Aukščiausias teismas dar kartą A.Sadeckui išaiškino, kad jis yra viešas asmuo, ir jo nuotraukas LL naudojo teisėtai

Civilinė byla Nr. 3K-3-172-421/2017 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14989-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.2; 2.6.10.2.4.2 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Alvydo Sadecko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Alvydo Sadecko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Patikimas verslas“ dėl teisės į atvaizdą ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisės į atvaizdą apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnio 2 dalis) bei neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovo teigimu, atsakovė neteisėtai be ieškovo sutikimo ne kartą viešai publikavo ieškovo atvaizdą savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, jo nuotraukos viešintos interneto puslapyje www.laisvaslaikrastis.lt. Ieškovas nedavė sutikimo fotografuoti ir viešai publikuoti jo atvaizdą nei savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, nei jo redakcijai, nei straipsnių autoriui. Ieškovo nuotrauka publikuota kartu su neigiamais straipsniais, kuriuose skleidžiama informacija apie tariamai neteisėtus ir nusikalstamus ieškovo poelgius, žeminama ieškovo garbė ir orumas. Ieškovas yra privatus asmuo, todėl teisę į atvaizdą saugo teisės normos.

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas yra viešasis asmuo, nes aštuonerius metus buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kiekvieną savaitę dalyvauja televizijos laidose kaip ekspertas ir politikas, jose pristatomas kaip buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir 

gynybos komiteto pirmininkas. Ieškovo atvaizdai viešai prieinami internete ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. Ieškovas kitiems asmenims dėl jo atvaizdų naudojimo pretenzijų neturi, išskyrus savaitraštį „Laisvas laikraštis“. Šiame savaitraštyje išspausdintos ieškovo nuotraukos buvo darytos dar tada, kai jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, taip pat jos paimtos iš oficialios Seimo interneto svetainės arba kitų interneto portalų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 5600 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ 2014 m. sausio 18-24 d. Nr. 3 (458) straipsnyje „Teismai pagal melagingą A. Sadecko skundą įvedė cenzūrą spaudai“ panaudotos dvi ieškovo nuotraukos; 2014 m. vasario 8-14 d. Nr. 6 (461) straipsnyje „A. Sadeckas myli D. Grybauskaitę“ panaudota viena ieškovo nuotrauka; 2014 m. birželio 7-13 d. Nr. 23 (478) straipsnyje „Teisėja Z. Monid gelbėja A. Sadecką, suklastodama savo nutartį“ panaudotos dvi ieškovo nuotraukos; 2014 m. liepos 19 d. – rugpjūčio 1 d. Nr. 28 (483) straipsnyje „Prašau A. Sadecko manęs nežudyti“ panaudotos dvi ieškovo nuotraukos; 2014 m. rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 5 d. Nr. 33 (488) straipsnyje „Ar gali būti, kad „Ekskomisarų biuras“ – ir yra tie kraupių žmogžudysčių vykdytojai Lietuvoje?“ panaudota schema su ieškovo nuotrauka, taip pat prie straipsnio „A. Sadecko naudai dokumentus klastoja net Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka“ publikuota ieškovo nuotrauka; 2015 m. vasario 7-13 d. Nr. 5 (510) straipsnyje „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą?“ panaudotos dvi ieškovo nuotraukos; 2015 m. vasario 28 d. – kovo 6 d. Nr. 8 (513) straipsnyje „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. Braždienė „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą“ panaudota viena ieškovo nuotrauka; 2015 m. kovo 21-27 d. Nr. 11 (516) straipsnyje „Disidentas S. Stungurys: Delansbergizacija arba Tautos ir valstybės išnykimo kelias“ panaudota viena ieškovo nuotrauka. Laikraščiuose nurodyta, kad straipsniai publikuojami interneto puslapyje www.laisvaslaikrastis.lt.

7. Teismas nurodė, kad tuo metu, kai buvo publikuojami straipsniai su ieškovo nuotraukomis,

ieškovas nebuvo viešuoju asmeniu. Nors ieškovas yra buvęs Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės paieškos valdybos poskyrio, skyriaus viršininkas, 6-ojo skyriaus viršininkas, kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras (pulkininkas); 2000-2004 metais Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas; 2004— 2008 metais Lietuvos Respublikos Seimo narys, pasisako per visuomenės informavimo priemones, komentavo įstatymo projektą, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti ieškovą viešuoju asmeniu. Ieškovas tuo metu, kai buvo publikuojamas jo atvaizdas, nebuvo politikas ar valstybės tarnautojas, jis neturėjo teisės duoti privalomus nurodymus atskiriems visuomenės nariams ar kitaip daryti įtaką jų gyvenimui, jo veikla nereikšminga didelei visuomenės daliai ir nekėlė pagrįsto visuomenės intereso ja domėtis, todėl be ieškovo sutikimo nebuvo galima publikuoti jo nuotraukų. *

8. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-911-101/2011 buvo konstatuota, jog ieškovas nėra viešasis asmuo.

9. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į tai, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 911-101/2011, kurioje už ankstesnį ieškovo nuotraukų be jo sutikimo publikavimą ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas; atsakovė ieškovo nuotraukas publikavo ne kartą, taip pat buvo atsižvelgta į atvaizdo ryšį su informacija, kurią nuotraukos atvaizdavo, nuotraukų

paskelbimo tikslas buvo patenkinti skaitytojų smalsumą, užtikrinti atsakovės komercinį interesą; savaitraščio tiražas – 8000-9000 egzempliorių, jis publikuojamas ir internete.

10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi jį tenkino, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11. Kolegija nurodė, kad nesant sutikimo nuotraukos gali būti publikuojamos trimis atvejais: 1) jeigu tai susiję su asmens visuomenine veikla ar tarnybine padėtimi; 2) publikuojama teisėsaugos institucijų reikalavimu; 3) fotografuota viešoje vietoje. Nustačius, kad nuotraukos publikuotos esant vienai iš šių sąlygų, reikia įvertinti, ar jos nėra atgamintos tokiu būdu, kuris žemina garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

12. Pagal CK 2.22 straipsnį asmens sutikimo atvaizdui atgaminti reikalingumas nėra siejamas išimtinai su asmens buvimu viešuoju asmeniu, kaip tai apibrėžiama pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį, o visuomenės intereso pagrįstumas vertinamas analizuojant asmens visuomeninę veiklą ir tarnybinę padėtį. Nuotraukų publikavimas be sutikimo nėra susijęs su viešojo asmens statusu.

13. Byloje ginčijant, ar ieškovas yra viešasis asmuo, kolegija, remdamasi teismų praktika, nurodė, kad asmens viešumas nustatomas ne tik pagal bylos nagrinėjimo metu vykdomą veiklą, bet ir pagal anksčiau vykdytą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015). Asmuo gali būti pripažįstamas viešuoju asmeniu ar žinomu visuomenės veikėju dėl savo ankstesnės, neseniai vykdytos aktyvios politinės veiklos, tačiau bendriausia prasme tokio asmens leistinos kritikos ribos turėtų būti siauresnės nei viešojo asmens, aktyviai vykdančio politinę veiklą. Kolegija tokias aplinkybes byloje nustatė ir nurodė, kad dėl aktyvios profesinės ir politinės veiklos ieškovas yra plačiai žinomas, bylos nagrinėjimo metu taip pat dalyvaujantis visuomeniniame gyvenime, pasisakantis teisėsaugos temomis, t. y. su valstybės tvarkymu susijusiomis temomis.

14. Kolegija vertino atsakovės publikuotų nuotraukų pobūdį ir sprendė, kad visos nuotraukos padarytos viešoje vietoje. Dalyje straipsnių („Teismai pagal melagingą A. Sadecko skundą įvedė cenzūrą spaudai“, „Teisėja Z. Monid gelbėja A. Sadecką, suklastodama savo nutartį“, „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“) ieškovas nufotografuotas darbo kabinete pozuojantis fotografui, straipsnyje „A. Sadeckas myli D. Grybauskaitę“ publikuotoje nuotraukoje ieškovas su dalykiniais drabužiais, kaklaraiščiu, pagarbiai pavaizduotas, straipsnyje „Prašau A. Sadecko manęs nežudyti“ ieškovas nufotografuotas Seimo salėje, visose kitose nuotraukose taip pat matyti oficiali aplinka, ieškovas nufotografuotas su dalykiniais drabužiais ir pagarbiai. Tokios fotografijų darymo sąlygos, kai ieškovas vilki dalykiniais drabužiais, aukšta fotografijų kokybė, dalyje nuotraukų matyti, jog ieškovas pozuoja, kolegijos teigimu, patvirtino, jog buvo fotografuota viešoje vietoje.

15. Kolegija nustatė, kad dėl dviejuose straipsniuose („Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą?“ ir „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. Braždienė „Tai, kad šio teismo teisėja? masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą“) paskleistų teiginių apie ieškovą šmeižikiško turinio šių straipsnių autoriui A. Drižiui buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau A. Drižius buvo išteisintas nustačius, kad visuose ieškovo nurodytuose straipsniuose dėstyta straipsnio autoriaus nuomonė dėl konkrečių teismų sprendimų ir jų motyvų, o šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas detaliai nenurodė, kuo minimi straipsniai jį žeidė.

