Dzūkijos miškai. Dainavos partizanų apygardos štabas 1946 metų rugsėjo mėnesi rašo Merkio rinktinės vadui.:

“PLP. Štabas savo ir kokių tai komitetų vardu padarė užmetimą, kad naikinant bolševikinius šnipus būk dėl vieno kaltės yra išžudyti ir visi kiti visai nekalti tos šeimos nariai neskiriant net ir mažų vaikų.

Prašau skubiai pranešti, kur taip yra pasielgta, kiek nekaltų šeimos narių ir vaikų dėl vieno šeimoje atsiradusio šnipelio kaltės išžudyta nurodant: valsčių, kaimą, vardą ir pavardę bei amžių nekaltai žuvusiųjų.” ((LYA F. K-1 ap. 58 b. 44618-3 t.8. l.16)

Paaiškinimas: Dainavos apygardai tuo metu vadovavo Domininkas Jėčys-Ąžuolis o Merkio rinktinei Adolfas Ramanauskas – Vanagas – šaltiniai http://genocid.lt/centras/lt/1592/a/  ir A. Ramanausko Pareigų tėvynei vykdymo lapas. (LYA F. K-1 ap. 58 b. 44618-3 t.10. l.111-113)

Ir čia mane šiek tiek “trumpina” kognityvinis disonansas. Ramanauskas Vanagas anot Lietuvos administraciniuose teismuose  išrastos  teisinės tikrovės skirtos specialiai V. Titovui paaiškinti, kad Adolfas Ramanauskas Vanagas yra Lietuvos aukščiausiojo teismo reabilituotas ir tokie priekaištai jam negalimi.  Tai nepriekaištausiu ir aš tiesiog A. Ramanausko byloje yra išlikęs toks dokumentas sovietų paimtas iš paties Ramanausko parodytos slėptuvės.

Bet grįžkime prie dokumentų. Nors dokumente rašoma „skubiai“ bet Ramanauską tas dokumentas pasiekė tik spalio 10 d. ką liudija nuoroda apie registraciją. Merkio rinktinės būrius raštas pasiekė dar vėliau. Nežinia ar visi būriai atsakė į tą užklausą. Bet Jonas Krajauskas — Snaiperis 1 bataliono 1 būrio vadas į tą klausimą atsakė tik gruodžio 29 dieną bet  gana logiškai:

„1946 m. balandžio mėn. 12 d. buvo sušaudyta Butrimiškių km., Alovės vls. Trys šeimos

1. Abramavičius Petras 41 m., jo žmona Pranė 45 m. ir duktė Stasė 14 m. amžiaus. Šis pilietis buvo kaltinamas kaip komunistas, šnipas ir pirmas balsavęs su savo žmona 1946 m. vasario mėn. 10 d. įvykusiuose rinkimuose. Balsavo su žmona stengdamasis tuo parodyti kitiems pavyzdį ir kalbėdavo kad balsuoti reikia.Šnipinėjimo darbus dirbdavo visa šeima, tad nežiūrint, kad jo duktė buvo nepilnametė – sušaudyta kartu su šeima.

2. Minkelienė 38 m., jos dukterys: Bronė 16 m. ir Anelė 10 m. ir sūnūs: Pranas 14 m. ir Juozas 5 m. amžiaus. Ši šeima, kaltinama tuo, kad nuolat šnipinėdavo ir žinias teikdavo Alovės milicijai. Šnipinėjimo ir žinių teikimo darbą atlikdavo gana apsukriai.

Bendravo su tuo pačiu kartu sušaudyta Vitkausko Juozo šeima ir vienai bet kuriai šeimai pastebėjus partizanus arba ką kitą įtartino, tosios šeimos nariai visai neidavo pranešti, bet tą darbą atlikdavo bendrininkės šeimos nariai. Šnipinėjimo darbe čia kaip tik daugiausia pasidarbuodavo vaikai, kurie nuolat vasarą vaikščiodavo po mišką ir pastebėję partizanus pranešdavo šeimai. Be to vienas minimos moters sūnus, nuo 1946 m. sausio mėn. mokėsi milicijos mokykloj.

3. Vitkauskas Juozas 45 m., jo žmona Ona 38 m. sūnūs: Vytautas 12 m. ir Vladas 7 m. amžiaus. Šeimos galva – Vitkauskas Juozas buvęs istrebiteliu apie 4 mėn. Vėliau iš ten pasitraukė su tikslu šnipinėti ir dalyvaudavo istrebitelių eilėse tik ypatingais atvejais, pav.: dalyvavo 1945.8.15 žmonių išvežime.

Šnipinėjimo ir žinių teikimo darbą dirbdavo su kartu sušaudyta Jukelienės šeimos nariais.  Minimo piliečio vaikai ganydavo miške ir vaikščiodavo stebėdami partizanų pasirodymą. Pastebėję pranešdavo tėvams, o šie į Alovę.

Nežiūrint to, kad šių šeimų sušaudyta ir nepilnamečiai vaikai, vis tikjie buvo daug girdėję savo tėvams dirbti jų pragaištingą lietuvių tautai darbą ir dėl to buvo su šeima kartu sušaudyta“.  (LYA F. K-1 ap. 58 b. 44618-3 t.8. l.171)

Iš atsakymo matosi, kas Snaiperio nuomone jokios klaidos nepadaryta ir visos tos šeimos neišskiriant penkiamečio Juozo ir septynmečio Vlado nubausti teisingai.

Aš gi bijau ką nors pasakyti, o tai apkaltins kurios nors priesaikos sulaužymu. Tik gal Lietuvos Aukščiausiajam teismui po to kai Lietuvos Seimas paskelbė partizanus vienintele teisėta to meto valdžia pasisakyti dėl tokių teismų nuosprendžių. Suprantu, kai reabilitavo A. Ramanauską, tai nebuvo būtina, bet dabar aplinkybės pasikeitė, ir nebežinia kaip tai vertinti. Abejoti partizanų teisingumu – nedrąsu. Pripažinti teisę žudyti mažamečius vaikus? Artai nebus pavadinta partizanų šmeižimu.  Tuo tarpu tie dokumentai neramiai guli Adolfo Ramanausko Vanago byloje.  Neramiai nes byla yra paviešinta ir nežinia kas tokie – keturiolikmetė Stasė, dešimtmetė Anelė, keturiolikmetis Pranas, penkiametis Juozas, dvylikametis Vytautas ir septynmetis Vladas aukomis tapę vaikai ar rūsčiai, bet teisingai nubausti šnipai.  Nors aukštinantiems Ramanauską Vanagą tai gal tai ir nėatrodo labai svarbu. Jiems patinka tapatintis su vykdžiusiais tokį teisingumą. Gal tai tik mano asmeninė problema nes „Aš nesu Vanagas“.