Aukščiausiojo teismo pirmininkas A.Pikelis : "Konstitucija yra nereikšmingas dokumentas"

Aurimas Drižius

Lietuvos aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisėjas, pavaduojantis pirmininką Alvydas Pikelis 2022-10-28 raštu Nr. DOK-5130 mane informavo, kad jis pats išsprendė klausimą dėl savo nušalinimo ir taip pat nurodė, kad nuo šiol žmonių įkalinimas už teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje yra legalus, nes Konstitucijos reikalavimai nėra „rimti teisiniai argumentai”.

Žinoma, kad toks Pikelio raštas geriausiai iliustruoja „teisinę valstybę”. Nors LR teisėjai prisiekia tarnauti ir vykdyti LR Konstituciją, tačiau paskui daro bet kokius nusikaltimus, o pačią Konstituciją vadina „nereikšmingu teisiniu dokumentu”. Nors Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad „negalioja joks teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai”, tačiau taip vadinami teismai juokiasi iš pagrindinio LR teisės dokumento ir vadina „nereikšmingu”.

Pasirašęs tokią nesąmonę teisėjas Pikelis turėtų būti nedelsiant nušalintas nuo pareigų ir teisiamas už piktnaudžiavimą, tačiau LR politinė ir teisinė sistemos niekada to nepadarys, nes politinei sistemai reikia „teisinės sistemos” priedangos arba žmonių kalba, „stogo” savo pačių nusikaltimams pridengti. Žinoma, tik laiko klausimas, kada šios mafijinės sistemos bus teisiamos.

Todėl tam, kad ši mafijinė teisinė sistema dar geriau atsiskleistų, rašau naują skundą taip vadinamam aukščiausiam teismui.

Visų pirma, dėl teisėjo Pikelio nušalinimo arba nusišalinimo. Teisėjas Pikelis jau nagrinėjo mano prašymą atnaujinti minėtą baudžiamąją bylą Nr. 1A-815-497/2014 dar 2016 m. ir tada nusprendė mano skundą palikti nenagrinėtu. Tiesiog nedrįso parašyti dar 2016 m., kad Konstitucija yra „nereikšmingas dokumentas”, todėl skundą atsisakė nagrinėtu. Neva jis jau išnagrinėtas. Po penkių metų parašė, kad Konstitucija nėra reikšmingas dokumentas, arba argumentas.

Teisėjas Pikelis nieko nepasisakė dėl Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Jis taip pat nieko nepasisakė dėl to, kad teisėjas Pikelis jau nagrinėjo šią baudžiamąją bylą. Dabar nagrinėjo jau antrą kartą, ir taip pat paliko mane nuteistą už teisėtą veiklą.
Kaip žinia, BPK 58 str. Nušalinimo pagrindas nurodo, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu: 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

2. Be to, teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą:

Teisėjas Pikelis pažeidė visus BPK 58 str. punktus – jis pats antrą kartą nagrinėjo tą pačią baudžiamąją bylą, ir du kartus paliko mane nuteistą už teisėtą veiklą. Jis tai padarė būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, nes iš teisėjo Pikelio reikalausiu, kad būtų atlyginta man padaryta didžiulė turtinė ir neturtinė žala. Vengdamas ateityje atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, teisėjas Pikelis toliau atmetinėja mano skundus. Nors turėjo būti nušalintas, kaip ir visi kiti taip vadinami teisėjai, teisę mane už teisėtą veiklą.

Teisėjas Pikelis pasisakė ir dėl mano prašymo esmės – ji labai paprasta. Žurnalistika Lietuvoje dar nėra pripažinta nusikalstama veikla, o cenzūra, tai yra draudimas vertis šia veikla, yra kategoriškai uždraustas Konstitucijos. Dėl Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, tai teisėjas Pikelis nurodė, kad Konstitucija nėra „naujas reikšmingas teisinis argumentas dėl netinkamai taikomų teisės aktų”. Žinoma, kad tokia teisėjo Pikelio nuomonė yra nusikaltimas, kurį labai aiškiai nurodo baudžiamasis kodeksas – tai yra piktnaudžiavimas.

