Atsiskaitymo grynais pinigais įstatymas tik padidins bankų pelną

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų šis įsta­ty­mo pro­jek­tas iš es­mės yra skir­tas ban­kų pel­nui di­din­ti. Vie­na pa­grin­di­nė, taip sa­kant, tai­syk­lė ir bū­ti­ny­bė. Tas pats bu­vo pa­da­ry­ta at­ly­gi­ni­mų pa­ve­di­mu, jis taip pat di­di­na ban­kų pel­ną. Ban­ko­ma­tų įren­gi­mas nu­gu­lė kaž­kur tarp re­zo­liu­ci­jų, šian­dien nie­ko ne­pa­da­ry­ta. Ir šis įsta­ty­mo pro­jek­tas tą pa­tį da­ro.

Da­bar pa­žiū­rė­ki­me į tai, kas vyks­ta re­a­liai ir ko­kia si­tu­a­ci­ja yra šian­dien. La­bai daug už­sie­nie­čių Lie­tu­vo­je įsi­gy­ja tiek ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, tiek pa­slau­gų, tiek ki­tų pre­kių. Ir jų daug yra įsi­gy­ja­ma už gry­nuo­sius pi­ni­gus. Ko­dėl jie pri­vers­ti taip elg­tis? Pa­vyz­dys.

Už­sie­nio pi­lie­čiai, no­rė­da­mi bū­ti są­ži­nin­gi ir vi­sa ki­ta, pa­da­ro pa­ve­di­mus už tam tik­ras pa­slau­gas į Lie­tu­vos įmo­nių są­skai­tas. Ką da­ro ban­kai? Ban­kai su­gal­vo­ja už­blo­kuo­ti tuos pi­ni­gus, iš­siųs­ti at­gal, net nor­ma­liai ne­pa­aiš­kin­da­mi dėl ko, nes ne­va jiems tai bu­vo įtar­ti­na, nors bu­vo ap­mo­kė­ta pa­gal są­skai­tas. Va­di­na­si, ma­ty­da­mi mū­sų Lie­tu­vos ban­kų sa­vi­va­lę, jie pri­vers­ti tai da­ry­ti gry­nai­siais pi­ni­gais.

Ką jie da­bar tu­rės da­ry­ti, at­va­žia­vę su gry­nai­siais pi­ni­gais? No­ri įsi­gy­ti tur­to. Kur įma­no­ma už­sie­nio pi­lie­čiui at­si­da­ry­ti są­skai­tą? Pa­ban­dy­ki­te nu­ei­ti į bet ku­rį ban­ką ir at­si­da­ry­ti są­skai­tą. Tai jūs tiek pri­varg­si­te, kad fi­na­le jūs nie­ko ne­ati­da­ry­si­te. Va­di­na­si, ati­da­ry­ti są­skai­tą ir įneš­ti gry­nuo­sius pi­ni­gus nė­ra ga­li­my­bės.

Da­bar kiek mū­sų ban­kų sky­rių iš vi­so be­dir­ba su gry­nai­siais pi­ni­gais? Nu­va­žiuo­ki­te į Šiau­lius, nu­va­žiuo­ki­te į ki­tą mies­tą, su­ži­no­si­te sky­riu­je, kad su gry­nai­siais pi­ni­gais jie iš vi­so ne­dir­ba. Eik, kur no­ri. Tai ta­da, va­di­na­si, vi­si už­sie­nio pi­lie­čiai bus pri­vers­ti ei­ti į pa­tį di­džiau­sią še­šė­lį ir vis­ką da­ry­ti še­šė­ly­je. Va­di­na­si, toks tiks­las ir yra.

O da­bar si­tu­a­ci­ja su uk­rai­nie­čiais. Mes la­bai mo­juo­ja­me, sa­ko­me, jiems pa­de­da­me, vis­ką da­ro­me. Uk­rai­nie­čiui, no­rin­čiam kon­ver­tuo­ti pi­ni­gus, ban­kas nu­lu­pa 10 % nuo su­mos, tai yra api­plė­ši­mas vi­du­ry­je bal­tos die­nos. Nie­kam tai ne­rū­pi, nei ban­kų… nei Lie­tu­vos ban­kui, nei aso­cia­ci­jai. Nie­kam tai ne­rū­pi, nie­ko ne­jau­di­na, vis­kas ge­rai. Jis taip pat pri­vers­tas vež­tis gry­nuo­sius pi­ni­gus ir su gry­nai­siais pi­ni­gais da­ry­ti sa­vo ope­ra­ci­ją.

Tai jei­gu mes no­ri­me pa­di­din­ti še­šė­lį, pa­di­din­ti ban­kų pel­ną, tai tas klau­si­mas la­bai lai­ku ir vie­to­je. Bet kur ta­da to­liau nu­ei­si­me? Va­di­na­si, už­sie­nie­čiai bus pri­vers­ti ar­ba ne­be­pirk­ti pas mus pa­slau­gų ir tur­to, ar­ba da­ry­ti vis­ką še­šė­ly­je. Bet, ži­no­ma, kas dir­ba še­šė­ly­je, jiems nuo to nie­kas ne­pa­si­keis, jie tik džiaug­sis, o skaid­rus ver­slas nuo to tik nu­ken­tės. Nes šian­dien skaid­rus ver­slas tu­rė­jo ga­li­my­bę ro­dy­ti vi­są san­do­rio su­mą: at­va­žiuo­da­vo net tie­siai pas no­ta­rą, tą san­do­rį da­rant, pa­dė­da­vo gry­nuo­sius pi­ni­gus, įsi­gy­da­vo pre­kes ar­ba pa­slau­gas ir iš­va­žiuo­da­vo. Na, tai to­liau į še­šė­lį.