Aukščiausias teismas : 2 mln. litų vagystė iš biudžeto yra „mažareikšmis“ nusikaltimas

Aukščiausias teismas : 2 mln. litų vagystė iš biudžeto yra „mažareikšmis“ nusikaltimas

Aurimas Drižius

LAT teisėjas Artūras Ridikas

LAT teisėjas Tomas Šeškauskas

LAT teisėjas Pranas Kuconis

Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Prano Kuconio (pranešėjas) vasario 26 d. visiškai išteisino Radviliškio rajono merą Antaną Čepononį, nes „nustatė“, kad beveik 2 mln. litų vagystė iš valstybės biudžeto yra „mažareikšmis nusikaltimas“.

STT ir prokuratūra triūsė kelis metus, kol surinko įrodymus, kad A.Čepononio vadovaujama Radviliškio rajono savivaldybė masiškai plovė biudžeto pinigus per fiktyvius viešuosius pirkimus.  STT net įrašė pokalbius mero kabinete, kur savivaldybės darbuotojai buvo A.Čepononio prievartaujami pasirašyti suklastotus darbų atlikimo aktus. Galiausiai A.Čepononis buvo sulaikytas, mėnesį pralaikytas areštinėje, jam pateikti kaltinimai dėl beveik 2 mln. litų vagystės iš biudžeto.

T.y. STT surinko įrodymus, kad trys Radviliškio savivaldybės pirkimai buvo fikcija – tai 0,9 milijono litų kainuojančios Obelėlės gatvės rekonstrukcijos, 0,8 milijono litų vertės tarptautinio Radviliškio ir Bauskės kultūros centrų projektas ir per 0,6 milijono litų įvertintos Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios rekonstrukcijos.

Jokie darbai nebuvo padaryti, pinigai sumokėti, kol galiausiai „teisingumą“ atstatė Aukščiausias teismas : jis visiškai išteisino A.Čepononį, kuris buvo kaltinamas, kad piktnaudžiavo tarnyba bei sukurstė kitus asmenis piktnaudžiauti tarnyba, klastoti dokumentus, susijusius su  pastatų rekonstrukcija. Mat minėtą bažnyčią rekonstravo įmonė, kurios savininkai – tie patys Radviliškio tarybos nariai.  Minėtai įmonei buvo pervesta 340 tūkst. litų, tačiau įmonė jokių darbų neatliko, tik jos vadovai suklastojo aktus apie tai, kad darbai atlikti.

Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismų nuosprendžiu minėti  asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tų pačių šešiolikos atliktų darbų aktų suklastojimą ir panaudojimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, todėl darytina išvada, kad meras taip pat padarė mažareikšmę veiką.

Be to, visus STT surinktus A.Čepononio pokalbių įrašus teismas pripažino neteisėtais, nors STT ir turėjo teismo leidimą  sekti ir įrašinėti įtariamųjų pokalbius.

Beje, plaunant Radviliškio savivaldybės lėšas, vagystėje dalyvavo visa šio rajono „grietinėlė“. Pvz., miesto savivaldybė paskelbė „konkursą“ už europines lėšas Radviliškio miesto Kultūros ir poilsio parke rekonstruoti ūkinį pastatą į klubą, kuriame turėjo įsikurti Latvių kultūros centras.

Radviliškio miesto Kultūros centro direktorius R. Juzukonis buvo apkaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu, kai šį „konkursą“ laimėjusiai UAB „Leo statyba“ sudarė išskirtinės sąlygos laimėti konkursą.

Tuomet buvo sulaikyti ir nušalinti nuo pareigų tuometinis rajono meras Antanas Čepononis, Tarybos nariai (tuometiniai UAB „Leo statyba“ akcininkai) Aloyzas Juodis ir Gintaras Žilėnas, Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Pranevičius, Savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Čiūdaras bei dar keli Savivaldybės valdininkai bei bendrovės vadovai.

Visa ši gauja Šiaulių apygardos teisme 2017 m. pabaigoje buvo nuteista įvairaus dydžio baudomis, UAB „Leo statyba“ skirta 22 596 Eurų bauda, išteisintas vienintelis A.Čepononis.

Apeliacinis teismas perdalino baudas, tačiau Čepononį paliko išteisintu. Be to, Apeliacinio teismo teisėjai nusprendė, kad dokumentų klastojimas yra mažareikšmis ir nutarė atleisti R. Eigminą, R. Juzukonį, K. Čiūdarą ir A. Juodį bei UAB „Leo statyba“ nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokuratūra apskundė – G. Jasaitis nurodė, kad „Mano vertinimu, dokumentų klastojimas yra pakankamai sunki veika, kuri sukelia atitinkamas pasekmes. Šiuo konkrečiu atveju aktuojant nepadarytus darbus ir sumokant pinigus už (realiai) neatliktus darbus, mano nuomone, veika buvo daroma pavojingai. Kitaip tariant, dokumentų klastojimas buvo susietas su tuo, kad piniginės lėšos (daugiau nei 220 tūkstančių litų – red. past.) buvo pervestos bendrovei, kuri iš esmės jokių darbų nebuvo atlikusi ir turėjo esminių finansinių problemų“.

