Aukščiausias teismas : LL redaktorius A.Drižius turi sėdėti kalėjime, nes rašė straipsnius, žinodamas, kad jie nepatiks A.Sadeckui

Baudžiamoji byla Nr. 2K-212-696/2017 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00001-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.6

LIETUVOS AUKSCIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 24 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Vytauto Piesliako (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Ručinskienei, nuteistajam Aurimui Drižiui, nuteistojo gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Aurimo Dri/iaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu Aurimas Drižius išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį. nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Alvydo Sadecko civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu privataus kaltintojo Alvydo Sadecko apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendis ir Aurimas Drižius pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant Aurimą Drižių bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteista iš Aurimo Drižiaus Alvydo Sadecko naudai 2000 E u r neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

nustatė:           #

L A. Drižius nuteistas už tai, kad. per visuomenės informavimo priemonę paskleisdamas straipsnius apie A. Sadecką, jį apšmeižė, t. y.;

2012 m. rugpjūčio 18 d. savaitraštyje ..Laisvas laikraštis“ (2012 m. rugpjūčio 18-24 d. Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą” paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> Tam, kad nuslėpti/ buvusio Seimo Nacionalinio saugumo gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadeckonusikaltimus…

2013 m. vasario 2 d. savaitraštyje ..Laisvas laikraštis’¹ (2013 m. vasario 2-8 d. Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?” paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> LL redaktorius A. Drižiusnuteistas tris kartus pagal melagingus A. Sadecko parodymus trijose baudžiamosiose bylose;

2015 m. gegužės 30 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. gegužės-birželio 5 d. Nr. 21(526)) straipsnyje „Laisvo laikraščio“ redaktorius A. Drižiaus įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> teisme A. Sadecko s davė melagingus parodymus;

2015 m. birželio 27 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. birželio 27-liepos 3 d. Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“ teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. Sadecko naudai“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą:

<… > A. Sadeckas,puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrovę, yra               nuomonė. kuri paremta faktais, parašė melaginga skunde/, t. padarė nusikalt ima, kuris

B K įvardijamas kaip melagingas skundas; <…>parašiau tiese/ apie neteisėtų A. Sadecko dalyvavime/ „Mažeikiųnaftos“ privatizavime… <…> 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis A. Sadecko ,,skundas yra melagingas; A. Sadeckas deivė melagingus parodymus,kad jis neva nėra susijęs su AB ,,Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu; <…> A. Sadecko valdome/ absoliučiai korumpuolą teismų sistemų;

2015 m. liepos 4 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. liepos 4 10 d. Nr. 26 (531)) straipsnyje „Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja nutartis … Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš Alvydų Sadecką, net aštuonis metus                                                                                        Seimo Nacionalinio saugumo

gynybos komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? <… > apie neteisėta A. Sadecko dalyvavimų „Mažeikių naftos“ privatizavime; <…> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia Įmone;

2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. rugpjūčio 29-rugsėjo 4 d. Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą:

<…> melagingų A. Sadecko parodymu; <…> keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydami melagingus duomenis, A. Sadecko naudai; <…> apie neteisėtų A. Sadecko dalyvavimų ,. Mažeikių naftos “ privatizavime.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Drižius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Kasatorius teigia teisiamojo posėdžio metu neneigęs publikavęs kaltinime nurodytus straipsnius, tačiau, pateikdamas publikacijose tokią informaciją, rėmėsi savo subjektyviais samprotavimais apie teismų sistemą, joje dirbančius teisėjus, teismų jo atžvilgiu priimtus nepalankius sprendimus, o publikacijose paminėta A. Sadecko pavardė, neva jis valdo korumpuotą teismų sistemą, kuri teismo vertinama kaip asmeninė ir ne visai etiška, nepagrįsta jokiais teisiniais, logiškais argumentais. Kaip tvirtina kasatorius, tarp jo ir A. Sadecko teisinis konfliktas vyksta seniai, dėl jo yra priimta daug nepalankių teismo sprendimų. Kasatorius, pasisakydamas apie teismų darbą, vertino ne A. Sadecko veiksmus, bet pačią Lietuvos Respublikos teisinę sistemą ir tai negali būti vertinama kaip A. Sadecko orumo, garbės įžeidimas ir (ar) šmeižimas. Kasatorius publikacijose akivaizdžiai išreiškė asmeninę neapykantą ne A. Sadeckui. o konkrečiam teismui. Teiginys, kad

