Apie komisarų reketą papasakojęs verslininkas kalėjime bijo dėl savo gyvybės
Simaitis1
Apie komisarų reketą papasakojęs verslininkas kalėjime bijo dėl savo gyvybės
Dar 2013 m. gale Panevėžio bendrovės ‚Eseira“ direktorius Erlandas Simaitis kreipėsi į prokuratūrą, nurodė, kad buvę Ūkio banko vadovai jam pagrasino, kad jeigu dėl banko aferų jis kreipsis į teisėsaugą, bus „pasodintas“ arba nužudytas. Praėjus penkeriems metams, būtent taip ir nutiko
Toliau skelbiamas šio pareiškimo tekstas:
2013-12-26
Dėl organizuotos nusikalstamos veikos darant Įtaką teisėsaugos pareigūnams, valstybės lėšų grobstymo bei organizuojant pasikėsinimą nužudyti.
2006m. man pradėjus bendradarbiauti su AB Ūkio bankų mano įmonei UAB Eseira buvo suteiktas verslo finansavimas. Pats verslo finansavimas nuo pat pirmų paskolų buvo neskaidrus ir keliantis įtarimų. Dėl šių priežasčių pradėjau išsamiai domėtis pačio banko veikla. Tuomet SEB ir Šiaulių bankų vadovu buvau perspėtas ,kad mano verslas finansuojant AB Ūkio bankui bus likviduotas tai įvyko 2008m. Ūkio bankui nepratęsus trumpalaikių paskolų apyvartinėms lėšoms. Kadangi įmonė dirbo pelningai ir dar turėjo ilgalaikių įsipareigojimų AB Ūkio bankui su mano asmeninių laidavimu tuomet aš kreipiaus į tuometinį banko administracijos vadovą Gintarą Ugenskį dėl galimybės vykdyti veikią pasikviečiant į verslą kitas įmones kurios sutiko suteikti finansavimą. Tačiau Ūkio banko administracija kategoriškai nesutiko su tuo ,kad mano įmonės veikla butu toliau tęsiama ,kaip paaiškino ,bankui tai nenaudinga. Kaip vėliau paaiškėjo tokiu būdu buvo likviduojamos ir kitos įmonės Panevėžyje. įmonėms suteikiant paskolas su IN VEGOS garantiją ,vėliau dirbtinai sukeliamas įmonių nemokumas ir jos likviduojamos. Po to INVEGA nutraukė bendradarbiavimą su Ūkio banku, dėl padidėjusių išmokų iš valstybės biudžeto.
Kadangi buvo pažeisti mano interesai pokalbio metu su Ūkio banko administracija man pareiškus apie tai, kad kreipsiuos į teisėsaugą dėl Ūkio banko nusikalstamos veikos man buvo pagrasinta „pasodinsiu į kalėjimą, už ką surasim“ Suprasdamas situacijos rimtumą savo surinktą informaciją apie banko nusikalstamą veika perdaviau Panevėžio prokuratūrai vėliau iš savo aplinkos žmonių sužinojau tai, kad prokurorai iš Vilniaus nusprendė mane sodinti.
Šio tikslo buvo siekiama keliant baudžiamas bylas, tačiau jose neatliekami įrodymų tyrimai, nevertinamos aplinkybės bei ignoruojami mano parodymai. Pažeidimai administracinio pobūdžio paverčiami baudžiamaisiais nesant tyčinės veikos. Nustatytiems tiems patiems pažeidimams tuo pačiu metu iškeliamos dvi baudžiamos bylos už tą pačią veiką nuteisiamas du kartus.
Atliekant arešto bausmę pagal vieną iš baudžiamų bylų įvykdomas pasikėsinimas nužudyti, naudojant psichologinį smurtą bei nesuteikiant pagalbos ištikus ūmiam širdies priepuoliui. Pažeidžiant arešto bausmės vykdymo procedūrą, kuri nustato tai ,kad nuteisti arešto bausme privalo būti pristatyti tiesiai į bausmės atlikimo vietą aš buvau įkalintas 10 parų Lukiškių tardymo izoliatoriaus rūsyje. Pareigūnams pasakius apie tai kad aš laisvėje naudojau gydytojo paskirtus vaistus ir man jie yra būtini, šie vaistai nebuvo suteikti. Vėliau buvau patalpintas į kamerą šalia prižiūrėtojų posto, kuriam telefonu buvo duoti nurodymai, apie tai ,kad mano arešto bausmė pakeista į realų laisvės atėmimą. Prižiūrėtojas garsiai balsu padiktavo mano duomenis, bylos numerį bei sprendimą priėmusį Panevėžio apygardos teismą. Ir užpildė nukreipimą į Marijampolės pataisos koloniją. Vėliau tai pasitvirtino mane pristačius į bausmės atlikimo vietą, manęs tarp siunčiamu atlikti arešto bausmę nebuvo. Tik man kategoriškai pareikalavus teismo sprendimo po 2 valandų išbuvus lauke aš buvau nukreiptas į areštinę. Po kelių dienų areštinėje negaunat man reikalingų vaistų ištiko širdies priepuolis pagalba buvo suteikta tik praėjus 5 valandoms.
