Ar buvo paruoštas orlaivis evakuacijai į Taivanį?

______________________________________

Kilus karui ar pavojui valstybės stabilumui reikia veikti žaibiškai ir nėra laiko posėdžiauti ir svarstyti ką darom. Kaip kariuomenė, taip ir viešojo saugumo pajėgos yra rengiamos organizaciniu ir praktiniu požiūriu iš anksto.

Tam numatomos galimos grėsmes, tikėtini scenarijai ir po to jie praktiškai, iki automatizmo atidirbami štabų pratybose, apmokymuose ir manevruose. Lieka tik nuspausti mygtuką, pagal kokį scenarijų veikiama – ir mechanizmas paleidžiamas.

Vakar, matyt, praktikoje buvo patikrintas scenarijus „valstybės perversmas“(švelnusis variantas be barikadų ir ginkluoto sukilimo), nenaudojant kariuomenės kovinių dalinių ir haubicų. Bukalaurai išsigando žmonių, kuriuos taip myli ir už kurių laisvę taip narsiai kovoja, kad valstybė ir verslai tuoj bankrutuos.

Viena iš šio scenarijaus detalių, be jokios abejonės, planas „Išgelbėti Eilinį Dėdulę“, kad nenumirtų nuo piliečių skanduočių. Tai ir nenuostabu, nes Dėdulę dar JE Dalia Grybauskaitė yra apdovanojusi Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, kuris skiriamas mūšyje už Tėvynę didvyriškai žuvusiems kariams.

Nuotraukoje – pajėgų rezervo sutelkimas Žvėryne.

Rimas Armaitis

Vakar, kai partškolos lektorės ir Burokevičiaus bendražygės dvaro šaika, o tiksliau naujos diktatūros statytojai už mūsų pinigus bandė eilinį kartą pasipiarinti ant žuvusiųjų atminimo. Dvaro šaikos influenceriai, liaudyje vadinami lūzeriais ir visi kiti dvaro patarnautojai „įžymus žmonės“ kaip dvaro šaikos armija, pradėjo socialiniuose tinkluose nuogąstauti, kad jiems „baisiai gėda už staugiančių beždžionių gaują“.

O man asmeniškai visai negieda, nes vienintelės nušvilptos „sausio 13-osios aukos“ buvo PIŠ su Čmilytė-Nielsen, visi kiti dvariškiai net nerizikavo pasisakyti. O prezidentas buvo pasitiktas, gal ir ne gausiais, bet plojimais ir juo niekas nenušvilpė. Paprasčiau tariant, nušvilptos 2022 m. sausio 13-osios aukos. O 1991 m. Sausio 13-osios aukoms minia skandavo „Ačiū“.

Taip, šis minėjimas virto visišku dvaro šaikos fiasko, būtent toks ir buvo pavadinčiau dar labai simbolinio protesto tikslas, patinka tai kam nors, ar ne, tai antraeilis klausimas.

Gerų valstybės valdytojų tauta nenušvilpia, nes tokia valdžia užsitarnauja tautos pagarbą. O ši dvaro šaika pagarbos neužsitarnavo, todėl ir buvo nušvilpta.

Už laisvę reikia kovoti, o ne ją prisiminti ar minėti, trypiant ją kojomis.

Labai norėtus valdžią aptarnaujančius influencerus, ir visus tuos dvaro skalikus vadinamus „įžymiais žmonėmis“ paklausti, o kodėl susirinko „ne tie“, nors tarp tu „ne tu“ buvo ir seimo gynėjų, ir KAM veteranų, ir policijos veteranų, kurie anuomet su ginklu buvo pasiryžę ginti Lietuvą. Ir dabar tie žmonės Dušanskio „stukačiaus“ buvo išvadinti jedinstvininkais.

Laisvės gynėjai – tai ne kažkas mistinio, tai dar gyvi tų laukų dalyviai ir liudytojai, ir tikrai ne PIŠ su Čmilytė-Nielsen ir šalia jų partškolos lektore. Tie laisvės gynėjai nemaža dalimi šiandien buvo „ne tų“ pusėje, dauguma jų aš puikiai pažystu.

Man žymiai didesnė gėda, kai tokiam minėjime garbinama buvusi partškolos lektorė – buvusi Burokevičiaus bendražygė, rusų tankisto dukra, Dušanskio „stukačius“, o bjauriausia, kad visi jie nuo Tautos įsiūčio dangstosi žuvusių per kruvinus Sausio įvykius atminimu. Ir ką, jums visiems tai normalu.

Galima niekada nieko nedaryti, ir tam visada rasti pasiteisinimą, galima prisitaikyti, dar galima kažkaip bandyti išgyventi šitame durnių laive. Dar galima visai tai beprotybei priešinasi. O tu partškolos šaikos skaliku visada buvo, yra ir bus, kiekvienam dvarui reikalingi savi skalikai ir jie visada prie kiekvieno dvaro yra.