Apeliacinis teismas išaiškino : sunaikinusi verslą ir žmonių gyvenimus valstybė žalos niekam nepadarė

Aurimas Drižius

Yra toks apeliacinis teismas, kuriam vadovauja toks ištikimas mafijos tarnas teisėjas Nerijus Meilutis. Tas pats, kuris perdavė Grybauskaitės žinią savo kolegei teisėjai Neringai Venckienei : „man skambino iš prezidentūros, Tu turi rašyti prašymą atleisti iš darbo“. Kodėl, nes pabandė ginti savo dukterėčią nuo aukštas pareigas užimančių pedofilų.

Dabar tas pats apeliacinis teismas išnagrinėjo mano ieškinį ir nurodė, kad valstybė, kuri pagal užsakymą tyčia ir visiškai neteisėtai sunaikino dešimtmečiais kuriamą verslą, jam jokios žalos nepadarė, veikė teisėtai ir pagrįstai.

Kas darosi tiems žmogystoms, kurie apsivelka sutanas ir pasikabina grandines? Kas darosi jų galvose, kai rašo visiškas nesąmones savo „nutartyse“ ir bet kokius valstybės nusikaltimus pripažįsta kaip teisėtus.

Trumpai – tokia istorija – dar 2020 m. pradžioje toks AB „Kelių priežiūra“ valdybos narys Vygandas Sliesoraitis kreipėsi skundu į Vilniaus m. apylinkės teismą. Jam nepatiko, kad leidinyje buvo keli straipsniai apie V.Sliesoraičio darbelius – pvz., nuolatinis dokumentų klastojimas. Tai redakcijai papasakojo pati V.Sliesoraičio buvusi sutuoktinė Viktorija Sliesoraitienė. Vyras klastojo žmonos pajamų ir turto deklaracijas, kad išvengti turto ir pajamų mokesčio, mat žmona turėjo negalią ir buvo atleista nuo šių mokesčių. Galiausiai pora išsiskyrė, ir vyras ėmė keršyti tiek žmonai, tiek ir savo dukroms – per savo draugus FNTT prikėlė joms įvairiausių baudžiamųjų bylų. „Jeigu jis būtų kenkęs tik man, dar tylėčiau, tačiau kai ėmė klastoti bylą dukrai, nutariau netylėti, ir viską papasakoti“, – redakcijai sakė Viktorija Sliesoraitienė.

Pagal jos pasakojimą ir pateiktus dokumentus „Laisvas laikraštis“ išspausdino keletą straipsnių. Tada prasidėjo teroras – esu tikras, kad V. Sliesoraitis pasamdė tokią teisėją Valentukonytę (nuotr. viršuje), kuri net nepradėjusi nagrinėti ieškinio teisme, iš karto uždarė įmonės sąskaitas banke ir nurodė pašalinti iš portalo tuos straipsnius, kurie nepatiko V.Sliesoraitis. Leidinį leidžiusios įmonės sąskaitoms Valentukonytės nurodymu buvo uždėtas 10 tūkst. eurų areštas – ir taip vos kvėpuojančiai įmonei tai buvo paskutinis lašas.

Nors tą pačią nesąmonę po pusmečio panaikino Vilniaus apygardos teismas, tačiau įmonė jau seniai buvo bankrutavusi, nes dėl sąskaitų arešto negalėjo atsiskaiyti su tiekėjais ir nutraukė veiklą.

Galiausiai Sliesoraičio ieškinį po dviejų metų išnagrinėjo kita Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja. Kai jai buvo pateikti įrodymai, kad visi portale parašyti teiginiai atitinka tikrovę ir Sliesoraitis šlykščiai meluoja net teisme, teisėja nutarė ją gražinti Sliesoraičiui, paliko jo ieškinį nenagrinėtu. Taip jam leido suprasti, kad nustotų meluoti, tačiau šis nesuprato, ir apskundė apygardos teismui, tas gražino ieškinį nagrinėti iš naujo. Žodžiu, po beveik trejų metų rezultatas yra nulis, tik tiek, kad teisėjos Valentukonytės rankomis sunaikinta legaliai dirbusi įmonė UAB „Patikimas verslas“.