Priežastys šio neteisėto mano baudžiamo persekiojimo yra disponavimas informaciją apie nusikalstamą veiką Ūkio banko administracijos, įtaka teisėsaugai daroma per Ūkio banke dirbusius teisėsaugos pareigūnus. Šiandien tai jau paviešinta žiniasklaidos. Tai Romualdas Boreika ir Vytautas Barkauskas.
Nustačius nusikalstamos veikos požymių pagal pateiktą informaciją, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą.
Erlandas Simaitis
AB Ūkio banko investicijų ir paskolų struktūra
2005 m. būnant UAB Eseira direktoriumi ir vieninteliu akcininku su savo verslo partneriais paruošėme investicinį projektą higieninio popieriaus gamybos technologijai įsigyti. Dėl projekto finansavimo buvo kreiptasi į AB Šiaulių banką dabartinį SEB banką ir AB Ūkio banką. Projekto vertė sudarė 3 500 000 Lt. įmonės skolinimosi limitas ir verslo rizika kitiems bankams sukėlė abejonių projekto sėkme, tačiau AB Ūkio banko Panevėžio filialo valdytojo pavaduotojas Žydrūnas Buinevičius mums patarė imtis šio projekto patardamas skolinimosi limitus išskaidyti į keletą etapų pirmu etapu skolintis iš banko pinigų suma^ reikalingą technologinei linijai įsigyti tai sudarė 1700 000Lt.vėliau trūkstamos lėšos bus suformuotos iš trumpalaikių paskolų kurios vėliau įsisavinus projektą bus perkeltos į ilgalaikes paskolas. Pasiūlyta pradėti projektą savomis lėšomis AB Ūkio banko finansavimas bus suteiktas po 3-4 mėn.
Pradėjus vykdyti projektą dėl tiekėjų ir rangovų patelktų netikslių projektinių sąmatų, planuojamų darbų vertė ženkliai išaugo bendra suma sudarė apie 30% nuo viso projekto (750 000 Lt). Apie tai aš informavau banką Žydrūnas Buinevičius ir Kazimieras Antanynas primygtinai pareikalavo nestabdyti projekto ,o jį tęsti toliau pažadant jį finansuoti trumpalaikėmis investicijomis. Kaip vėliau išaiškėjo šis lėšų trūkumas ir veikios finansavimas trumpalaikėmis investicijomis privedė įmonę prie bankroto.
Tuo laikotarpiu Žydrūnas Buinevičius trūkstamas lėšas pasiūlė padengti nepanaudotu faktoringo limitu, išrašant sąskaitas ir jas pateikiant apmokėjimui bankui. Suma sudarė apie 280 000 Lt. Vėliau ši suma buvo uždengta suteikus papildomą ilgalaikę paskolą investiciniam projektui finansuoti. Po to Žydrūnas Buinevičius man pasakė, kad avansu panaudotus faktoringo limitus būtina uždengti, pagal suėjusius terminus. Dalis faktoringo limitų, kaip overdraftas buvo naudojami visu banko finansavimo periodu, suėjus padengimo terminui įmonė savo lėšomis juos uždengdavo. Limitų dengimo terminus kontroliavo banko darbuotojai, esant vėlavimui iš įmonės įplaukų uždengdavo vėluojančias sumas ir limitas buvo atnaujinamas.
Vėliau faktoringo limitas buvo suteiktas tarp UAB Esveras ir UAB Eseira Žydrūnui Buinevičiui žinant ,kad mes su Nerijum Keru esam susiję kaip verslo partneriai ir kad lėšos bus skirtos UAB Eseira finansavimui.