KOPIJATTK

A. Sadeckas valdo korumpuotą teismų sistemą, vertinamas kaip subjektyvi žurnalisto nuomonė, kuri susiformavo visų vykusių teismų procesų metu, ir tai lėmė kasatoriaus, kaip žurnalisto, poziciją, kurią jis ne visai etiškai išdėstė savo publikacijose.

2.2.   Kasatorius pažymi, kad, nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, turi būti atribojama informacija nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1/2009). Publikacijose paskleista informacija yra išsakyta žurnalisto nuomonė ir (ar) situacijos vertinimas išdėstant žurnalisto asmeninio pobūdžio informaciją. Todėl šiai informacijai (publikacijai) negali būti taikomas visiškas tiesos kriterijus, kuris taikomas faktams ir duomenims, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvi ir jai nėra taikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Be to, paskelbta informacija (nuomonė) apie nukentėjusiojo neva valdomą teismų sistemą, kuri yra korumpuotą, ar tai, kad teismai klastoja dokumentus, nėra ir negali būti traktuojama kaip šmeižianti nukentėjusiojo garbę ir orumą. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad net ir tuo atveju, jei informacija paskelbta nevisiškai tiksliai ar klystant, turi būti vertinamas informacijos paskleidimo tikslas. Tai reiškia, kad kasatorius tokiais teiginiais nepaniekino, nepažemino A. Sadecko ir informacija negali būti traktuojama kaip neigiamo pobūdžio. Interpretuodamas turimą informaciją, kurią laikė subjektyviai patikima, kasatorius išsakė savo mintis, kurių negalima laikyti realiomis žiniomis. Be to, straipsnyje paskelbta informacija, kuria grindžiamas kaltinimas, turi būti vertinama bendrai visame straipsnio kontekste, o ne atskirai. Beje, šiame straipsnyje nėra pareikšta kategoriška informacija, kad A. Sadeckas padarė sunkų ar labai sunkų, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ir piktnaudžiavo tarnyba.

2.3.   Pasak kasatoriaus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ne tik užtikrina žmogaus teisę skleisti teisingą informaciją apie fizinį ar juridinį asmenį, bet ir gina asmenį, kuris paskleidė kad ir ne visai tikslias žinias, tačiau tai padarė sąžiningai klysdamas, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių (10 straipsnio 2 dalis). Kasatorius, savo publikacijose analizuodamas ir vertindamas faktus, informaciją kaip žurnalistas ir įgyvendindamas šio įstatymo suteiktą teisę, neperžengė jos realizavimo ribų, t. y. rašydamas publikacijas jis neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti A. Sadecką, pakirsti pasitikėjimą juo, pažeminti jo garbę ir orumą bei apkaltinti jį padarius sunkius, labai sunkius ar korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Todėl nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, nustatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių, kasatorius turi būti išteisintas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2.4.   Kasatorius teigia, kad buvo netinkamai pritaikyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Pasak kasatoriaus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. Taigi A. Sadeckas reikalavo uždrausti kasatoriui naudotis teisėmis, kurias jam suteikia teisės aktai.

2.5.   Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas tik atkartojo apeliacinio skundo motyvus ir konstatavo, kad jam nekelia abejonių, jog A. Drižius šmeižė A. Sadecką ir tai darė tyčia. Kasatorius pabrėžia, kad pagal nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi pasisakyti ir dėl kitų byloje surinktų kaitinimui prieštaraujančių duomenų; teismo išvados, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstos.

2.6.   Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299-989/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, kuriame buvo nagrinėjami analogiški teiginiai, kaip ir šioje byloje, todėl

šios bylos peržiūrėjimas kasacine tvarka yra reikšmingas dėl vienodos teismų praktikos panašiose bylose.

