Ar „nuodų bylą“ pralošęs teisėjas R.Adamonis lėks iš darbo, spręs Teisėjų taryba ir prokuratūra

Zigmantas Šegžda

Jie kala prie kryžiaus valstybę norėdami iš jos biudžeto susišluoti beveik 7 mln. eurų neturtinę žalą. Supraskite, vargšeliai, kad jūsų sumokėti valstybei 7 mln. eurų dydžio mokesčiai – ne turtas. Galbūt todėl ir ši suma įvardyta kaip „neturtinė“. 2015-ųjų pabaigoje per trisdešimt asmenų – Ukmergės rajono apylinkės teismo darbuotojai, vienas teisėjas, keletas prokurorų ir advokatų padavė valstybę į teismą. Nuostolius jie esą patyrė dėl minėto teismo pastate rastų gyvsidabrio nuodų (informacijos šaltinis: portalas aina.lt). Tačiau išnagrinėjusi bylą 2017 m. spalio 11 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkė teisėja Irina Serafin priėmė sprendimą – Ukmergės rajono apylinkės teisme dirbusiems asmenims priteisė kur kas mažiau nei jie prašė. Pasak BNS, po 1500 eurų neturtinės (moralinės) žalos priteista septyniolikai teismo darbuotojų. Dar dešimčiai teisininkų priteistos individualios sumos. Rezonansinės bylos numeris – 2-13-522/2017.

2017 m. spalio 12 d. dienraščio „Vakaro žinios“ Nr. 197(5117)) straipsnyje „Už sugadintą sveikatą – 1,5 tūkst. eurų“ buvo paskelbtas Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko teisėjo Rinaldo Adamonio interviu. Leidinio tiražas – 19 tūkst. egzempliorių. Teisėjas viešai išsakė savo nuomonę dėl Širvintų rajono apylinkės teismo išnagrinėtos rezonansinės bylos Nr.2-13-522/2017, kurioje jis pats yra ieškovas. Teisėjas Rinaldas Adamonis Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą pavadino pasityčiojimu.

Dėl šio teisėjo akibrokšto 2017 m. spalio 16 d. teksto autorius parašė pareiškimą Teisėjų tarybos pirmininkui Rimvydui Norkui, prašydamas atlikti teisėjo R.Adamonio neeilinį veiklos vertinimą ir jam iškelti drausmės bylą už kenkimą teismo autoritetui. 2017 m. lapkričio 13 d. autorius padavė pareiškimą generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, reikalaudamas patraukti teisėją R.Adamonį baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai atlikto nusikaltimo teisingumui, numatyto baudžiamojo kodekso (BK) 232 straipsnyje. BK 232 str. „Nepagarba teismui“ teisės norma numato, kad tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos, baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teisėjas R.Adamonis yra vienintelis Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas, padavęs ieškinį teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo. R.Adamonis „Vakaro žinių“ žurnalistui viešai skundėsi, kad dėl gyvsidabrio garų pablogėjo jo sveikata, ypač nusilpo regėjimas:„Mano visas skrandis yra sušaudytas erozijos, pastoviai vartoju vaistus.“ Teisėjas žurnalistui atskleidė, kad dėl to šeimoje buvo priimtas sunkus sprendimas žmonai nutraukti nėštumą (abortas).

Tačiau bylą Nr.2-13-522/2017 išnagrinėjusi Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkė teisėja Irina Serafin padarė išvadą, kad visi medikai, kurie atliko tyrimus ir dalyvavo teismo posėdyje, apsinuodijimo gyvsidabriu nenustatė. R.Adamonio advokatas minėtame straipsnyje pareiškė: „Aš manau, kad valstybė demonstruoja savo požiūrį į žmogų, kaip į nieką, tas požiūris baisesnis, negu sovietiniais laikais“ (šaltinis: „Vakaro žinios“). Autorius galvoja, kad šiuo teiginiu galimai buvo išreikštas R.Adamonio niekinantis požiūris į teisingumą vykdantį teismą. Iš straipsnio konteksto, manau, skaitytojai gali susidaryti klaidingą nuomonę, kad Širvintų rajono apylinkės teismas, kaip valstybės institucija, priėmęs R.Adamoniui nepalankų sprendimą, demonstruoja požiūrį į žmogų, kaip į nieką, ir tas požiūris baisesnis, negu sovietiniais laikais.