Kaip žinia, spalio 18 d. kreipiausi į taip vadinamą aukščiausiąjį teismą. Jame nurodžiau, kad LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Olegas Fedosiukas raštu mane informavo, kad Lietuvos įstatymai ir Konstitucija mano kukliam asmeniui negalioja, ir kad mane galima teisėti, įkalinti ir bausti už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką.

Tai yra O.Fedosiukas nurodė, kad : „Aukščiausiajame Teisme (toliau – Teismas) 2022 m. birželio 13 d. pakartotinai gautas Jūsų prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1A-815-497/2014 ir Jus išteisinti. Pažymime, kad šios baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimas buvo svarstytas ir Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi nuspręsta bylos neatnaujinti. Pakartotinai bylos atnaujinimo klausimas nesvarstytinas (BPK 452 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 1 dalimi prašymas grąžinamas.

Save minėtame skunde nurodžiau, kad Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 mane nuteisė kalėjimo bausme už teisėtą veiklą – žurnalistiką ir straipsnių rašymą. Prieš tai lygiai tą patį padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, mėgėjas vairuoti girtas.

Nurodžiau, kad teisėjų kolegija sąmoningai piktnaudžiavo teise, žinodami, kad cenzūra uždrausta Lietuvos Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo, žinodami ir suprasdami, kad vadinamas nukentėjęs Alvydas Sadeckas duoda melagingus parodymus, vis tiek mane nuteisė kalėjimo bausme. Kreipiausi į prokuratūra dėl teisėjų nusikaltimų – piktnaudžiavimo. Prokuratūra atsisakė tirti šiuos nusikaltimus.

Beje, visi tie teisėjai veikė tiesiogine tyčia – jie puikiai žinojo, kad nuteisia mane už teisėtą veiklą, žinojo, kad cenzūra uždrausta, nes tai įrašė į nuosprendį, tačiau vis tiek mane nuteisė už teisėtą veiklą. Akivaizdu, kad minėta kolegija veikė tik tiesioginę tyčia, keršydami man už straipsnius „Laisvame laikraštyje“ apie teismų korupciją ir apie tai, kad aš parašiau ne vieną straipsnį, demaskuojančius ir kritikuojančius teisėją A.Cininą, kuris Garliavos pedofilijos byloje pats sugalvojo, kad „aukos atmintis ištrinta“, ir taip padarė dar vieną nusikaltimą –piktnaudžiavimą tarnyba.

Visiems mane už teisėtą veiklą nuteisusiems teisėjams buvo išaiškinta kas yra cenzūra, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti
neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.

Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.
Tai, kad minėta VAT kolegija žinojo ir suprato, kad siunčia mane į kalėjimą už teisėtą veiklą, įrodo ir tas pats jų paskelbtas nuosprendis baudžiamojoje byloje :
„Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas yra įvedęs cenzūrą jam spausdinti atitinkamus teiginius, o po jų išspausdinimo taikė jam baudžiamąjį persekiojimą. Apelianto manymu, cenzūros taikymas neatitinka nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nei Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams, bei pažeidžia žurnalistų teisę informuoti visuomenę apie neigiamus reiškinius. Pasak apelianto, vien už tai, kad jis nepaisė šios cenzūros, ir toliau pateikdamas įrodymus rašė straipsnius apie A. Sadecko ir jo firmos .Ekskomisarų biuras“ dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime bei valdyme, ir buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009-04-09 sprendimu šioje byloje. Anot apelianto, minėtu teismo sprendimu buvo siekiama kontroliuoti skelbiamos informacijos tūrinį iki jos paskelbimo, ir „Laisvam laikraščiui“ įvesta cenzūra, už kurios pažeidimą buvo nuteistas jau penkiose bylose, A.Sadeckui duodant šioje byloje melagingus parodymus. Tik Vilniaus apygardos teismas 2013-03-15 nutartimi nurodė prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų A.Sadecko parodymų, tačiau Vilniaus apylinkės prokuratūra net neapklaususi A.Sadecko tyrimą nutraukė”.

Tokiu būdu minėti teisėjai A.Cininas, V.Pakalnytė-Tamošiūnaitė, G.Dzedulionis padarė nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas.

