Apkaltos G.Nausėdai procesas užstrigo prokuratūroje

Aurimas Drižius

Vilniaus apygardos prokuratūra nurodo, kad „nėra nukentėjusiųjų asmenų skundų“ dėl to, kad prezidento G.Nausėdos nurodymu STT surinko privačius duomenis apie apie žmones, giminystės ryšiais susijusius su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).
T.y. prezidentas G.Nausėda, norėdamas pašalinti iš posto Susisiekimo ministrą J.Narkevičių, kuris užkirto kelią G.Nausėdos numylėtinio Roko Masiulio bandymams neteisėtai užvaldyti didelės apimties „Lietuvos pašto“ valstybės turtą, dar pernai rudenį pavedė STT surinkti bet kokią kompromituojančią informaciją apie LLRA ir susisiekimo ministrą J.Narkevičių.
STT pateikė prezidentui savo dokumentą, pavadinimu „Nuo 2019 08 20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje ir jai tiesiogiai pavaldžiose įstaigose įdarbintų asmenų sąsajos su LLRA-KŠS nariais“.

Tokiu būdu tiek G.Nausėda, tiek ir jam pavaldus STT vadovas padarė nusikaltimus – mat įstatymas neleidžia be teismo sankcijos rinkti duomenų apie privatų žmonių gyvenimą, ir naudoti surinktą medžiagą savo tikslams, o G.Nausėda būtent taip ir padarė.
Tada kreipiausi tiek į Seimo valdybą, tiek į generalinę prokuratūrą skundu „Dėl apkaltos prezidentui G.Nausėdai, įtariamam padariusiam nusikaltimus pagal BK 167 ir 168 str.“.
Nurodžiau, kad visa čia išvardintų įvykių seka rodo, kad prezidentas G.Nausėda arba jo patarėjai davė neteisėtą nurodymą surinkti STT informaciją apie privatų žmonių gyvenimą, ir šia informacija pasinaudojo, ją atskleidė ir paviešino, tokiu būdu padarė nusikaltimus, numatytus BK 167 ir 168 str.
LR prezidentas G.Nausėda atrodo kaip į spec. tarnybų tinklus įkliuvęs aukščiausias valstybės pareigūnas.
Nors VSD neteisėtai prieš prezidento rinkimus rinko privačią informaciją apie G.Nausėdos komandą ir be abejonės, patį G.Nausėdą, tačiau tai buvo savavališkas veiksmas, nes Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (toliau – NSGK) nebuvo pavedęs VSD rinkti privačios informacijos nė apie vieną iš kandidatų į prezidentus.
Dar blogiau, kad prezidentas G.Nausėda buvo pavedęs STT surinkti privačią informaciją apie žmones, giminystės ryšiais susijusius su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)

STT pateikė prezidentui savo dokumentą, pavadinimu „Nuo 2019 08 20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje ir jai tiesiogiai pavaldžiose įstaigose įdarbintų asmenų sąsajos su LLRA-KŠS nariais“.
Jame nurodyta, kad susisiekimo ministro Narkevičiaus darbo pradžios 12 asmenų, turintys ryšių su LLRA, buvo įdarbinti ministerijai pavaldžiose įstaigose, trys partijos nariai patys dirba ministerijoje, joje taip pat yra ir su LLRA-KŠS susijusi politinio pasitikėjimo darbuotoja.
Informacija pateikta iš viso apie 16 asmenų. Trys LLRA-KŠS nariai dirba pačioje susisiekimo ministerijoje: ministras J. Narkevičius, viceministras ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Vladislavas Kondratovičius bei ministro patarėjas Jaroslavas Kaminskis. Tai yra politinio pasitikėjimo pareigūnai.
Taip pat STT nurodė, kad ministerijoje dirbanti ministro patarėja Joana Sokolnik partijai nepriklauso, bet turi ryšių su partijai priklausančia pusseserės dukra. Dokumente fiksuojama, kad nuo ministro darbo pradžios „Lietuvos pašte“ dirbti pradėjo 6 asmenys, susiję su LLRA-KŠS priklausančiais asmenimis. Tačiau ryšiai neatrodo itin artimi. Pavyzdžiui, laiškininko, dirbančio Vilniuje, sutuoktinės pusbrolis yra partijos narys, arba skirstytojos, dirbančios Vilniaus rajone, sutuoktinio motina yra partijos narė.