3.    Nuteistojo A. Drižiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl A. Drižiaus nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 2 pagrįstumo

4.  A. Drižiaus ir A. Sadecko santykių problema atsirado tada, kai A. Drižius ėmė tyrinėti AB „Mažeikių naftos“ privatizavimo aplinkybes. Gilindamasis į šią temą ir analizuodamas turimą medžiagą, A. Drižius padarė išvadą, kad A. Sadeckas dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese ir iš to turėjo naudos. Kadangi A. Sadeckas dirbo UAB „Ekskomisarų biuras“, kuri teikė paslaugas AB „Mažeikių nafta“, buvo vienas iš vadovų, o vėliau, 2000 m. spalio 8 d., išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame iki 2008 m. ėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas ir dalyvavo rengiant AB „Mažeikių nafta“ reorganizavimo įstatymo pataisas, A. Drižius padarė išvadą, kad jis atliko neteisėtus veiksmus šios įmonės privatizavimo procese. A. Drižius savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ nuo 2003 m. publikavo daug straipsnių, kaltindamas A. Sadecką neteisėtais veiksmais privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Dėl šių publikacijų tarp A. Drižiaus ir A. Sadecko kilo konfliktinė situacija. A. Sadeckas kreipėsi į teismus dėl A. Drižiaus publikacijų. Buvo pradėtos tiek civilinės, tiek ir baudžiamosios bylos. Kai kuriose bylose A. Drižius buvo nuteistas, kitose išteisintas. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. ir 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiais A. Drižius, be kita ko, buvo nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už A. Sadecko šmeižimą. Be to, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimais civilinėse bylose buvo uždrausta A. Drižiui publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, šios įmonės privatizavimu ir G. Kiesiaus nužudymu. Tačiau A. Drižius nevykdė teismo sprendimo ir tęsė publikacijas, kuriose buvo minima A. Sadecko pavardė ir vertinami kai kurie jo veiksmai. Už tai jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimus dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (BK 245 straipsnis), nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

4.1. Nepalankūs A. Drižiui teismų sprendimai savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ buvo negailestingai kritikuojami, nepagarbia forma atsiliepiant apie Lietuvos teismų sistemą, minint ir teisėjus, dalyvavusius priimant teismų sprendimus. Šiame fone buvo minimas ir A. Sadeckas, kaip tų procesų dalyvis. Antai 2012 m. rugpjūčio 18 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 m. rugpjūčio 18-24 d. Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“ yra teiginys <…> Tam, kad nuslėptu buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko nusikaltimus… 2013 m. vasario 2 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 m. vasario 2-8 d. Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“ yra teiginys <…> LLredaktorius A. Drižius nuteistas tris kartus pagal melagingus A. Sadecko parodymus trijose baudžiamosiose bylose. 2015 m. gegužės 30 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. gegužės-birželio 5 d. Nr. 21 (526)) straipsnyje „Laisvo laikraščio“ redaktorius A. Drižiaus įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“ yra teiginys <…> teisme A. Sadeckas davė melagingus parodymus. 2015 m. birželio 27 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. birželio 27-liepos 3 d. Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“ teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. Sadecko naudai“ yra teiginiai: <…> Sadeckas, puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka t ikrovę, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundą, t. y.padarė nusikaltimų, kuris BK įvardijamas kaip melagingas skundas; <…> parašiau tiesą apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime… <…>                                                                           2013 m.gegužės mėn.Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis

/

A. Sadecko                      ,,prevencinis“skundas yra melagingas; <…> Sadeckas davė melagingus parodymus,

kad jis neva nėra susijęs su AB „Mažeikiųnafta“                          privatizavimu; <…>          Sadecko valdomą

absoliučiai korumpuotą teismų sistemą. 2015 m. liepos 4 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. liepos 4-10 d. Nr. 26 (531)) straipsnyje „Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“ yra teiginiai: <…> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis … Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš Alvydą Sadecką,net aštuonis metus vadovavusį Seimo Nacionalinio saugumo gynybos komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime; <,..>melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone. 2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. rugpjūčio 29-rugsėjo 4 Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“ yra teiginiai: <…> melagingų A. Sadecko parodymų; <…> visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydami melagingus duomenis, A. Sadecko naudai; <…>apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime. Dėl nurodytų teiginių apie A. Sadecką savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ A. Sadeckas inicijavo privataus kaltinimo procesą.