Šioje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 teismas pritaikė cenzūrą, kurią draudžia tiek LR Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas. Minėta baudžiamoji byla buvo „pridėta” prie visos eilės kitų man iškeltų baudžiamųjų bylų, kurias man nuolat „kepė” prokuratūra ir teismai, tai kad apskundimo terminas dar nėra suėjęs. Tuo labiau, kad dėl šios baudžiamosios bylos atnaujinimo jau kreipiausi mažiausiai keturis kartus.

Teisėjas Pikelis nurodė, kad Konstitucija nėra „reikšmingas teisinis argumentas”. Prašau man išaiškinti, kaip man gintis nuo teismų, kurie vykdo sunkius nusikaltimus ir teisia žmones už teisėtą veiklą, nors Konstitucija man garantuoja teisę į objektyvų ir bešališką teismą.
Šioje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 teismas pritaikė cenzūrą, kurią draudžia tiek LR Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas. Minėta baudžiamoji byla buvo „pridėta” prie visos eilės kitų man iškeltų baudžiamųjų bylų, kurias man nuolat „kepė” prokuratūra ir teismai, tai kad apskundimo terminas dar nėra suėjęs. Tuo labiau, kad dėl šios baudžiamosios bylos atnaujinimo jau kreipiausi mažiausiai keturis kartus.
LAT teisėjas A.Pikelis 2022-10-28 raštu Nr. DOK-5130 nurodė, kad LR Konstitucija nėra „reikšmingas teisinis argumentas” dėkl pagrindų atnaujinti baudžiamąją bylą, kurioje aš esu nuteistas dėl teisėtos veiklos.
Nors LR Konstitucija yra aukščiausias teisės aktas, teisėjas Pikelis nurodo, kad ji nieko nereiškia. Tai akivaizdus piktnaudžiavimas, nes teisėjas net prisiekia ant Konstitucijos ir prisiekia ją saugoti, o ne šiurkščiai laužyti.
LR Teismų įstatymo 43 straipsnis. Teisėjo pareigos nurodo, kad :
1. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus.

Teisėjas Pikelis ne tik nevykdė LR Konstitucijos rekalavimų, tačiau tyčia sulaužė priesaiką, pavadinęs Konstituciją „nereikšmingu dokumentu”, todėl prašau prezidento inicijuoti apkaltą LAT teisėjui Pikeliui už priesaikos sulaužymą.
Teismų įstatymo 90 straipsnis. Teisėjo atleidimas iš pareigų nurodo, kad
1. Teisėjas atleidžiamas iš pareigų šiais atvejais:
5) kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą;
3. Aukščiausiojo Teismo teisėją iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
91 straipsnis. Teisėjo pašalinimas iš pareigų nurodo, kad
1. Aukščiausiojo Teismo teisėją, Apeliacinio teismo teisėją už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat jei paaiškėja, kad teisėjas padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
Tokia teisinė praktika, kai net aukščiausio teismo teisėjas tyčiojasi iš Konstitucijos ir įstatymų, turi kažkada baigtis.
LRS Seimo Teisės komiteto prašau inicijuoti tyrimą dėl teisėjo Pikelio veiklos ir atleisti iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos sulaužymą
Prokurorės prašau pradėti IT dėl teisėjo Pikelio piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo.
Priedai – LAT teisėjo Pikelio raštas Nr. DOK-5130
Skundas LAT

Aurimas Drižius

Remdamasis išdėstytu, BPK 451 ir 452 str., tiesiogiai Konstitucijos 44 str. 1 d., Visuomenės informavimo įstatymo 10 str., BPK 451 str., o taip pat man Konstitucijoje garantuota teise į nešališką ir objektyvų teismą, reikalauju daugiau nedaryti gėdos Lietuvos teisinei sistemai ir nedelsiant atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1A-815-497/2014 ir mane išteisinti

Taip pat dar kartą prašau nusišalinti nuo mano skundų nagrinėjimo visus LAT teisėjus, kurie jau legalizavo cenzūrą ir teisė mane už teisėtą veiklą – tai yra O.Fedosiuką, A.Gutauską, A.Abramavičių, A.Kartanienę, Pranytę-Zalieskienę, A.Pažarskį, Pikelį, A.Valantiną.

Aurimas Drižius