Mes sutikome su šitokiu finansavimo būdu nes žinojome ,kad tai yra daroma su banko žinia, kaip to patvirtinimas buvo ,kad visos avansu išrašytos sąskaitos finansuojamos pažeidžiant faktoringo sutarties reikalavimus tai darant sistemingai bankas to negalėjo nežinoti. Kaip atsakomybę už šį finansavimo būdą laikėme tai kad išrašytos sąskaitos nėra įtrauktos į apskaitą, o balanse tai buvo atvaizduota kaip avansu gautos sumos iš banko. Taip pat faktoringo sutartis buvo sudaryta su regresu į UAB Eseira ir visas faktoringo limitas buvo laiduotas mano vekseliu. Apie panaudotų limitų sumas mes banko neinformuodavom nes kaip buvo mums paaiškinta tai buvo mūsų atsakomybė už šluos pinigus. Kaip limitų padengimo garantiją, mes laikėme atsargas, faktoringo rezervą ir debitorines skolas pirkėjų kurie buvo nefaktorizuojami.
Dėl įvairių priežasčių UAB Eseira tapus nemokiai ir nesugebėjus padengti panaudotu faktoringo limitų laiku, mane ir Nerijų Kerą išsikvietė pasiaiškinimui AB Ūkio banko administracijos vadovas G.Ugenskis. Pokalbio metu kartu su kitais administracijos darbuotojais aiškinantis UAB Eseira nemokumo priežastis buvo kalbama ir apie panaudotus ir neapmokėtus faktoringo limitus. Kaip pasakė banko administracijos vadovas ,kad bankui tai buvo žinoma ir buvo leidžiama naudotis šitokiu finansavimo būdu tol kol mes juos patys padengdavom.
Administracijos vadovas mums pareiškė .kadangi šitie pinigai yra nepadengti turtu ar kitomis gražinimo garantijomis tai siekiant išvengti teisminių procesų nagrinėjimo mūsų atžvilgiu ,mes turime įsipareigoti kuo skubiau atkurti įmonės veiklą ir pagristi visų likusių paskolų gražinimo terminus bei šaltinius.
Kadangi mes žinojome savo verslo galimybes .atkūrus veiklą su nauja organizacine struktūra likusius banko įsipareigojimus buvo galima gražinti per 8 metus, dėl šių priežasčių mes su šiuo pasiūlymu sutikome.
Toliau veiklą .bankui pritarus, vykdė UAB Esveras.
Kaip .vėliau paaiškėjo šis veiklos atkūrimas buvo reikalingas .sudaryti galimybę pasipelnyti bankui lojalioms įmonėms bei pačiam bankui formuoti savo interesus pažeidžiant mūsų kaip atsakovų teises.
Mes pradėjome ieškoti naujų verslo partnerių investicijoms ir veiklos vystymui. Susidomėjimą išreiškė VŠį Ekonominiai sprendimai atstovaujantys AB Klaipėdos kartono dukterines įmones bei buvęs UAB Eseira kreditorius UAB Jungtinis dujų centras atstovaujamas Vido Kazlausko .kuris mainais į UAB Esveras perimtą UAB Eseira kreditorinį įsipareigojimą prieš Jungtinį dujų centrą sumoje 90 000 Lt. pasiūlė veiklos finansavimą. Taip pat jis patvirtino ,kad turi gerus ryšius su AB Ūkio banku ir gali padėtį išspręsti daugelį problemų.
Mums minėtas investitorius atrodė .kaip visapusiškai priimtiniausias todėl priėmėm sprendimą su juo bendradarbiauti.
Veiklos pradžioje įmonei finansavimas buvo suteikiamas išperkant debitorinius įsipareigojimus .bankinio faktoringo analogas, vėliau tikslu atnaujinti įrangą ir užtikrinti nenutrūkstamą gamybos ciklą Vidas Kazlauskas mainais į pilna^ veiklos finansavimą pasiūlė laikinai perleisti akcijų valdymą išsaugant mūsų .kaip darbuotojų ir akcininkų interesus.
Mums kilus abejonėms dėl akcijų perleidimo galimų pasekmių į įmonę atvyko AB Ūkio banko atstovai; Arnoldas Bradukskis, Saulius Liaučius .Atanazas Liorentas bei Vidas Kazlaukas. Susitikimo metu banko atstovai pareiškė ,kad mes turime besąlygiškai sutikti su Vido Kazlausko pasiūlymais bei sprendimais .Priešingu atveju ši veikia bus nutraukta .banko kaip pagrindinio kreditoriaus sprendimu.
Tuo laikotarpiu mes neturėdami kitos alternatyvos buvome priversti sutikti laikinai perleisti akcijų valdymą.