G.Nausėda pareiškė, kad tai yra „rimta informacija“.

„Lietuvos geležinkeliuose“ nuo ministro darbo pradžios buvo įdarbinta viena su LLRA-KŠS susijusi turto analitikė. Jos ryšys su partija – per sutuoktinio tetą. Viešoji įmonė „Lietuvos oro uostai“ įdarbino vieną asmenį, kuris yra susijęs su net septyniais partijos nariais. Ryšiai tokie: antros eilės pusbrolis, anūkas, sutuoktinės pusseserės sūnus, pusseserės sūnus. Šis asmuo yra aerodromo vairuotojas. Akcinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ nuo ministro darbo pradžios įdarbino 3 asmenis, kurie susiję su LLRA-KŠS. Ryšiai tokie: partijos narės anūkas, antros eilės senelė, antros eilės teta. Šių darbuotojų atlyginimai svyruoja nuo 700 iki 800 eurų, jie atlieka techninį darbą. Viešojoje įstaigoje „Oro navigacija“ nuo J. Narkevičiaus darbo pradžios ministro poste dirbti pradėjo vienas asmuo, kuris susijęs su 4 skirtingais partijai priklausančiais asmenimis. Ryšiai tokie: antros eilės pusbrolis, teta, antros eilės teta, antros eilės senelis. Tačiau viskas tampa daug aiškiau, kai sužinoma, kad tai yra studentas, kuriam privaloma atidirbti nustatytą kiekį valandų, treniruočių metų imituojant piloto darbą.
Gavusi šią STT surinktą privačią žmonių informaciją, prezidentūra ją paviešino, o pats prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad tai yra „rimta informacija“.
„Prezidentas informaciją gauna iš įvairių šaltinių – kitų valstybės institucijų bei tarnybų, per savo patarėjus, jis gauna laiškų iš Lietuvos piliečių ir tiesiogiai. Prezidento pasisakymas buvo paremtas patikima informacija – iš įvairių šaltinių gauti duomenys tik papildė ir sustiprino ją“, – pareiškė prezidento patarėjas A.Bubnelis.
Premjero patarėjas Malinauskas atvirai pripažino, kad STT gavo užduotį – klausti konkrečiai apie įdarbintų žmonių sektoriuje ryšius ir su kitomis partijomis.
Tokiu būdu buvo padarytas akivaizdus nusikaltimas – neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas.
Baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą numato Baudžiamojo kodekso (BK) 167 straipsnis.
Minėto kodekso 168 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tokiu būdu gautos informacijos viešą paskelbimą, pasinaudojimą ja ar panaudojimą kitų asmenų labui.
Už šias nusikalstamas veikas asmuo (taip pat ir juridinis) gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismų praktikoje nurodoma, kad tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus, visų pirma reikia įvertinti, ar rinkta informacija tikrai yra asmens privataus gyvenimo sritis.
Pastebėtina, kad išsamių privataus gyvenimo apibrėžimų nėra. Pvz., generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose „Rekomendacijose dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo“ privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais žmonėmis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.
Visi informacijos apie privatų žmogaus gyvenimą rinkimo veiksmai yra neteisėti, išskyrus atvejus, kai tą leidžia įstatymas (pvz., kai ikiteisminio tyrimo metu priimta teismo nutartis klausytis asmens pokalbių, jį sekti ir pan.). Nelaikoma neteisėtu informacijos rinkimu, jei įsidarbinant paties žmogaus paprašoma pateikti duomenis apie jo psichinę, sveikatos būklę, buvusias darbovietes ar pan.
Kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 168 straipsnį, informacija turi būti atskleista viešai – neapibrėžtam ratui per spaudą, televiziją, viešus renginius, internete ir pan. Konkrečioje situacijoje pateikta per mažai duomenų įvertinti, ar yra šis nusikaltimo sudėties požymis. Taipogi sunku įvertinti, ar bendrovė pasinaudojo surinkta informacija, ar tai padaryta trečiųjų asmenų labui, tai yra, ar jiems ji buvo naudinga.
Šiuo konkrečiu atveju prezidentūros ir STT veiksmai atitiko visus BK 167 ir 168 str. numatytos nusikalstamos veiklos kriterijus
T.y. prezidentūra nurodė STT surinkti neteisėtus duomenis apie privatų žmonių gyvenimą, ir STT atliko šį pavedimą, ir prezidentas pasinaudojo šia informaciją, ją paviešino ir taip panaudojo savo politiniams tikslams pasiekti.
T.y. 167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas
 Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
168 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas
 Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose numatytą veiką,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
 Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
 Už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
Šiuo atveju akivaizdu, kad prezidentūros darbuotojai pateikė prašymą pateikti STT informaciją apie privatų žmonių gyvenimą, ir šios užduoties tikslas buvo bet kokiomis priemonėmis sukompromituoti LLRA narį J.Narkevičių.
Labai keista, kad LLRA lyderis Tomaševskis, iš pradžių reikalavęs Seime pradėti parlamentinį minėtų įvykių tyrimą, vėliau nutilo, o vienas iš LLRA akcijos, frakcijos Seime narys, LL pripažino, kad šis klausimas buvo svarstomas LLRA frakcijos posėdyje, tačiau jame nuspręsta daugiau šių nusikaltimų netirti ir šios temos neeskaluoti.
Faktas, kad STT pateikė prezidentūrai konfidencialią pažymą „„Nuo 2019 08 20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje ir jai tiesiogiai pavaldžiose įstaigose įdarbintų asmenų sąsajos su LLRA-KŠS nariais“, kuria pasinaudojo ir paviešino tiek LR prezidentas G.Nausėda, tiek ir kiti prezidentūros darbuotojai. Tokiu būdu buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 167 ir 168 str. – neteisėtai surinkta informacija apie privačius asmenis, ir vėliau šia informacija buvo pasinaudota, ją atskleidus ir paviešinus, siekiant sukompromituoti susisiekimo ministrą J.Narkevičių ir kitus jo partijos narius.