Kad teisėjams taikomi ne tik labai aukšti profesionalumo, bet ir elgesio, moralės ir etikos reikalavimai, matyti iš LR Prezidentės D.Grybauskaitės veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Sonatos Bieliauskienės atžvilgiu. 2017 m. rugpjūčio 1 d. teisėja buvo atleista iš pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, kadangi esą ji užtęsė kai kurių bylų nagrinėjimą (kas yra normalu net ir Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilines bylas, tai žinau iš savo patirties) bei moralizavo proceso dalyvius, kaip antai: „buvo daug kalbama, bet iš esmės nieko naudingo ginčui išspręsti“. Be to, teisėją S.Bieliauskienę apskundė teismo darbuotojai, esą ji su jais yra kalbėjusi žodžiais „nesikišk“, „prikąsk liežuvį“, „pasuk propelerį“, „dub dubom“. Tačiau santykius su kai kuriais darbuotojais S.Bieliauskienė aiškino jų pačių neprofesionalumu, taip pat tuo, kad ji darbe yra reikli ir principinga, nesitaikstanti su neprofesionalumu ar aplaidumu, nevengianti atsakingai kontroliuoti proceso ir įspėti aplaidžiai dirbantį personalą. S.Bieliauskienės teigimu, nepagrįsti kaltinimai yra grindžiami paskalomis ir metami suinteresuotų, sąskaitas suvesti norinčių asmenų (šaltinis: delfi.lt).

Autorius turi pagrindą manyti, jog su „gyvsidabrio nuodų byla“ susiję pareiškimai spaudoje užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėją Iriną Serafin ir teismą dėl jų veiklos. Pareiškimus apie tai, kad teismo sprendimas yra „pasityčiojimas“ ir kad „valstybė (pvz., valstybės įgaliotas teismas arba teisėjas) demonstruoja savo požiūrį į žmogų, kaip į nieką, tas požiūris baisesnis, negu sovietiniais laikais“, Teisėjų taryba ir prokuratūra galėtų dar ir vertinti kaip teisėjo R.Adamonio neteisėtą poveikio darymą ir spaudimą Vilniaus apygardos teismui, kuris galimai nagrinės teisėjo apeliacinį skundą dėl moralinės žalos atlyginimo. Nuo teisėjo darbo kokybės priklauso žmonių pasitikėjimas ir teisingumu, ir visa valstybe. Demoralizuotas teisėjas yra lengvai pažeidžiamas. Štai kodėl teisėjo elgesys tiek darbe, tiek už teismo durų turi būti nepriekaištingas. Teisėjas R.Adamonis, autoriaus įsitikinimu, dar ir galimai pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą padorumo principą – nereikšti niekam paniekos, susilaikyti nuo viešų pasisakymų apie kitų teisėjų nagrinėjamas bylas.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjai turi saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, todėl teisminės valdžios savireguliacijos ir savivaldos sistema privalo užtikrinti, kad teisėjai deramai atliks savo pareigas, o kiekvienas neteisėtas ar neetiškas teisėjo poelgis turi būti deramai įvertintas. Autoriaus vertinimu, teisėjo R.Adamonio iniciatyva spaudoje aktyviai viešinamos ir kurstomos antivalstybinės nuostatos, nepagrįstai kaltinamos ir puolamos valstybės institucijos. „Gyvsidabrio nuodų byloje“ visuomenei brukama mintis, kad 2003 ir 2012 metais buvusiose Ukmergės rajono apylinkės teismo patalpose radus gyvsidabrio, valstybė ir atsakingi pareigūnai laiku ir tinkamai neatliko savo pareigų, nesiėmė būtinų veiksmų – nebuvo laiku uždarytos teismo patalpos, užnuodytose patalpose leista dirbti (šaltinis: BNS). Toks poelgis, manau, turi būti pripažintas teisėjo vardo pažeminimu.

Zigmantas Šegžda