16. Kolegija, susipažinusi su atsakovės publikuotų straipsnių turiniu, nurodė, kad juose buvo pateikta informacija apie ieškovo ir atsakovės bylinėjimosi procesą, aptariami teismų priimti procesiniai sprendimai bei šalių procesinis elgesys. Konkrečiu atveju A. Drižiaus ir A. Sadecko bylinėjimosi

istorija didesnio visuomenės dėmesio nesulaukė. Dalyje straipsnių yra cituojami, taip pat aptariami procesiniai teismų sprendimai, kurie yra vieši dokumentai.

17. Kolegija, įvertinusi ginčo teiginių formuluotę, jų paskleidimo tikslą, pobūdį, viešą domėjimąsi teismų darbu, ieškovo žinomumą, pagarbų nuotraukų pobūdį, padarė išvadą, kad atsakovė turėjo teisę šias nuotraukas ginčo leidiniuose publikuoti be ieškovo sutikimo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo

2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas

grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pagal CK 2.22 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje, tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ir parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (CK 2.22 straipsnio 2 dalis).

18.2. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad sutikimas fotografuotis nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, kad jis davė ir sutikimą savo nuotrauką naudoti kitais tikslais; net jei nuotrauka siekiama ir pozityvių tikslų, yra svarbi būtent fotografuojamo asmens pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003).

18.3. Nėra taip svarbu, kas nuotrauką darė, svarbu, kaip ji publikuojama, svarbu, ar fotografuotas asmuo sutiko, kad jo nuotrauka būtų publikuojama tokiame kontekste. Ieškovo nuotrauka publikuota kartu su neigiamais straipsniais, kuriuose skleidžiama informacija apie tariamai neteisėtus ir nusikalstamus ieškovo poelgius. Atsakovė gerai žinojo ir suvokė, kad jos veiksmai neteisėti, tačiau toliau juos sąmoningai vykdė ir pažeidinėjo ieškovo teises į atvaizdą.

18.4. Įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-911-101/2011 turėjo būti įvertintas kaip prejudicinius faktus įtvirtinantis dokumentas. Ieškovas nuo 2008 metų pabaigos nebėra valstybės politikas, nėra viešasis asmuo, neturi jokių teisinių galių vykdyti viešojo administravimo įgaliojimus ir jų nevykdo, nėra susijęs su viešųjų paslaugų teikimu, neatlieka jokių renkamų ar skiriamų viešųjų pareigų, nevykdo visuomeninės veiklos, nedalyvauja politinių ar visuomeninių organizacijų veikloje. Tai, kad ieškovas dalyvavo vienoje ar kitoje televizijos laidoje, nereiškia, kad jis prarado teisę į savo atvaizdo apsaugą.

18.5. Pirmosios instąncijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas tuo metu, kai buvo publikuojamas jo atvaizdas, nebuvo politikas ar valstybės tarnautojas, todėl be ieškovo sutikimo nebuvo galima publikuoti jo nuotraukų.

18.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3- 260-695/2015 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis pirmiau nurodyta nutartimi. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens pripažinimą viešuoju asmeniu (CK 2.24 straipsnio 6 dalis), aiškinimo ir taikymo

19. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovas yra viešasis asmuo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu pažeistų teisių, susijusių su asmens atvaizdo naudojimu ar garbės ir orumo gynimu, gynimo mastu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant tokios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, kurių atvaizdas panaudotas spaudoje ar apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolal sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teisme 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 45 punktą).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) dėl asmens žinomumo visuomenėje yr; pažymėjęs, kad pareiškėjo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skirt privačius asmenis ir asmenis, veikiančius viešoje erdvėje, tokius kaip politikos ar visuomenė veikėjai. Asmens žinomumo kriterijus analizuojamas kartu su publikacijos temos aspektu. Reiki skirti iš esmės publikacijas apie asmens privataus gyvenimo detales ir publikacijas apie faktu: kurie gali prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, kuri, pavyzdžiui, yra susijusi s politikų veikla šiems atliekant oficialias savo funkcijas (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 10 < didžiosios kolegijos sprendimo byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associės prieš Prancūzų t peticijos Nr. 40454/07, par. 118, 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Ve Hannoverprieš Vokietiją (Nr. 2), peticijų Nr. 40660/08, 60641/08, par. 63).

22. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (z asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvai valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi vieše administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolati veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiai teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu k; privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklak dėmesiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byl Nr. 3K-3-529/2001; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002). Iš spau< negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmonin neiškraipyti informacijos ar ją nutylėti, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reik piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą tail teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilii byloje Nr. 3K-3-687/2003).

24. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovas yra Lietuvoje plačiai žinomas asmuo: jis buvęs Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės paieškos valdybos poskyrio, skyriaus viršinin

6-ojo skyriaus viršininkas, kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras; 1993 m. buvo Lietuv Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais; 2000-2008 m. išrinkt Seimo nariu; 2000-2004 m. buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Europos reikalų komiteto narys, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos nary NATO reikalų komisijos narys, Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje nary Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos narys; 2004 m. apdovanotas ordinu „Už nuopelni Lietuvai“, Komandoro kryžiumi. Taigi teismų nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejot kad ieškovas buvo viešasis asmuo.

25. Kasatorius kelia teisės klausimą, ar jis, pasitraukęs iš politikos, ir toliau išliko viešuoju asmenii Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas, nors i pasitraukęs iš politikos, bylos nagrinėjimo metu jis ir toliau aktyviai dalyvavo viešajam gyvenime: pasisakė per visuomenės informavimo priemones, komentavo įstatymo projekt: žiniasklaidos priemonėse, dalyvavo ir kalbėjo televizijos laidose, t. y. akivaizdu, kad ieškovas dė savo aktyvios politinės veiklos ir toliau pagrįstai domino visuomenę. Teisėjų kolegija pažymi kad asmuo automatiškai nepraranda viešojo asmens statuso, jei dėl buvusios politinės veiklos ai eitų pareigų vis dar domina visuomenę. Nustatęs, kad ieškovas, nors ir pasitraukęs iš politikos, toliau aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime, apeliacinės instancijos teismas ieškovą pagrįstai pripažino viešuoju asmeniu, todėl toks asmuo turi būti pakantesnis kritikai.

26. Byloje nenustatyta, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ar, publikuodama ieškovo nuotraukas, turėjo tikslą jį viešai pažeminti. Nors ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-911- 101/2011 yra konstatuota, jog ieškovas nėra viešasis asmuo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas neturtinės žalos ieškovui atlyginimo klausimas atsakovei UAB „Laisvas laikraštis“ paskleidus apie ieškovą tikrovės neatitinkančią ir įžeidžiančią informaciją. Tuo tarpu, minėta, šioje civilinėje byloje ieškovas nurodo tik jo teisės į atvaizdą pažeidimą.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisės į atvaizdą apsaugą (CK 2.22 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo

27. Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, nurodo, jog teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis), tačiau asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22 straipsnio 2 dalis).

28. Kilus klausimui dėl teisės į atvaizdą ribojančios normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai (žr., pvz„ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004), tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį į publikacijos turinį, formą ir pan.

v ę

29. EZTT bylose paprastai vertinamas būdas, kaip straipsnis buvo publikuotas, kokiame kontekste asmuo buvojame pateikiamas, kokiu mastu straipsnis buvo paskleistas (atsižvelgiama, ar leidinys yra nacionalinio ar vietinio lygio, koks jo tiražas) (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo byloje Caragea prieš Rumuniją, peticijos Nr. 51/06, par. 24, cituoto Haldimann ir kiti prieš Šveicariją, par. 63).

30. Taip pat turi būti vertinama, ar žurnalistas elgėsi sąžiningai, rėmėsi tiksliu faktiniu pagrindu, pateikė patikimą ir tikslią informaciją ir laikėsi žurnalistinės etikos reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. 

gruodžio 8 d. sprendimo byloje Caragea prieš Rumuniją, peticijos Nr. 51/06, par. 24). Kalbant apie nuotraukų publikavimą, turi būti atsižvelgiama, ar jos darytos ir vėliau publikuotos prieš tai gavus asmens sutikimą tam, ar tai daryta be asmens žinios, panaudojant neteisėtus būdus (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo byloje Kūchl prieš Austriją, peticijos Nr. 51151/06, par. 82, 85-86).

31. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovas buvo fotografuotas viešai, nuotraukose nėra žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, ieškovas pavaizduotas pagarbiai, su dalykine apranga, taip pat nebuvo duomenų, kad nuotraukos gautos ar darytos neteisėtu būdu – priešingai, atsakovė pateikė nuotraukų gavimo šaltinius (Seimo duomenų bazė).

32. Dėl to teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą (CK 2.22 straipsnis), juolab kad ir ieškovas šioje byloje neturtinės žalos atlyginimą prašė priteisti dėl be jo paties sutikimo atsakovės viešai publikuoto ieškovo atvaizdo, tačiau po nuotraukomis esantys teiginiai nebuvo ginčijami kaip neatitinkantys tikrovės ar žeminantys ieškovo garbę ir orumą. Konstatavus, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, atsakovei nebuvo pagrindo prašyti ieškovo sutikimo publikuoti jo nuotraukas, todėl nebuvo pažeistos CK 2.22 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžiančios fotografuoti asmenį ar publikuoti jo atvaizdą be asmens sutikimo.

33. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, faktinio pobūdžio, nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą ir naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. Kasacinį skundą atmetus, kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio

1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiamą ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. #

Teisėjai