiką ir 2) užsitikrinti tautos nusiteikimą netoleruoti kai galingieji mindo jų teises.
1. Sutvarkyti politiką
1.1. Mes turime laikyti savaime suprantama, kad prezidentas, kuris skiria teisėsaugos vadovus, bus kritiškas ir reikalaus jų atsakomybės už jų srityje kylančius skandalus. Šiuo metu to nėra ir niekas nekelia šios problemos.
1.2. Jeigu teisėsaugos vadovai aiškina, kad teisingumą vykdo tik teismas, o kiti privalo užsičiaupti, tokius reikia bemat atstatydinti kaip piktaudžiaujančius visuomenės pasitikėjimu. Teisėsauga teisingumą vykdo visuomenės labui, ši apmoka jų darbą ir tikrai turi teisę pareikalauti pasiaiškinti.
1.3. Į teismų darbą įtraukti visuomenę (tarėjai arba prisiekusieji, labiau palaikyčiau antrąjį variantą).
1.4. Jeigu byla kelia visuomenėje nepasitenkinimą, ją tektų paviešinti.
2. Užtikrinti tautos nusiteikimą netoleruoti valdančiųjų savivalės
2.1. Pažaboti žiniasklaidą, kad ji netaptų vien elito garsiakalbiu;
2.2. Savo pavyzdžiu parodyti visuomenei, kad elitas nėra tiek jau galingas kaip dauguma įsikalė sau į galvas;
2.3. Skleisti visuomenėje pamatinį įsitikinimą, kad laisvas žmogus yra tik tas, kuris netoleruoja kai pažeidinėjamos jo laisvės ir visa kaip motyvuoti žmones nebijoti save ginti.
2.4. Ginančius savo interesus visokeriopai remti: viešinti atvejį, suteikti teisinę pagalbą, paremti finansiškai, pasirūpinti visuomenine parama.
2.5. Besipriešinančius neteisingumui, ypač dėl to nukentėjusius, visuomenėje pateikti kaip naujos kartos kovotojus už laisvę, iš kurių šiandien reikia imti pavyzdį, o tolimoje ateityje – statyti paminklus.
2.6. Inicijuoti, kad būtų statomi paminklai ankstesnių kartų kovotojams už laisvę, o tuo pačiu nedelsiant demontuojami paminklai sovietiniams kolaborantams, nesvarbu koks jų indėlis į meninę kūrybą.
Manau, kad būtina ši tautos ir politikų sąveika. Be šito politikai kovotojai, liaudiškai kalbant, bus suvalgyti, o ir jiems kils natūralus klausimas kodėl turi aukotis už žmones, kurie patys dėl savęs nekovoja. Taigi neišvengiamai teks pažadinti ir pasitelkti visuomenės valią būti laisviems, o toliau jau, kaip rusai sako, tik technikos klausimas.
LAUKIU JŪSŲ PASIŪLYMŲ, į kuriuos įsigilinsiu, apibendrinsiu ir artimiausiomis dienomis pateiksiu poniai Neringai.
#atsisakau privaloma tvarka minėti, kad tai politinė reklama. Šiais laikais žydas Dovydo žvaigždės jau nebeprisisega – žino prie ko tai veda. Galite laikyti, kad šis demonstratyvus atsisakymas ir yra mano #politinė reklama
Alstom 4. Prasideda tikros sumos
Toliau palengva skaitome Alstom bylą. 2005-ieji. Elektrėnų taršos mažinimo darbai sklandžiai vyksta. Kruonis daug pluša, atsiskaitymai eina kaip iš pypkės, įmonė fiksuoja 6 mln. lt gryną pelną. 2006 m. kovo mėnesį reikia vėl atsiskaityti. Šį kartą reikia Uspaskichui atvežti 5 mln. litų. Pranciškus Jurgutis pinigus kaupė jau seniai, tačiau reikiamai dienai turi tik 4,35 mln. lt.
