Aurimas Guoga : Kaip melstis už Venckienės išlaisvinimą
Aurimas Guoga
Kaip melstis už Venckienės išlaisvinimą
Lapkričio 17 dieną 10.30 Kauno arkikatedroje bus aukojamos mišios už Neringą. Ta proga norėčiau pasidalinti kaip reikia melstis kad D-vas išgirstų maldas.
Žinoma, kovojant disidentines kovas pirmiausia reikia užsitikrinti Visagalio paramą, antraip kokie gi šansai prieš valstybės galia besiremiančią sistemą? Ir atvirkščiai, jeigu sugebėsi pasiekti, kad D-vas būtų tavo pusėje, kokių gi šansų turi sistema? Todėl tokias kovas reikia pradėti nuo maldų, o mūsų atveju – dar ir išmokti kaip veiksmingai melstis.
Kai D-vas hebrajams pirmą kartą liepė žengti į Pažadėtąją žemę, jie dar nebuvo įvaldę dvasinių technologijų ir neturėjo ryžto jomis pasikliauti. Priešas atrodė per stiprus, todėl dauguma atsisakė susiremti ir ėmė gręžtis atgal į Egipto vergiją. Tačiau po keturiasdešimties metų matome jau visai kitą vaizdą – hebrajai taiko dvasines technologijas ir ramiai triuškina savo priešus. Manau, kad ir mes jau esame tam pribrendę.
Maldos yra išklausomos arba praleidžiamos pro ausis priklausomai nuo to, ar žmogus turi reikiamą nusiteikimą, kurio iš mūsų nori V-špats. Koks tas nusiteikimas turi būti? Kabaloje aprašoma kaip turi atrodyti idealus pasaulis: žmonės altruistiški, mielai dalinasi kuo kas turtingi, vieno stiprybė paremia kito silpnąją vietą ir atvirkščiai. Žmonės susivieniję dėl kilnių tikslų, aršiai nekenčia blogio ir nesitaupydami suglaudę gretas jį užsipuola.
Visa tai turi pasireikšti ir tame kaip meldžiamės. Jei dar nežinojote, judėjai meldžiasi ne po vieną, o grupėmis po dešimt ar daugiau. Tokios maldos turi daug didesnę tikimybę būti išklausytos, nes grupėje vieno žmogaus trūkumus atsvers kito žmogaus privalumai.
Pavyzdžiui, jeigu vienas yra tingus tačiau drąsus, o kitas priešingai – darbštus bet bailus, D-vas pražiūrės abiejų jų trūkumus jeigu jie melsis kartu. Tuomet D-vas laikys, kad jį pasiekė teisuolio balsas. Čia tas pats kaip suburti komandą žmonių su skirtingais gebėjimais. Jeigu komandos narius vienys bendras tikslas ir jeigu vyraus broliška dvasia, jie padės vienas kitam atsverti savo trūkumus ir turėsime puikiai suderintą jėgą. Tokios komandos nuverčia kalnus.
Tad ką daryti, kad D-vas išklausytų mūsų maldas? Žinoma, mišios yra puiki idėja, nes ten žmonės melsis kartu dėl bendro tikslo. Antra, malda turi būti kuo labiau nesavanaudiška – dėl sąžinės kankinės, dėl Lietuvos, dėl teisingumo. Kai Mozė kreipdavosi į D-vą dėl tautos reikalų, jį visuomet išklausydavo; tačiau kai kreipėsi dėl savęs (kad jam leistų įžengti į Pažadėtąją žemę), ši malda liko neišgirsta.
Pilietiniai judėjimai verčia kalnus tuomet, kai žmonės linkę pasiaukoti, kai bendras tikslas aukščiau asmeninių sumetimų. Ir priešingai – pilietiniai judėjimai žlunga tuomet, kai jo nariai paskęsta tarpusavio kaltinimuose ir intrigose. Pagalvokite: juk priešas mus ir tuo ir kaltina, kad čia renkasi žmonės, siekiantys per visuomeninį sujudimą pasiekti asmeninių tikslų. Tad teisingas nusiteikimas maldoje ne tik siunčia D-vui reikiamą žinią, bet ir nuteikia žmones darbuotis su deramu nusiteikimu. Kai pilietiniai aktyvistai pagimdo šį nusiteikimą, tai sukelia tokią dvasinę energiją, kad minimaliomis aktyvistų pastangomis sistema patiria vieną triuškinantį smūgį po kito. Visai kaip Jericho miesto užkariavimas, apie kurį skaitome Jozuės knygoje.
Galiausiai, dar prieš pradedant darbus reikia pasiryžti nesustoti tol, kol galutinai nepasieksi visų tikslų. Jeigu, tarkime, išvaduotume Neringą, jeigu pasiektume jos išteisinimo, tačiau sistema liktų kaip buvusi, po kurio laiko ji vėl pakeltų galvą. Taip ir nutiko su Sąjūdžio revoliucija, kai komunistai liko valdyti šalį. Todėl D-vas turi sulaukti patikinimo, kad esame nusiteikę nesustoti kol visko nepabaigsime.
Raginu prisijungti prie mišių Kaune, o taip pat užsakinėti mišias už teisingumą ir kitose Lietuvos bažnyčiose. Sąjūdžio laikais liudijome kaip malda sustabdo tankus. Telieka pakartoti.
