skip to Main Content
Kiauls

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos kreipimasis dėl pagalbos kiaulininkystės sektoriui

Lietuvos kiaulininkystės sektoriui nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio yra iškilusi egzistencinė krizė ir be valstybės pagalbos artimiausiu metu 90 % kiaulių laikytojų gresia veiklos nutraukimas ir ilgalaikis kiaulininkystės sektoriaus gyvybingumo praradimas. Lietuvoje kiaulienos suvartojimas siekia apie 50 kg vienam gyventojui, tačiau sau kiaulių užsiauginame vos 50 %  poreikio. 2020 m. Lietuvos kiaulininkystės sektorius itin nukentėjo nuo covid-19 krizės – ženkliai krito kiaulienos vartojimas, ES rinkoje susidarė kiaulienos perteklius  ir krito kiaulių  supirkimo kainos. Nuo 2021 metų rugsėjo savikaina ženkliai išaugo, o kiaulių supirkimo kaina nukrito ir situacija dar labiau komplikavosi:

  • 60 % pabrangę pašarai, pašariniai grūdai ir kiti  sudėtiniai komponentai (soja, aliejus ir kt.);
  • Elektra pabrango 4,5 karto;
  • Dujos pabrango 3.5 karto;
  • Dyzelinis kuras pabrangęs 50 %;
  • Padidėjęs perteklinės kiaulienos importas iš ES šalių numuša kiaulių supirkimo kainas.
  • Dėl covid-19 užsitęsęs disbalansas rinkoje;

Kiaulininkystės sektoriuje dirbantys ūkiai optimizavo išlaidas, sustabdė investicijas, pasiėmė paskolas apyvartinėms išlaidoms, tačiau tai nepadeda išlikti ir artėjame prie pabaigos. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio parduodami kiaules kiaulių augintojai gauna 40 – 60 € nuostolį nuo kiekvienos parduotos kiaulės. Lietuvoje kiekvieną savaitę skerdžiama apie 18,5 tūkst. kiaulių ir kiaulių augintojai patiria apie 0,6 – 1 mln. € nuostolių. Nuo 2021 m. rugsėjo Lietuvos kiaulininkystės sektorius iki 2022 m. vasario mėnesio  jau patyrė apie 18 mln. € nuostolių. Artimiausių mėnesių perspektyva yra bloga: pašarų kaina išlieka aukšta, o kiaulių supirkimo kaina rekordiškai žema. Ūkiai yra išnaudoję skolinimosi ir kitus rezervus. Kiaulininkystės fermose laikinas ar staigus veiklos nutraukimas reaguojant į rinkos pokyčius yra neįmanomas. Kiaulių auginimo ciklas trunka apie 10 mėnesių ir vyksta nenutrūkstamu srautu –  prasideda nuo paršavedžių sėklinimo ir  paršelių gimimo ir tik vėliau penimų kiaulių užauginimo. Todėl sėklindami kiaules ūkiai nežino kokia pašarų ir kiaulių supirkimo kaina bus po 10 mėnesių. Didesnė ūkių dalis gamybos apimčių nemažina, kadangi tai dar labiau pablogintų situaciją. Dalinis gamybos mažinimas sumažintų kintamuosius kaštus ir pajamas, tačiau nepadėtų sumažinti pastoviųjų kaštų: pastatų amortizacijos, pastatų šildymo, darbo jėgos kaštų ir kitų kaštų. Ūkiai svarsto apie pilną veiklos nutraukimą.

Tikėdamiesi pagalbos pergyventi sudėtingą laikotarpį, kreipėmės paramos – nuo 2021 m. rugsėjo iki  2022 m sausio mėn. apie sudėtingą situaciją ir žodžiu ir raštais informavome Žemės ūkio ministrą, taip pat kreipėmės į Vyriausybę, Seimo Kaimo reikalų komitetą. Vyko nemažai pasitarimų, tačiau deja, esminio persilaužimo nėra. Gruodį buvo pažadėta, kad bus surasta apie 12 mln. € suma kiaulininkystės nuostoliams kompensuoti, tačiau šitos sumos Žemės ūkio ministerija ir Finansų ministerija nesuranda – tai ne taip prašo, tai netiki, kad situacija tragiška, tai nėra schemos, tai nėra duomenų ir pan. Naujųjų išvakarėse išmokėta Covid-19 schemos likutinė suma – 1,4 mln. € situaciją taiso tik kosmetiškai – nuostoliai yra didesni daugiau nei 10 kartų ir jie auga. Paramos schemos orientuotos į smulkius kiaulininkystės ūkius, tačiau Lietuvoje jų beveik nėra, o didžiausius nuostolius patiria specializuoti kiaulininkystės ūkiai. ŽŪM pranešimai apie paramos tikėjimąsi iš Briuselio ir neperspektyvių pažadų vežiojimas mums nepadeda. Praėjus 4 mėnesiams matome, kad blaškomasi nustatant problemos mastą, abejojama ar skirti paramą, ieškoma būtų pralaukti ir tikimasi, kad problema kažkaip savaime išsispręs. Žemės ūkio ministerija, žinodama, kad 2021 m. nuostoliai sudaro 15 mln. €, o 2022 metais kiekvieną savaitę sektorius patiria apie 1 mln. € nuostolių, prašo iš Finansų ministerijos vos 3,2 mln. €. paramos sumos.

Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybės kiaulininkystės sektoriaus problemą spręsti aukščiausiu lygiu.  Žemės ūkio ministerija ir jos vadovybė padėtį žino, reguliariai teikiame informaciją, susitinkame pasitarti, tačiau akivaizdu, kad procesai užtruko. Žemės ūkio ministerijai trūksta kitų institucijų palaikymo sprendžiant paramos kiaulininkystės sektoriui klausimą. Visų pirma trūksta Vyriausybės  valios ir Finansų ministerijos palankaus požiūrio. Kiaulininkystės ūkių problema didėja, įtampa auga, o lemiamų sprendimų priėmėjas yra net ne žemės ūkio ministras, o kažkas, kam Žemės ūkio ministerija teikia pažymas, papildomus įrodymus apie nuostolius, pateikinėja įvairiausiais pjūviais medžiagą ir vis tiek tai neveikia. Kiaulininkystė Lietuvoje nėra laikoma reikšminga veikla, ji ignoruojama ir jai dėmesio skiriama tiek, kiek reikia atsikirsti į viešoje erdvėje iškeliamus klausimus. Mus ramina, kad ,,problemos žinomos, procesai vyksta“, tačiau laikas eina, o rezultato nėra.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));