Beje, tikriausiai reikia paminėti ir kaip jis šiuos pinigus išsigrynindavo. Ogi pervesdavo arba „įmokėdavo grynais“ visokioms asociacijoms, reklamos agentūroms, kurios šiokią tokią dalį pasilikdavo sau. Pavyzdžiui, P.Jurgutis tardytojai pasakojo apie tokį sandorį: asociacijai „Your Sport“ pervedė 224 000 Lt, ši grynais perdavė direktoriui, o asociacijos direktorius pinigus pervedė asmeniškai P.Jurgučiui. Šis malonumas atsiėjo 50 000 Lt.
Pačias didžiausias pinigų sumas išsigrynindavo parduodami savo įmones ofšorams. Ten jau sumos virš milijono. Bet tiek to, grįžkime prie kyšininkavimo eigos.
Taigi Jurgutis išsitraukė lagaminą ir į jį prikrovė pilną banknotų po 500 lt. Susidarė, jo subjektyviu vertinimu, virš 10 kg. grynojo svorio. Ginkluotas vairuotojas, pajudėjo iš Klaipėdos, pranešė vienam bendradarbiui, dėl viso pikto, kur ir ko išvyko.
Nuvyko į Vilnių. Dabar skaitykite tikrai atydžiai. Uspaskichas Jurgutį sutiko Darbo partijos būstinėje. Šį kartą dėl trūkstamos sumos visiškai neskandalino. Atsidarė lagaminą ir persidėjo pinigus į dėžę, skirtą viskio kanistrui – 5 litrų buteliui. Netrukus Uspaskichas su savo didele dėže išskubėjo iš partijos būstinės, o Jurgučio pažįstamas iš Darbo partijos replikavo „matai koks gudrus, kaip gerai sugalvojo“. Reikai suprasti, kad jeigu būtų kas sustabdęs, Uspaskichas būtų didžiai nusistebėjęs dėl to ką dėžutėje nešasi. Taip kad pinigai alkoholio dėželėse savyje neša gilią mintį.
Dar po kiek laiko, 2006 m. gegužę, driokstelėjo DP juodosios bulaterijos byla, Uspasckichas su antrankiais, o po kelių mėnesių pabėga į Maskvą. P.Jurgutis apsidžiauga, kad daugiau kyšių jam nešti nereikės, bet kur tau: perduodamas nurodymas, kad likusią kyšio dalį, virš 2,5 mln. dalį, jis turi atvežti į Maskvą. Jurgutis kategoriškai atsisako, nes temptis tokius pinigus per sieną jam atrodo tikra savižudybė. Tada jį pasikviečia į Kėdainius, „Vikondos“ būstinę. Ten Jurgutis Uspaskicho atstovui paaiškina, kad kadangi Uspaskichas daugiau nebegali daryti įtakos procesams Lietuvoje, jis atsisako mokėti. Uspaskicho agentas pasiūlė dar gerai pagalvoti, tačiau išliko santūrus.
Dar po kiek laiko P.Jurgutis susitiko su J.Venskumi Vilniuje, šis atėjo su tos dienos „Lietuvos ryto“ numeriu. Ten straipsnis, kad P.Jurgutis įsivėlęs į pedofilijos skandalą Latvijoje. J.Venskus paaiškino, kad straipsnį užsakė R.Juozaitis (Lietuvos energija) dėl Uspaskichui nesumokėtos dalies.
Dar praleidau tokią „smulkmeną“. Pasirodo, Elektrėnų jėgainės istorijoje 15 mln. eurų – tai tik vien Uspaskichui. Kaip Jurgučiui paaiškino J.Venskus, dar savo dalį turi gauti ir ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas bei Elektrėnų jėgainės direktorius Pranas Dirgėla. Reikėjo kas mėnesį tiems ponams atrasti po 200 000 lt – čia kiekvienam po tiek. P.Jurgutis pasakoja, kad minėtus kyšius jis nešdavo J.Venskui ir, pasak bylos, galima suprasti, kad jie pasiekdavo adresatus, bent jau P.Dirgėlą.