4.2.     Pažymėtina, kad A. Drižiaus publikuoti straipsniai, dėl kurių turinio A. Sadeckas inicijavo privataus kaltinimo bylos iškėlimą, nebuvo skirti A. Sadecko asmeniui ar jo veiksmų analizei. Šiuose straipsniuose A. Sadecko vardas minimas vertinant teismų sprendimus, juos komentuojant, nesutinkant su jais. Pagrindiniai A. Drižiaus vartojami teiginiai, pasikartojantys daugumoje publikacijų, kuriose minimas A. Sadeckas ir dėl kurių pareiškėjas įžvelgia šmeižimo požymius, yra „tam, kad nuslėptų Alvydo Sadecko nusikaltimus“, „melagingo skundo padavimas“, „melagingi parodymai“, „neteisėtas dalyvavimas AB „Mažeikių nafta“ privatizavime“.

4.3.     Nepaisant A. Drižiaus pareiškimų prokuratūrai dėl A. Sadecko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto dalyvavimo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ ir melagingų parodymų davimo, teisėsaugos institucijų sprendimais nebuvo nustatytas A. Sadecko neteisėtas dalyvavimas privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ ar melagingų parodymų davimas teismų nagrinėjamose bylose. Priėmus teismų sprendimus, nors A. Drižius susipažino su jų turiniu, jis vis tiek vystė šią temą. Nors, kaip jau nurodyta, A. Drižiaus straipsniai nėra skirti A. Sadecko vaidmens privatizuojant AB „Mažeikių nafta” analizei, o teismų priimtų sprendinių dėl A. Drižiaus publikacijų ir jo skundų teismams vertinimui, vis tiek straipsniuose minimas A. Sadeckas. Vertindamas teismų sprendimus ir nesutikdamas su jais, A. Drižius būtinai A. Sadecko parodymus teismuose ir jo paduotus skundus įvertina žodžiu „melagingas“. Pažymėtina, kad už melagingų parodymų davimą BK 235 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę, tačiau nė vienoje byloje tokia aplinkybė nei teismų, nei prokuratūros sprendimuose nebuvo konstatuota. Priešingai, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2013 m. gegužės 29 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos, nustatytos BK 235 straipsnyje, sudėties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. galutine nutartimi, kuria atmestas A. Drižiaus skundas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-324/13 nutraukimo, konstatuota, kad BK 235 straipsnyje nurodytų nusikaltimo sudėties požymių nenustatyta. Iš A. Drižiaus publikacijų savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ aišku, kad jis susipažinęs su teismų ir prokurorų sprendimais dėl A. Sadecko parodymų teisme vertinimo, tačiau, nepaisydamas to, vis tiek viešoje visuomenės informavimo priemonėje publikuoja teiginius, kad A. Sadeckas neteisėtai dalyvavo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, o ęo parodymai ir skundai buvo melagingi. Taigi, priešingai teismų ir prokurorų nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, A. Drižius vis tiek publikacijose teigia dėl A. Sadecko neteisėto dalyvavimo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, jo parodymų ir skundų melagingumo.

4.4.     Be abejo, niekas negali uždrausti žmogui viešai reikšti savo’ nuomonę bet kokiu klausimu, tačiau toks nuomonės pareiškimas turi būti motyvuotas. Asmuo gali nesutikti su teismų ar kitų teisėsaugos institucijų sprendimais, teigti, kad jie neteisėti dėl kai kurių proceso dalyvių parodymų melagingumo. Tokiu atveju įstatymai nustato tam tikrą teisinę procedūrą – pranešimų