Šio mūsų sprendimo pasėkoje UAB Jungtinis dujų centras .vienintelio akcininko sprendimu pardavė UAB Esveras trumpalaikio turto už sumą 80 000 Lt. savo vadovaujamai įmonei. Restruktūrizavo įmonę, nupirkdamas per varžytines gatavos produkcijos gamybos liniją išskaidant įmonę kaip turtinį vienetą, tokiu būdu sumažindamas ir įkeisto bankui turto vertę .pažeisdamas mūsų kaip akcininkų interesus ir mes praradome galimybę vykdyti savo įsipareigojimus prieš administracijos vadovą. Beje šiems veiksmams buvo duotas banko administracijos sutikimas.
Be to Vidui Kazlauskui valdant kontrolinį akcijų paketą UAB Esveras buhalterei ir apskaitininkėm buvo duoti nurodymai per jo paskirtą vyr.finansininką pardavinėti higieninio popieriaus pagrindą kuris buvo naudojamas tualetinio popieriaus gamybai .žemiau savikainos. Investuota į gamybos priemonių atnaujinimą nebuvo.
Man kaip akcininkui pradėjus prieštarauti jo veiksmams aš buvau neįleistas į įmonę. Po oficialių kreipimosi į AB Ūkio banką su pareiškimu .kad pažeidinėjami banko interesai ir atliekami teisiškai abejotini sandoriai.
Banko atstovai įpareigojo Vidą Kazlauską ieškoti kompromisų susitarimams.
Po šio konflikto UAB Junginis dujų centras nutraukė veiklos finansavimą ir įsigytas savo gamybos priemones persikėlė į savo gamybinę bazę Kaune. UAB Severui palikdamas įsipareigojimus prieš kreditorius .kurie atsirado jam valdant įmonę. Dėl šių priežasčių UAB Severas tapo nemokiu. Šį žingsnį Vidas Kazlauskas atliko žinodamas ,kad aš turiu pasiūlymų iš kitų investitorių ir turimas galimybes mūsų planuojamai naujai struktūrai bei numatant galimą įkeisto bankui turto vertę.
Tuo tarpu per nei vykusias turto pardavimo varžytines bankas savo sprendimu sumažina turto vertę iki 800 000 Lt. Man pristačius Ūkio bankui galimus pirkėjus parduodamo turto vertė sukeliama iki 1300 000 Lt. Kaip vėliau banke pokalbio metu paaiškėja ,kad šitas turto vertės skirtumas nebus skirtas mūsų įsipareigojimų dengimui, nors bankas jau išlanksto žinojo .pagal Vido Kazlausko pateiktus duomenis kokia turto vertė yra priimtina bet kokiam investitoriui vertinant investicinę grąžą.
UAB Esveras faktoringo limito panaudojimo schema:
Išrašoma sąskaita UAB Eseirai ir pateikiama apmokėjimui bankui. Už gautas lėšas perkamos prekės ir perduodamos UAB Eseira. Suėjus sąskaitų padengimo terminui UAB Eseira apmoka bankui faktorizuofas sąskaitas.
Atskirais atvejais UAB Esveras banko faktorizuofas sąskaitas apsimokėdavo iš savų lėšų.
UAB Eseira faktoringo limito panaudojimo schema:
Sąskaitos buvo išrašomos pagal dvi schemas; debitorinių skolų finansavimui ir veiklos finansavimui.
Sąskaitas išrašytas debitoriams apsimokėdavo patys pirkėjai ,o sąskaitas išrašytas veiklos finansavimui įmonė apmokėdavo savomis lėšomis.
Kadangi mes žinojome ,kad šis finansavimo būdas bankui yra žinomas į faktoringo sutarties pažeidimus nekreipėme dėmesio.
Kaip to įrodymas buvo tai ,kad sąskaitos buvo faktorizuojamos be gavėjo atsakingo asmens parašų, su debitoriais nebuvo atliekami faktorizuotų sąskaitų suderinimo aktai, arba tai buvo daroma bet kadangi tai bankui buvo žinoma mums dėl šių veiksmų niekas pretenzijų nereiškė. Panaudotas faktoringo lėšas įmonė sistemingai nuo 2006.m uždenginėdavo savo lėšomis tai parodo ,kad po to kai UAB Eseira panaudotą ir nepadengtą faktoringo limitą uždengė gaudama paskolą bankui viskas buvo žinoma.
UAB Eseira veiklos finansavimo banko paskolų struktūra:
1 .AB Ūkio bankui Panevėžio filialo valdytojo pavaduotojui Žydrūnui Buinevičiui pateikiama projektinė sąmata investiciniam projektui kurio vertė sudaro 3500 000 Lt. iš jų 2800 000 Lt. nekilnojamam turtui ir technologinei linijai įsigyti 700 000 Lt. apyvartinėms lėšoms finansuoti. Žydrūnas Buinevičius šią sąmatą liepė pakoreguoti sekančiai.
1800 000 Lt. prašyti iš banko paskolos nekainojam turtui ir technologiniai linijai, o likusi dalis bus vėliau finansuojama trumpalaikėmis paskolomis ir suteikiant faktoringo limitą.
Vėliau 2007m.bankas suteikia papildomai 400 000Lt.paskolą iš kurios padengiami 280000 Lt. panaudoti faktoringo limitai.
Trumpalaikių paskolų struktūrą sudarė; vartotojiškos paskolos per asmenis susijusius su įmonės veikla, Vaclovas Songaila , Nerijus Keras .Stays Jencius ir Virginijus Jūknys. Skolinamos sumos sudarydavo iki 500 000 Lt. pusės metų terminui vėliau šios paskolos buvo perdengiamos kitomis paskolomis. Ko pasėkoje Žydrūno Buinevičiaus iniciatyva buvo atnaujinta veikla UAB Esveras ir naujai įsteigta UAB Aglova į šių įmonių balansus buvo perkeltos trumpalaikės paskolos suteiktos per minėtus asmenis, šioms įmonėms suteikiant ilgalaikes paskolas iki 1000 000 Lt. kiekvienai.
Per investicinį periodą įmonė lėšas panaudojo sekančiai:
2900 000 Lt ilgalaikiui turtui įsigyti
2200 000 Lt. bankinės paslaugos ir paskolų gražinimai.
800 000 Lt. technologijos įsisavinimui.
UAB Eseira bankroto priežastys buvo sekančios:
1. Įmonė negaudama iškarto reikiamo finansavimo negalėjo pasiekti planuojamų rezuitų.
2 įsisavinant technologiją atsirado nenumatytas lėšų poreikis apie 800 000 Lt.
3. Trumpalaikės paskolos buvo brangios ir jos buvo suteikiamos ne veikiai finansuoti ,o trukumui atstatyti.
4. Šio finansavimo schemą Sėmė banko darbuotojų asmeniniai interesai.
1 .Už visas suteiktas paskolas buvo mokama per Žydrūną Buinevičių nuo 1 iki 3% sumoje tai sudarė apie 240 000 Lt nes dauguma paskolų buvo perskolinamos kas puse metų.
2. Dirbtinai sudaryti skolinimosi poreikį ir tuo naudotis.
3. Įmonės bankrotas buvo planuojamas iš anksto .bankas turėjo savo investuotą sumą atsiimti iš turto, gaunamo INVEGOS draudimo ir asmeninių laidavimų.
4. Per bankrotą nuvertinti turtą ir perleisti banko lojalioms įmonėms.
Žydrūnas Buinevičius – Kazimieras Antanynas
Kazimieras Antanynas- Gintaras Ugenskis (ryšys per senas pažintis) jis įtakojo Kazimiero Antanyno paskyrimui Panevėžio filialo svaidytojų.
Įvykus nesutarimams tarp Kazimiero Antanyno ir Žydrūno Buinevičiaus banko administracija stengėsi visais būdais jį atleisti iš darbo. Mes taip pat buvom ir esam įtakojami Gintaro Ugenskio duoti parodymus prieš Žydrūną Buinevičių. Nesutarimų priežastis , interesų konfliktas dėl grįžtamų pinigų.
Vėliau dėl mūsų veiklos finansavimo Žydrūną Buinevičių bankas atleido.
Kiek žinoma iš neoficialių šaltinių Žydrūnas Buinevičius disponuoja bankui galinčia pakenkti informaciją, dėl šių priežasčių buvo drastiškai pažeidinėjamos paskolų išdavimo taisyklės ir reikalavimai. Taip pat 2007-2008m.AB Ūkio bankas buvo patvirtinęs skolinimo sąlygas .skolinti bet kokiai įmonei iki 1000 000 Lt. be turto įkeitimo pagal vekselį. Šių finansavimo pažeidimų galima rasti tiek atliekant finansinį auditą banke, tiek įmonių kurios bankrutavo finansuojamos Ūkio banko buhalterijose. Šios finansavimo paslaugos buvo apmokamos nuo 1 iki 30%,gražinant atgal į banką.
Vidas Kazlauskas -Atanazas Liorentas Panevėžio filialo valdytojas (kartu mokėsi ir turėjo verslą)
Taip pat Vidas Kazlauskas turi giminaitį AB Ūkio banko administracijoje.