Įdomi detalė: kyšininkai niekuomet neima atnešusiojo taros. Verčiau išimti, persidėti į savo maišelį, kad nepaliktų kokios blakės.
Greta rutuliojosi kita istorija, kuri įstūmė P.Jurgutį į bėdą. 2004 m. R.Juozaičiui talkininkaujant Alstom laimėjo laimėjo Kauno HES remonto darbus. Tik štai bėda – šį kartą subrangovai Kruonis kartu su valstybine įmone „Kauno energetikos remontas“. Jau nebenoriu jūsų apkrauti detalėmis, esmė ta, kad partnerių iš Kauno vadovas vadovas A.Navickas pasitaikė seno sukirpimo direktorius, kuris sutikdavo, kad kyšius duoti priklauso, tačiau viskas tuo ir baigdavosi – išsigindavo, kad jie yra valstybinė įmonė ir jiems išgryninti neišeina. Buvo pažadėjęs pervesti Kruoniui už nebūtus darbus, tačiau niekuomet savo pažado taip ir neįvykdė.
Iš viso už Kauno HES užsakymą abu subrangovai turėjo sumokėti 400 000 lt. kyšių. Kaip Jurgučiui sakė Juozaitis, pusė sumos jam, pusė Kauno HES direktoriui J.Bartlingui. Trumpai drūtai, Jurgutis savo dalį Juozaičiui per pora kartų sumokėjo, o kauniečių dalį mokėti atsisakė. Po to kelis kartus dar buvo susitikę su Juozaičiu, šis vis reikalaudavo pinigų, aiškindavo, kad priešingu atveju turės atsiskaityti iš savųjų. Tarėsi, kad tegu Kauno HES tuomet duoda fiktyvių užsakymų, tačiau nieko iš to neišėjo.
Pamažu P.Jurgutis prarado politikų pasitikėjimą. Sutriko mokėjimai iš Alstom, pasipylė pretenzijos, kad Kruonis prastai atliko darbus. Į įmonę atvyko Elektrėnų policija, apieškojo patalpas, nes kilo įtarimų, kad Kruonis dar ir nesumoka mokesčių.
Dar po kiek laiko P.Jurgutis pamėgino nunešti kyšį E.Gentvilui Klaipėdoje, kuris tuo metu tapo uosto direktoriumi. Tačiau liberalų politikas šį kartą parodė principingumą ir įdavė kyšininką policijai. Galop viskas sustojo ir jis bankrutavo. P.Jurgutis liko nemažai skolingas savo įmonei. Prieš pabaigą dar nuvyko į ūkio ministeriją, grąsino ministerijos sekretoriui, kad jeigu ir toliau taip, jis viską išklos STT. Taip galiausiai ir padarė. Tačiau kai STT bylą iš Vilniaus perdavė Klaipėdos skyriui, P.Jurgutis suprato, kad jis pasmerktas.
Visa tai toli gražu ne visa istorija. Kviečiu patiems paskaityti bylą. Kadangi joje tiek gausu detalių, skaitosi tarsi trileris apie karštus nusikaltimus aukštuose sluoksniuose. Kad dar labiau sudominčiau, pasakysiu, kad bylos 28 psl. perskaitysite kiek kainuoja ūkio ministro K.Daukšio parašas, kad į įmonės „Visagino statybininkas“ (Ignalinos uždarymo darbai) direktoriaus pavaduotojus galėtum paskirti savo žmogų. O jeigu norite sužinoti apie tuometinio finansų ministro A.Butkevičiaus finansinius reikalus toje istorijoje, tuomet jums į 30 psl.
Kadangi byla yra pdf failo, jį galima įkelti tik į FB grupes. Failą rasite grupėje Unfollow 15 min, paskelbiau rugpjūčio 6 d. Arba siųskite man savo el. pašto adresą, permesiu elektroniniu paštu. Smagaus skaitytmo ir kviečiu visus nuo šiol dalintis informacija kas kiek pas mus pavagia. Nebijokite. Viskas bus gerai.