dėl, tikėtina, melagingų parodymų teisėsaugos institucijoms padavimą ar skundų dėl jų priimtų sprendimų padavimą. Kaip jau nurodyta, tokie pareiškimai ir skundai dėl tariamai melagingų A. Sadecko parodymų buvo paduoti ir kompetentingos institucijos dėl jų priėmė sprendimus. Teismų sprendimai yra privalomi vykdyti. Taigi, esant galiojantiems teismų sprendimams dėl asmens veiksmų teisinio vertinimo ir žinant jų turinį, toliau teigti, kad A. Sadecko paduoti skundai ar liudijimai yra melagingi, teisiniu požiūriu neleistina. Tai gali pažeisti kito žmogaus garbę ir orumą, menkinti jo reputaciją, jo autoritetą tarp kitų žmonių, sudaro pagrindą juo abejoti. Daug kartų pakartotas melas žmonių sąmonėje gali transformuotis į teisybę. Aišku, tik pats asmuo, apie kurį paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, sprendžia, ar ta informacija apie jį neteisinga, ar jį žeidžia, žemina ir ar laikyti ją šmeižimu. Net ir tuo atveju, nukentėjęs dėl neteisingos informacijos paviešinimo, žmogus turi teisę „praryti karčią piliulę“ ir niekur nesikreipti dėl apie jį paskleistos neteisingos informacijos, žeminančios jo garbę ir orumą. Tačiau jei asmuo jaučiasi apšmeižtas, pažemintas kitų akyse, įstatymai suteikia jam teisę inicijuoti civilinį ar baudžiamąjį procesą dėl garbės ir orumo gynimo. Iš A. Sadecko 2015 m. gruodžio 31 d. skundo dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo aiškėja, kad nukentėjusysis įvertino savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2012 m. Nr. 33 (389), 2013 m. Nr.’ 5 (412), 2015 m. Nr. 21 (526), 25 (530), 26 (531), 32 (536) atitinkamose publikacijose pateiktus teiginius, kuriuose minima jo pavardė, kaip žeminančius jo garbę ir orumą, t. y. šmeižikiškus, ir pasirinko savo teises ginti baudžiamojo proceso forma.

4.5.   Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu išteisindamas A. Drižių, pažymėjo, kad jo publikacijose paskleista informacija vertintina kaip neatitinkanti tikrovės, nes ji neįrodyta ir niekuo nepagrįsta, tačiau ji nevertinama kaip tikslas apšmeižti A. Sadecką. A. Drižius tokiais teiginiais nepaniekino, nepažemino A. Sadecko. Apylinkės teismo nuomone, A. Drižius, interpretuodamas turimą informaciją, ją laikė subjektyviai patikima, išsakė savo mintis, kurių negalima laikyti realiomis žiniomis.

4.6.    Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apylinkės teismo sprendimą, pažymėjo,

kad A. Drižiaus publikacijose minimos A. Sadecko veikos nėra kritika, nes asmens kritika – tai asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Teiginiais straipsniuose A. Drižius konstatavo tam tikrus faktus, t. y. A. Sadecko neva padarytus nusikaltimus, o tai konstatuoja tik teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi nėra duomenų, kad A. Sadeckas būtų nuteistas už melagingus parodymus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kategoriška ir konkreti informacija yra nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti A. Drižiaus teiginiai apie A. Sadecką aiškiai atspindi jų kategoriškumą, yra konstatuojamojo pobūdžio, juose nėra žodžių, atspindinčių teigiančiojo asmens vertinamąjį pobūdį, pavyzdžiui, „tikriausiai“, „galbūt“, „mano nuomone“ ar pan. Taigi A. Drižius pateikė tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją apie A. Sadecką, kurios esmė yra teigimas, kad jo nurodyti faktai yra tikri, nors dėl to nepateikė jokių konkrečių tai patvirtinančių duomenų. Šiuo atveju savaitraštyje išsakomą informaciją A. Drižius pateikė kaip faktus, sukurdamas jų tikrumo ir objektyvumo iliuziją, tekste nenaudojo jokių nuorodų, kurios atskleistų, kad pateikiama informacija yra tik jo asmeninė ir subjektyvi nuomonė (nevartojo vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį atskleidžiančių įterpinių, tokių kaip:                                                                  manymu, mano

supratimu, aš manau, man atrodo, aš galvoju ir 1.1.), tai leidžia daryti išvadą, kad A. Drižiaus straipsniuose buvo konstatuojami faktai, o ne skleidžiama asmeninė subjektyvi nuomonė. A. Drižiaus samprotavimai dėl A. Sadecko neva melagingų parodymų neturi jokio faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima spręsti, kad jis, rašydamas apie A. Sadecką, sąmoningai neiškreipia jo turimų duomenų.