Remdamasis išdėstytu, prašiau prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 167 ir 168 str.

Prokurorė Vinterytė : ‚Nusikaltimo nebuvo“

Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vinterytė (nuotr. viršuje šalia E.Pašilio) man nurodė, kad visos šios mano išvardintos nusikalstamos veiklos nėra joks nusikaltimas : „ atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, jei pareiškėjo nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką vertintini kaip akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės“.

Dėl nusikaltimo „Dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo (BK 167 str.)“, prokurorė Vinterytė man nurodė, kad „Pažymėtina, kad specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas įtvirtina šios institucijos teisę rinkti informaciją apie asmenis ir ją teikti valstybės ar savivaldybės institucijoms ir pareigūnams. 2020-03-10 skunde pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir konkrečių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad STT ar kokie nors kiti subjektai neteisėtais būdais rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą; A. Drižiaus teiginiai apie neteisėtą informacijos rinkimą yra deklaratyvaus pobūdžio, paremti prielaidomis, o ne faktais“.

Todėl prokurorė Vinterytė nurodė, kad „A. Drižiaus skunde išdėstytus teiginius pripažinus esant deklaratyvaus turinio, grindžiamus ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ir prielaidomis, atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą.

Dar gudriau prokurorė išsuko Nausėdos dvarelį nuo atsakomybės už neteisėtai surinktos informacijos panaudojimą saviems tikslams – „neva už šią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas…
2020-03-10 skunde A. Drižius nenurodo, kad buvo viešai paskelbti duomenys apie jo privatų
gyvenimą, taip pat nepateikia duomenų, kurie patvirtintų, kad jis teisėtai atstovauja nuo galimai
padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų interesus; dėl šios priežasties egzistuoja
procesinė kliūtis…“.

Pačiai prokurorei Vinterytei, žinoma, nekilo noras ginti nukentėjusiųjų žmonių interesus, tad pabandysime kreiptis į teismą, kad šis įpareigotų prokuratūrą dirbti savo darbą, o ne, kaip visuomet, slėpti nusikaltimus.

Mat Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis „Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas“ aiškiai sako : „Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika“.