Ir tai padaryta tyčia, ir aš nė kiek neabejoju, už Sliesoraičio teisėjai sumokėtą kyšį. Todėl iš karto padaviau ieškinį dėl žalos atlyginimo, ir nurodžiau, kad tą ieškinį ir žalą turi atlyginti ne Lietuvos Respublika, bes ją padaręs konkretus žmogus – ta pati Valentukonytė.

Ir ką jūs sau manote? Ar gali šitaip būti, kad nusikaltimą padaręs teisėjas atsakytų už savo veiksmus? Žinoma, kad ne.

Apeliacinis teismas atmetė ieškinį, ir nurodė, kad Valentukonytė veikė visiškai teisėtai ir pagrįstai. Tai kas tada kaltas, kad įmonės sąskaitos buvo pusę metų areštuotos ir įmonė dėl to bankrutavo, ir kas atlygins jai žalą? Niekas – taip man išaiškino apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš Agnės Tikniūtės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės:

Civilinė byla Nr. 2A-691-934/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13242-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14., 3.3.1.20

N U T A R T I S

2022 m. spalio 18 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lidija Valentukonytė.

Teisėjų kolegija

⦁ Ginčo esmė

⦁ Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Patikimas verslas” (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Lidijos Valentukonytės procesinius veiksmus, priimant 2021 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4821-608/2021, neteisėtais; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovė) 37 915,00 Eur turtinę žalą, 72 085,00 Eur neturtinę žalą ir 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 148–157).
⦁ Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2021 sausio 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-596-1101/2022 (buvęs Nr. e2-4821-608/2021) priėmė nutartį, kuria tenkino Vyganto Sliesoraičio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) uždraudė atsakovei (šioje byloje – ieškovei) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo momento internetinėje svetainėje www.laisvaslaikraštis.lt publikuoti, įpareigojant padaryti laikinai neprieinamus vartotojams ir visuomenei, 2020 m. sausio 13 d. straipsnį „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. straipsnį „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“, 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnį „Dešinioji Roko Masiulio ranka V. Sliesoraitis sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnį „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnį „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“; 2) areštavo atsakovei (šioje byloje – ieškovei) nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę (šioje byloje – ieškovę) ar (ir) trečiuosius asmenis, už 10 000,00 Eur sumą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovę (šioje byloje – ieškovę) ir (ar) trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su Vygantu Sliesoraičiu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams (bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 10 000,00 Eur). Ieškovės vertinimu, teisėja minėta nutartimi priėmė sprendimą įvesti cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnis ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, ir kontroliuoti žiniasklaidos turinį, tai yra net neišnagrinėjusi ieškinio ir neįsitikinusi, ar reikalaujamos paneigti žinios atitinka tikrovę, iš anksto patenkino prašymą ir sustabdė „Laisvo laikraščio“ leidybą. Ieškovė nurodė, kad toks išankstinis ir nepagrįstas teisėjos požiūris lėmė nepagrįstos ir neteisėtos teismo nutarties priėmimą bei sukėlė ieškovei neigiamas pasekmes. Be to, teisėja areštuodama ieškovės banko sąskaitas, nepagrįstai sustabdė ieškovės veiklą, dėl ko buvo patirti dideli nuostoliai.