4.7.   Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, motyvavo savo sprendimą, bet, darydamas išvadą, neatsižvelgė į keletą dalykų. Šmeižimas objektyviai yra veiksmas, kuriuo apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri ne tik neatitinka tikrovės, bet pažemina, paniekina žmogų kaip asmenybę, pakerta pasitikėjimą juo.

A. Sadeckas nėra eilinis, niekam nežinomas žmogus. Ilgą laiką jis buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, sprendžiantis gyvybiškai svarbius Lietuvos nacionalinio saugumo klausimus. Dėl to jo veiksmai, poelgiai visada yra visuomenės dėmesio centre, ir nuo jų vertinimo tam tikra dalimi priklauso viso Lietuvos Respublikos Seimo darbo vertinimas. Be abejo, prieš įvardijant tokį žmogų melagiu, nesąžiningu žmogumi, reikia turėti pakankamai rimtos informacijos ir daryti tai labai pasvertai, tinkama forma, neįžeidžiant. Teisėjų kolegija tiki, kad A. Drižius rimtai gilinosi į klausimus, susijusius su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu ir A. Sadecko vaidmeniu tame procese, tačiau, kaip matyti iš daugybės teismų sprendimų, sprendžiant A. Drižiaus ir A. Sadecko ginčą, A. Drižius padarė išvadas dėl A. Sadecko tam tikrų veiksmų vartodamas žodžius ir pasakymus, kuriems patvirtinimo jis neturėjo. Teismai savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad A. Sadeckas su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesu susijęs tik tiek, kiek jis, kaip Seimo narys, pagal savo pareigas rengė teisės aktus šioje srityje. Tai, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, jokia teisėsaugos institucija nekonstatavo. Todėl A. Sadeckas sureagavo į nevienkartinius savo pavardės minėjimus, nušviečiančius jį neigiamoje šviesoje A. Drižiaus publikuotuose straipsniuose, pateikdamas privataus kaltinimo skundą teismui. Jis laikėsi pozicijos, kad savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ pateiktoje informacijoje jis yra šmeižiamas. Anksčiau nurodytais prokurorų ir teismų sprendimais nustatyta, kad A. Drižiaus pateikti teiginiai neatitinka tikrovės, taigi yra neteisingi. Be abejo, neteisingi dar nereiškia šmeižikiški. Neatitinkanti tikrovės informacija nebūtinai gali būti vertinama kaip šmeižikiška. Kaip tik tokią išvadą padarė apylinkės teismas, išteisindamas A. Drižių dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.

4.8. Tam, kad informaciją būtų galima vertinti kaip šmeižimą, turi būti nustatyta ne vien tai, kad ji neatitinka tikrovės, bet ir kad pati informacijos pateikimo forma yra netinkama, nepagarbi, nemaloni, žeidžianti asmenį, jo garbę ir orumą, pakertanti pasitikėjimą asmenybe, nes susieja jį su elgesiu, kuris visuomenėje vertinamas neigiamai. Aplinkybė, kad A. Drižiaus publikacijose pateikta informacija apie neteisėtą dalyvavimą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, melagingus A. Sadecko parodymus ir skundus neatitinka tikrovės, nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Akivaizdu, kad netinkama, nemaloni yra medžiagos pateikimo forma. Kartu pažymėtina, kad šmeižimas yra tyčinis veikimas – asmuo, skleidžiantis informaciją apie žmogų, suvokia, kad informacija, kurią jis viešai pateikia, yra neteisinga, be to, nemaloni nukentėjusiajam, dėl jos jis pasijus pažemintas, sugniuždytas, ir nori tokią informaciją skleisti. Jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sąžiningai klydo, ši aplinkybė šalina jo atsakomybę. Kaip jau ne kartą nurodyta, A. Drižius buvo susipažinęs su prokuratūros ir teismų sprendimais tiek dėl neva neteisėto A.Sadecko dalyvavimo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese, tiek dėl jo parodymų melagingumo teismuose. Jis žinojo, kad kaltinimai A. Sadeckui dėl neteisėto dalyvavimo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, dėl melagingų parodymų davimo ir melagingų skundų buvo teismų paneigti, tačiau vis tiek sąmoningai, suprasdamas, kad tai nepatiks A. Sadeckui, pažemins jį, įvardijo A. Sadecko veiksmus kaip neteisėtus ar melagingus, t. y. iš esmės nusikalstamus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino A. Drižiaus veiką kaip A. Sadecko šmeižimą, detaliai motyvavo savo sprendimą ir priėmė pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