Nors STT užfiksavo pokalbius A.Čepononio kabinete 2011 m. liepos 12 d. per pasitarimą, kuriame buvo aptariamas šis fiktyvus konkursas, Apeliacinis teismas nusprendė, kad garso ir vaizdo įrašai padaryti neteisėtai. Nors STT turėjo teismo sankcionuotą leidimą patekti į mero kabinetą, tačiau „Apeliacinis teismas pasakė, kad, jei nėra įrašyta konkretus garso ir vaizdo duomenų rinkimas fiksavimo būdu, ta informacija netinkamai surinkta“.

STT įrašyti pokalbiai atskledė, kad L. Šeštokas („Leo statyba“ darbų vykdytojas) buvo įkalbėtas mero A. Čepononio pasirašyti atliktų darbų aktus už 2011 m. birželio mėn., nors jokie darbai nebuvo padaryti.

„Todėl aš ir teigiu, kad A. Čepononis ir kiti tame pokalbyje dalyvavę asmenys mero kabinete vis dėlto sukurstė L. Šeštoką tuos dokumentus pasirašyti, tai jis vėliau ir padarė, teigė prokuroras, – tokiu būdu sukurstant pasirašyti dokumentai (19 atliktų darbų aktų daugiau nei 220 tūkst. litų sumai – red. past.), kurie neatitinka faktinės situacijos. Taip A. Čepononis pasinaudodamas savo padėtimi, tarnyba, pareigomis ir įtaka piktnaudžiavo mero padėtimi ir turi būti nuteistas ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba.“

Teisme paaiškėjo, kad savivaldybės tarybos nariai organizavo fiktyvų konkursą – susitarė su kultūros namų direktoriumi R.Juzukoniu, kokias įmones kviesti teikti pasiūlymus minėtam konkursui, ir kad tarp tų įmonių būtų susitarta pateikti tokius pasiūlymus, kad laimėtoja būtų pripažinta UAB „Leo statyba“. Tarybos narys ir „Leo statyba“ savininkas  A.Juodis, žinodamas, kad jo įmonė neturi lėšų, neapdraus statybų ir jų neatliks, nurodė įmonės vadovui, kokius darbus ir kokios sumos darbus įrašyti į atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, kad būtų pervesti pinigai.

Kai prašoma pinigų suma buvo pervesta, o savivaldybės vyr. specialistas pasirašė dvi pažymas, kad statybos darbai neva atlikti.

Pinigai buvo plaunami ir rekonstruojant Radviliškio bažnyčią

A.Čepononio bendrininkas, savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas, buvo nuteistas už tai, kad susitarė su „leo statybos“ vadovais, kad suklastos pažymas paie tai, kad restauruojant bažnyčios stogą atlikta 99 367,28 Lt (28 778,75 Eur) vertės darbų, restauruojant fasadą atlikta 15 139,91 Lt (4384,82 Eur) vertės darbų, restauruojant cokolį atlikta 6407,89 Lt (1855,85 Eur) vertės darbų, pažymoje apie 2011 m. birželio mėn. atliktus darbus įrašant, kad iš viso atlikta 120 915,08 Lt (35 019,43 Eur), nors tokie darbai nebuvo atlikti.

25A. Čepononis buvo išteisintas, nors kartu su tarybos nariu A.Juodžiu privertė „leo statyba“ vadovus M.šeštoką ir darbų vadovą L. Š. pasirašyti suklastotus dokumentus.

2011 m. liepos 12 d. mero kabinete vykusio pokalbio metu A. Čepononis įkalbėjo M.Šeštoką pasirašyti suklastotus dokumentus.

Tačiau teismai, tiek apeliacinis, tiek ir aukščiausias, nusprendė, kad mero prievartavimas pavaldinius pasirašyti suklastotus dokumentus yra „mažareikšmiai įvykiai“.

„Žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimas sukėlė reikšmingus padarinius siekiant įforminti ir įteisinti restauravimo ir rekonstravimo darbus, nors jie dar nebuvo atlikti, – teigė prokuroras, todėl tokie veiksmai laikomi pavojingais ir negali būti laikomi mažareikšmiais“.

Tačiau Apeliacinio teismo išvada, kad nors STT turėjo teismą sankciją patekti į savivaldybės vadovų kabinetus, tačiau „nebuvo duotas leidimas įrengti technines priemones“, todėl visi duomenys byloje, gauti panaudojant šią priemonę darbo kabinetuose, laikomi gautais neteisėtu būdu ir nepripažįstami įrodymais.

„Aišku, kokie konkretūs veiksmai buvo atliekami pagal sankcionuotas teismo nutartis, – teigė G.Jasaitis, – protokoluose aiškiai  nurodyta, kokie operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) nustatyti veiksmai buvo sankcionuoti, t. y. buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas  kontroliuojant ir fiksuojant tiriamųjų asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma“.

Apeliacinis teismas nurodė kad „taikomi OVĮ nurodyti veiksmai buvo ydingi“, nes nebuvo nurodyti mero kabineto numeris.

„Tokį sprendimą būtų galima priimti tuo atveju, jei nebūtų buvusi paminėta konkreti vieta, kur leidžiama naudoti  mikrofonus, o šiuo atveju buvo nurodyta įstaiga ir adresas, kur esančiuose A. Č., E. P., K. Č. darbo kabinetuose ir būtent ten jos ir buvo panaudotos“.

Be to, teismas buvo leidęs STT panaudoti „vaizdo ir garso įrašymo priemones“, ir duotas leidimas patekti į mero patalpas.