⦁ Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. patenkino ieškovės skundą civilinėje byloje Nr. e2S-794-933/2021 ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tą pačią dieną buvo kreiptasi į antstolį dėl arešto panaikinimo, tačiau antstolis informavo ieškovę, kad dar nėra gautas iš teismo pranešimas apie arešto panaikinimą, o 2021 m. kovo 25 d. raštu informavo, kad dėl sąskaitų arešto ieškovė turi kreiptis į teismą. Valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. kovo 24 d. pranešime nurodyta, kad vykdomojoje byloje dėl turto arešto Nr. e2-4821-608/2021 buvo atsisakyta įrašyti duomenis ir panaikinti turto areštą, nes patvarkyme dėl turto arešto panaikinimo nėra pateikta informacija apie visišką teismo sprendimo įvykdymą. Nors Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo aiškiai nurodyta – panaikinti minėtą nutartį, išskyrus dalį, kurioje kalbama apie Vyganto Sliesoraičio asmens kodą, banko sąskaitos numerį, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį ir nekilnojamo turto adresą (visi šie minėti duomenys buvo paskelbti prie straipsnių pridėtuose dokumentuose, kurie buvo nedelsiant pašalinti), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas net 50 dienų delsė panaikinti sąskaitų areštą ir nevykdė Vilniaus apygardos teismo nutarties. Ieškovės vertinimu, žala atsirado dėl teisėjos neatsargumo, kadangi neįvertinusi iš anksto galimų neigiamų pasekmių, nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sukėlė žalą ieškovei.
⦁ Ieškovės vertinimu, jei teisėja būtų tinkami įvertinusi prašymo apriboti ieškovės (minėtoje civilinėje byloje – atsakovės) teises, jų galimus padarinius bei proporcingumą tokių veiksmų taikymo ir netaikymo atveju, kilusios žalos būtų buvę galima išvengti. Teisėjos neteisėti veiksmai tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą: ūkinės veiklos sustabdymą, reputacinį nuosmūkį, negautas pajamas. Taigi teisėjos neteisėti veiksmai bei kilusi žala tiesiogiai siejama priežastiniu ryšiu, nes be teisėjos neteisėtų veiksmų nebūtų kilusi žala.
⦁ Dėl neteisėtų teisėjos sprendimų, ieškovė negalėjo veikti nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. gegužės 5 d., tai yra 110 dienų. Nors Vilniaus apygardos teismas panaikino teisėjos nutartį dėl arešto taikymo, tačiau dėl teisėjos neapdairaus ir netinkamo pareigų vykdymo dar beveik du mėnesius ieškovės banko sąskaitos buvo areštuotos, dėl ko negalėjo būti vykdoma leidybos veikla. Ieškovė paaiškino, kad dėl areštuotų sąskaitų teko stabdyti įmonės veiklą ir atleisti iš darbo visus darbuotojus, ieškovė negavo pajamų, kurios siekia 37 915,00 Eur. Be to, nors galiausiai areštas buvo panaikintas, tačiau ne dėl įmonės kaltės jau buvo nutrauktos sutartys dėl leidinio spausdinimo ir platinimo, todėl ieškovė negalėjo atnaujinti savo veiklos.
⦁ Dėl neteisėtų teisėjos sprendimų, ieškovė patyrė neturtinę žalą, tai yra dėl susidariusios situacijos buvo atleisti darbuotojai, kas žurnalistų aplinkoje tapo greit žinoma, imta kalbėti apie laikraščio uždarymą, klientai į laikraštį pradėjo žiūrėti nebepatikimai. Be to, ieškovės atstovui – direktoriui teko išgyventi nepagrįstą ir netikėtą 15 metų veikiančio verslo bankrotinę situaciją, sukėlusią asmeninių išgyvenimų. Iki šiol net ir atnaujinus laikraščio leidybą, dėl kilusio teisinio ginčo ir iš to kilusių pasekmių, straipsnių vertinimas plačiąja prasme itin kritiškas. Ieškovės vertinimu, teisėja aplaidžiai vykdė savo pareigas, neužtikrino ginčo šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principų laikymosi, dėl ko ieškovės patirtinti finansiniai nuostoliai bei žala reputacijai turi būti atlyginta.