#

Dėl bausmių bendrinimo, galutinės bausmės ir civilinio ieškinio

5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. Drižius nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu A. Drižius taip pat buvo nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį 2259 Eur (60 MGL) dydžio bauda. Ši bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, apėmimo būdu buvo

subendrinta su dar ankstesniais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m rugsėjo 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė jam buvo paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11d. nuosprendžiu paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrino iš dalies sudedant su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

5.1.   Kadangi ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. Drižių bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu taip pat pritaikė BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, tačiau jau dvejiems metams, paliekant tą patį įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5.2.   Be to, ankstesniu 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu iš nuteistojo A. Drižiaus nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Sadeckui buvo priteista 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vėlesniu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu priteista iš A. Drižiaus A. Sadeckui dar 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5.3.   Pažymėtina, kad tiek 2016 m. kovo 4 d., tiek ir 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. Drižius pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nuteistas už A. Sadecko šmeižimą, kuris pasireiškė analogiškų teiginių publikavimu toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, t. y. „melagingas liudijimas“, „melagingas skundas“, „neteisėtas dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavime“. Ankstesniu 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu šmeižimu buvo pripažinti A. Sadecką šmeižiantys teiginiai, publikuoti savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2014 m. liepos 19 d. Pažymėtina, kad dalis teiginių, pripažintų šmeižimu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 1 1 d. nuosprendžiu, buvo publikuoti iki teiginių, minimų 2016 m. kovo 4 d. nuosprendyje (2012 m. rugpjūčio 18 d„ 2013 m. vasario 2 d. savaitraštis „Laisvas laikraštis“) publikavimo, o kita dalis – po 2016 m. kovo 4 d. nuosprendyje minimų teiginių publikavimo (2015 m. gegužės 30 d„ 2015 m. birželio 27 d„ 2015 m. liepos 4 d., 2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštis „Laisvas laikraštis“). Be to, visi A. Sadecką šmeižiantys teiginiai abiem nuosprendžiais buvo pripažinti vienu tęstiniu nusikaltimu, tai aišku iš A. Drižiaus nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Dėl to yra pagrindas visus teiginius, publikuotus savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. ir minimus 2016 m. kovo 4 d. ir 2017 m. sausio 11 d. teismų nuosprendžiuose, laikyti vienu tęstiniu nusikaltimu. Kartu pažymėtina, kad kadangi Baudžiamojo proceso kodeksas neįtvirtina galimybės šioje situacijoje sujungti kelis nuosprendžius ir laikyti vienu nuosprendžiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad vienintelė galimybė pasiekti teisingumą šiose bylose yra bausmes, paskirtas 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, bendrinti ne bausmių sudėjimo, o apėmimo būdu ir jau po to jas bendrinti su 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Kadangi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. Drižius pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, o ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nuteistas 2259 Eur (60 MGL) dydžio bau^a, šios bausmės bendrinamos ne bausmių sudėjimo, o bausmių apėmimo būdu ir pagal BK 154 straipsnio 2 dalį skirtina subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

5.4.   Tačiau kadangi A. Drižius buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais; t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės