Ateikit į mitingą ir kalbėkit iš tribūnos, o ne velkite abejones feisbuke
Dėl Rugsėjo 10 mitingo
Pasigirsta nuomonių, kad LŠS atstovų susitikimas su Čmil’ buvo klaida, kad esą tas susitikimas – Čmi’ pergalė, o LŠS pralaimėjimas, esą sumažinsiantis LŠS rėmėjų skaičių.
Nes esą buvo pareikalauta patraukti tik Dulkį, o ne visus ir panašiai.
Su tais teiginiais kategoriškai nesutinku.
Man priešingai, šis susitikimas buvo Čmil’ (arba kitaip viso Seimo) pirmasis silpnumo požymis ir mažytis režimo pralaimėjimas.
Kai valdžios atstovai buvo kviečiami per ankstesnius mitingus ir jie nėjo, protestuojantys ir juos remiantys žmonės tą valdžios atstovų nenorą susitikti ir pasikalbėti suprato kaip valdžios baimę kalbėtis su žmonėmis.
Ir jei dabar, kai Čmil’ pasiūlė susitikti, į susitikimą būtų neatėję LŠS, jau valdžios ruporai būtų trimitavę apie tai, kad esą LŠS pabūgo susitikti, kad esą LŠS iš tiesų nežino ko patys nori ir taip toliau.
Susitikti reikėjo. Ir susitikta buvo ne Čmil’, o labiau LŠS sąlygomis.
Nes ne LŠS nuėjo pas Čmil’ į Seimą (kam būtų reikėję gaut pišpasį, kas iš tiesų būtų buvusi kapituliacija), o Čmil’ atėjo pas žmones.
Ir net sakyčiau, susitikimas įvyko labai simboliškoje vietoje – Seimo kieme. Nekalbu apie tai, kad vieta skamba labai panašiai į Orlausko laidos „iš kiemo pusės“ pavadinimą.
Labiau simboliška tai, kad Čmil’ pati nusileido prie „dugno“, prie „konteinerių“, kur jai ir jos seimeliui ir vieta.
Interpretuoti, kad LŠS kapituliavo susitikdamas su Čmil’, man neleidžia vien tas faktas, kad LŠS įteikė konkrečius reikalavimus „pirmąjai Seimo panelei“.
Kai kas piktinasi, kad buvo pareikalauta atstatydinti tik Dulkį.
Kažkodėl tie, kurie tą akcentuoja, ignoruoja, jog pirmu punktu eina reikalavimas panaikinti „galimybių pasą“ ir iš jo išplaukiančią politiką.
O tai yra žymiai svarbiau, nei patraukti kažkokį ministrą.
Patraukus vieną ar kitą ministrą nieks nepasikeis, nes vieną klapčiuką pakeis kitas. Tik gal gudresnis, ne taip šaudantis pats sau (ir visai koalicijai) į kojas, todėl pavojingesnis.
Svarbu ne personalijos, o tai, ką jos stuma.
O reikalavimai, įteikti Čmil’, yra aiškūs.
Panaikinti segregacinį „gp“.
Surengti referendumą dėl „partnerysčių“ ir „Stambulo konvencijos“.
Tad kur čia kapituliacija?
Aš jos nematau. Kaip nesuprantu, kodėl tas susitikimas turėtų kažką atbaidyti nuo LŠS.
Priešingai. Susitikimas tik parodė, jog LŠS stengėsi rasti būdą, kuris padėtų išspręsti vos ne revoliucinę situaciją mandagiuoju būdu.
Sekusi valdžios ir jų ruporų reakcija parodė, kad mandagiai reikalo išspręsti nepavyks.
Todėl kaip tik reikia dar labiau vienytis pamirštant tai, kas mus skiria ir rugsėjo 10 dieną kuo gausiau susirinkti dėl to, kas mums rūpi.
O kalbantiems, kad „nepareikalavo to ar ano“ galiu pasakyti tik viena.
Ateikit rugsėjo 10 į mitingą ir patys iš tribūnos išsakykit savo pageidavimus valdžiai. Ir jei susirinkę žmonės jums plojimais pritars, būsite padarės gerą darbą.
Ateikit į mitingą ir kalbėkit iš tribūnos, o ne velkite abejones feisbuke.
Facebook komentarai