⦁ Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

⦁ Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
⦁ Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos medžiagą, priimtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarčių turinį, nenustatė teisėjos veiksmuose šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų.
⦁ Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad teisėja, taikydama laikinąsias apsaugos priemones, įvedė / turėjo tikslą įvesti cenzūrą. Teismas nurodė, kad teisėja vykdė įstatyme numatytą pareigą – išspręsti gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartyje buvo aiškiai įvardintas sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nepublikuoti straipsnių) taikymo tikslas – laikinai iki ginčo išsprendimo sureguliuoti šalių santykius, kad nekiltų ar nepadidėtų (galima) žala. Nagrinėjamu atveju teisėja nesprendė ginčo iš esmės, neuždraudė ieškovei apskritai visam laikui publikuoti straipsnių, ar tuo labiau, sunaikinti išspausdintus laikraščius.
⦁ Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors apeliacinės instancijos teismas panaikino teisėjos priimtą nutartį, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų šiurkščiai pažeidęs įstatymus ar teismų praktiką. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovė (šioje byloje – ieškovė) ginčo straipsniuose publikavo (skelbė) asmeninius Vyganto Sliesoraičio duomenis – asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefono numerį ir kt., o tai daryti draudžia imperatyvios įstatymo normos, todėl sprendė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis galima drausti atsakovei (šioje byloje – ieškovė) atlikti imperatyviomis įstatymo normomis draudžiamus veiksmus (skelbti informaciją / duomenis). Pirmosios instancijos teismas nesutiko, kad bet kuris kitas teisėjas tokioje situacijoje nebūtų tenkinęs prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (kaip tą padarė pirmosios instancijos teisėja). Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog teisėja būtų sąmoningai elgusis neatidžiai, nerūpestingai, neprotingai.
⦁ Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad teisėja, išsprendusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtų padariusi nusikaltimą. Be to, jokie neteisėti veiksmai nėra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir taip pat neįrodyti šioje civilinėje byloje. Teismas sprendė, kad byloje nėra nustatyti aiškiai neteisėti ir nepagrįsti teisėjos veiksmai taikant proceso įstatymą, todėl nėra pagrindo spręsti ir apie teisėjos tyčią. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovei, kad šioje byloje ieškovė be pagrindo teisėją nurodė trečiuoju asmeniu.
⦁ Nors ieškovė teigė, kad teismas pažeidė proceso įstatymą 50 dienų neišsiųsdamas teismo nutarties turto arešto registrui, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokių teiginių ieškovė nepagrindė konkrečiomis įstatymo nuostatomis, numatančiomis teismui tokią pareigą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pačios ieškovės elgesį civilinėje byloje, terminas per kurį buvo išregistruotas įmonei panaikintas turto areštas, negali būti laikomas nei pernelyg ilgu, nei susidariusiu dėl teismo neteisėto ar nepagrįsto neveikimo. Tuo pačiu nėra pagrindo aplinkybes, susijusias su turto arešto išregistravimo terminu, pripažinti teismo neteisėtais veiksmais, dėl kurių galėtų kilti valstybės civilinė atsakomybė.
⦁ Pripažinus, kad ieškovė neįrodė teismo ar teisėjos neteisėtų veiksmų ir kaltės, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės prašomų priteisti turtinės ir neturtinės žalų dydžio faktas yra nereikšmingas, nes neįrodžius bent vienos atsakomybės sąlygos, jos taikymas iš viso negalimas.

⦁ Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

⦁ Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtais teisėjos procesinius veiksmus, priimant 2021 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4821-608/2021 ir priteisti iš atsakovės 37 915,00 Eur turtinę ir 72 085,00 Eur neturtinę žalą, bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
⦁ Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįsta sprendimą, nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra įrodyti teisėjos Lidijos Valentukonutės neteisėti veiksmai, tačiau vien tai, kad teisėjos nutartimi buvo neteisėtai įvesta cenzūra, uždrausta visuomenės informavimo priemonė, įrodo, kad teisėja veikė neteisėtai ir padarė ieškovei didelę žalą.
⦁ Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad teisėjos Lidijos Valentukonytės nutarties pagrindu ieškovės veikla buvo sustabdyta, atleisti įmonės darbuotojai, tūkstančiai skaitytojų negavo leidinio. Be to, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje draudžiamą cenzūrą.
⦁ Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo padaryta didelė žala ieškovės, kaip juridinio asmens, dalykinei reputacijai, tai yra žurnalistų aplinkoje imta kalbėti apie laikraščio uždarymą, klientai į laikraštį pradėjo žiūrėti nepatikimai.
⦁ Apeliantė nurodė, kad teisėja aplaidžiai vykdė savo pareigas, neužtikrino ginčo šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principų laikymosi, dėl to ieškovės patirti finansiniai nuostoliai bei žala reputacijai turi būti atlyginta.
⦁ Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie atsikirtimai:
⦁ Atsakovė nurodė, kad už žalą, patirtą taikant laikinąsias apsaugos priemones, atsako šalis, kuri prašė jas taikyti. Todėl valstybė, kurią atstovauja atsakovė, nėra atsakinga už pasekmes, kurias sukėlė (apelianto nuomone) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Nors šis reikalavimas buvo pareikštas netinkamai atsakovei – valstybei, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, pagrįstai konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apelianto piniginėms lėšoms, negali būti pagrindas kilti valstybės civilinei atsakomybei.
⦁ Atsakovė paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi buvo areštuotos atsakovei (nagrinėjamoje byloje – ieškovei) nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, esantis pas atsakovę ar/ir trečiuosius asmenis, 10 000,00 Eur sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo esant nepakankant, areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams (bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 10 000,00 Eur). Minėtoje nutartyje nebuvo nurodytos konkrečios įmonės sąskaitos (-ų) numeris (-iai), t. y. nebuvo identifikuotas konkretus areštuotas turtas. Atsakovės vertinimu, būtent antstolio surašytas patvarkymas dalinai pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį neatitiko šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpis užtruko 50 dienų.
⦁ Atsakovė nurodė, kad būtent ieškovė turi įrodyti žalos padarymo faktą ir ji negali atsidurti geresnėje padėtyje, kokia buvo iki jos teisių pažeidimo. Nors ieškovė patirtą turtinę žalą įrodinėja vidutine dviejų metų bendrovės apyvarta ir nurodo, kad ji buvo 37 915,00 Eur, tačiau atsakovės vertinimu, bendrovės apyvarta nepagrindžia žalos (nuostolių) dydžio. Bendrovės žalą pagrindžiantis įrodymas yra jos gautas grynasis pelnas. Šiuo atveju, ieškovė tiek 2019 metais, tiek 2020 metais patyrė nuostolius, todėl tenkinus ieškovės reikalavimą, bendrovė atsidurs geresnėje padėtyje negu buvo iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo – jai būtų atlyginti nuostoliai, dėl padarytos žalos, kurios ji nepatyrė.
⦁ Atsakovės vertinimu, ieškovė, pagrįsdama neturtinės žalos faktą ir dydį, nurodė vien deklaratyvaus pobūdžio argumentus apie bendrovės reputacijos ir prestižo pablogėjimą, o tai negali būti įrodymais, kurie pagrindžia neturtinės žalos padarymo faktą.

k o n s t a t u o j a :

⦁ Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
⦁ Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
⦁ Nagrinėjamu atveju, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių
⦁ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4821-608/2021 (naujas civilinės bylos Nr. e2-596-1101-2022) taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždraudė atsakovei UAB „Patikimas verslas“ iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo momento internetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt publikuoti, įpareigojant padaryti laikinai neprieinamus vartotojams ir visuomenei, 2020 m. sausio 13 d. straipsnį „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. straipsnį „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“, 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnį „Dešinioji Roko Masiulio ranka V. Sliesoraitis sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnį „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnį „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“; 2) ieškovo Vyganto Sliesoraičio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo UAB „Patikimas verslas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar (ir) trečiuosius asmenis, už 10 000 Eur sumą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu Vygantu Sliesoraičiu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams (bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 10 000 Eur) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
⦁ Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-794-933/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį pakeitė ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstė sekančiai: „Ieškovo Vyganto Sliesoraičio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Uždrausti atsakovei UAB „Patikimas verslas“, juridinio asmens kodas 303121202, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento, internetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt publikuoti (viešinti), įpareigojant padaryti laikinai neprieinamus vartotojams ir visuomenei, 2020 m. sausio 13 d. straipsnyje „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. straipsnyje „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“, 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnyje „Dešinioji Roko Masiulio ranka V. Sliesoraitis sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnyje „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnyje „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. Sliesoraitis jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“ ieškovo Vyganto Sliesoraičio privačius duomenis – asmens kodą, banko sąskaitos numerį, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį bei nekilnojamojo turto adresą. Likusioje dalyje ieškovo Vyganto Sliesoraičio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
⦁ 2021 m. kovo 24 d. valstybės įmonė Registrų centras pranešimu Nr. TA2-21-029874 informavo antstolį Andrių Bublį (vykdžiusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį), jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 patvirtintų Turto arešto aktų registro nuostatų 25 punktu Turto arešto aktų registre nebuvo įrašyti duomenys pagal antstolio pateiktą patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo todėl, kad turto arešto aktą priėmė (pakeitė) ar procesinį dokumentą dėl turto arešto panaikinimo surašė neįgaliotas asmuo (Turto arešto aktų registro nuostatų 25.2 punktas). Turto areštas (laikinosios apsaugos priemonės) taikytos teismo nutartimi. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, antstolis turi teisę panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tik įvykdęs teismo sprendimą (1 t., b. l. 20).
⦁ Valstybės įmonė Registrų centras 2021 m. lapkričio 30 d. informavo ieškovę, jog 2021 m. gegužės 4 d. iš Vilniaus apygardos teismo gauta 2021 m. kovo 16 d. nutartis, kuria nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį pakeisti ir ieškovo Vyganto Sliesoračio prašymo dėl turto arešto taikymo netenkinti. Minėtos nutarties pagrindu 2021 m. gegužės 4 d. iš Turto arešto aktų registro išregistruotas turto arešto aktas (1 t., b. l. 186).
Dėl valstybės civilinės atsakomybės, kylančios iš teisėjo ir teismo (ne)teisėtų veiksmų
⦁ Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaida. Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, aiškiai pažeidė įstatymus, o kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).
⦁ Civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
⦁ Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodė, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliantės vertinimu, teisėjos neteisėtus veiksmus įrodo padarytos teisės taikymo klaidos, kurias konstatavo apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nutarties dalį dėl taikyto arešto, be to, nagrinėjant civilinę bylą buvo padaryti procesiniai pažeidimai, susiję su nesavalaikiu turto arešto išregistravimu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
⦁ Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalis teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susietas su galutinio sprendimo įvykdymu ir tai, kad jų galiojimas yra laikinas. Tai priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
⦁ Nagrinėjamu atveju, teisėja, spręsdama dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki ginčo išsprendimo, sureguliuoti šalių santykius, vykdė CPK 144 straipsnio 1 dalyje jai nustatytą pareigą vertinti tiek ieškinio preliminarų pagrįstumą, tiek grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Todėl vien faktas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartis iš dalies buvo panaikinta ir apeliacinės instancijos teismas turėjo kitokį prašymo išsprendimui reikšmingų aplinkybių vertinimą, nei jį atliko pirmosios instancijos teismas, savaime neįrodo akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų padarymą, juolab kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-794-933/2021, tokios aplinkybės nėra konstatuotos. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su pirmosios instancijos atliktu faktiniu aplinkybių vertinimu ir teisės normų taikymu, o dalyje, kurioje apeliacinės instancijos teismo vertinimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo neįvykdymui išsiskyrė, teismas nutarė skundžiamą nutartį pakeisti, tačiau tai savaime neįrodo teisėjos akivaizdų veiksmų neteisėtumą ar pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, pažeidimą.
⦁ Apeliantė teigia, kad priimdama nutartį ir tenkindama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėja įvedė cenzūrą, uždraudė visuomenės informavimo priemonę, tai yra tokiu būdu veikė neteisėtai ir padarė žalą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais taip pat nesutinka.
⦁ Pirma, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vykdė jam pagal įstatymą numatytą pareigą išspręsti procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (žr. šios nutarties 25-26 punktus). Antra, teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo pasisakyta ne dėl visų laisvaslaikraštis.lt publikuotų straipsnių, o tik dėl konkrečių publikuotų straipsnių, susijusių su Vygantu Sliesoraičiu, todėl apeliantės teiginiai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta visuomenės informavimo priemonė yra deklaratyvaus pobūdžio. Trečia, Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimą, nustatė, kad ieškovės publikuotuose straipsniuose buvo skelbiami asmeniniai duomenys, o tai nesuderinama su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, todėl apylinkės teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeitė, nurodant, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento, internetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt uždraudžiama publikuoti (viešinti), įpareigojant atsakovei padaryti neprieinamus vartotojams ir visuomenei, ieškovo Vyganto Sliesoraičio privačius duomenis. Tačiau draudimas skelbti privačius asmens duomenis negali būti vertinamas kaip cenzūros įvedimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės argumentai apie tariamą cenzūros įvedimą neturi jokio objektyvaus pagrindo, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
⦁ Apeliantė taip pat nurodė, kad teisėjos kaltė pasireiškė ir tuo, kad teismas beveik 50 dienų turto arešto aktų registrui neišsiuntė nutarties, kuria buvo panaikintas turto areštas. Apeliantės įsitikinimu, tokio nerūpestingo neveikimo pasėkoje, ji patyrė žalą.
⦁ Bylos duomenimis nustatyta, kad Turto arešto aktų registre 2021 m. sausio 15 d. buvo įregistruota Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartis, kuria nutarta areštuoti UAB „Patikimas verslas“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas UAB „Patikimas verslas“ ir / ar trečiuosius asmenis 10 000,00 Eur sumai, o turto nesant ar jo esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas UAB „Patikimas verslas“ ir / ar trečiuosius asmenis. Turto arešto aktų registre 2021 m. sausio 20 d. įregistruotas turto arešto akto Nr. 2021001890 pakeitimas, gavus antstolio Andriaus Bublio padėjėjos 2021 m. sausio 20 d. turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. e2-4821-608/2021, surašytą vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Minėto turto aprašo pagrindu į Turto arešto aktų registrą įrašyti UAB „Patikimas verslas“ priklausančių piniginių lėšų, esančių Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitose arešto duomenys(1 t., b. l. 186). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi taikytas UAB „Patikimas verslas“ turto areštas. Minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis bylos šalims išsiųsta 2021 m. kovo 18 d. Ieškovė kreipėsi į antstolį, prašydama panaikinti jos turtui taikytą areštą, tačiau Turto arešto aktų registre nebuvo įrašyti duomenys pagal antstolio pateiktą patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo todėl, kad turto arešto aktą priėmė (pakeitė) ar procesinį dokumentą dėl turto arešto panaikinimo surašė neįgaliotas asmuo (žr. šios nutarties 20 punktą). 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos teismo gauta 2021 m. kovo 16 d. nutarties pagrindu iš Turto arešto aktų registro buvo išregistruotas ieškovės turto arešto aktas (1 t., b. l. 186).
⦁ Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 30 punktą), iš dalies sutinka su apeliante, jog turto areštas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi, o iš Turto arešto registro išregistruotas 2021 m. gegužės 4 d. Tačiau šios byloje nustatytos aplinkybės bei abstraktūs apeliantės samprotavimai apie teisėjos tariamą pareigų nevykdymą ar delsimą atlikti veiksmus, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o tik subjektyviu situacijos vertinimu, t. y., ieškovė nepagrindė, kokias teisės aktuose numatytas pareigas teismas pažeidė. Aplinkybių, jog teismas būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus ar bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis, kuria buvo panaikintas turto areštas, buvo nedelsiant, t. y. 2021 m. kovo 18 d. išsiusta ieškovei, todėl ji žinojo apie priimtą sprendimą ir pati turėjo aktyviai domėtis nutarties pateikimu turto arešto registrui, o aplinkybės, susijusios su antstolio veiksmais, sprendžiant turto arešto išregistravimo klausimą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.
⦁ Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė teismui būtų suformulavusi atskirą prašymą spręsti turto arešto išregistravimo klausimą, tačiau teismas jį būtų ignoravęs ar vilkinęs jo išsprendimą. Priešingai, apeliantė gavusi iš antstolio 2021 m. kovo 24 d. pranešimą apie atsisakymą įrašyti duomenis arešto aktų registre (1 t., b. l. 20), neinformavo teismo apie turto arešto išregistravimo problemas, o aplinkybes, susijusias su turto arešto išregistravimu, be kita ko, nurodė 2021 m. balandžio 20 d. pateikdama pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo (civilinėje byloje Nr. e2-596-1101/2022, dokumentas DOK-73720), o turto areštas panaikintas 2021 m. gegužės 4 d.
⦁ Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė teisėjos elgesio neteisėtumą, neatidumą, nerūpestingumą ar procesinių veiksmų atlikimo vilkinimą. Ieškovei neįrodžius kaltų neteisėtų teisėjos veiksmų (CPK 178 straipsnis), civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, be kita ko, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, plačiau dėl jų nepasisako, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, savaime nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
⦁ Kadangi apeliantės apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, jos patirtos pirmosios instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
⦁ Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
⦁ Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22-26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Agnė Tikniūtė

                                    Žilvinas Terebeiza 

                                    Alma Urbanavičienė