Nors įstatymai reikalauja, kad teismų nutartis turi būtį pagrįstos įstatymais ir įrodymais, apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Gražys (nuotr.) išaiškino naują teismų praktiką – teismas nutartis gali rašyti tiesiog „iš lempos”, be jokio pagrindo ir be jokių įrodymų.

Tiesiog teismas parašo, kad esi kaltas, ir tiek žinių. Daugiau jokių įrodymų nebereikia.

Mat minėta organizuota teisėjų ir prokurorų gauja mane persekioja jau 15 metų už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veikla.

Teismas įvedė cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas.

Nors Konstitucijoje parašyta, kad teismas vykdo teisingumą remdamasis Konstitucija, tačiau realybė tokia, kad tas pats teismas daug metų naudoja tai, ką kategoriškai Konstitucija draudžia – tai yra cenzūrą.

Kai paprašau prokuratūros kelti „baudžiakus” minėtai gaujai už piktnaudžiavimą, tai teismas atmeta visus mano skundus. Apie cenzūrą vėlgi nepasisako nė žodžio.

Tiesiog parašo : „teismas išsamiai išnagrinėjo”, ir „skundas atmetamas”. Kodėl teismas panaikino Konstitucijos reikalavimus ir ar teismas turi tokius įgaliojimus, gerbiami teisėjai nepaaiškina.

Tiesiog kadangi šiuos nusikaltimus prieš mane vykdė daugiau nei 50 „teisės gigantų ir korifėjų”, ir visiems jiems reikia kelti „baudžiakus” už piktnaudžiavimą, tai sistema apsimeta, kad nieko nebuvo.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Gavelytė Katylienė parašo : „Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Vilniaus apygardos teismo teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, Nidos Vigelienės, Panevėžio apygardos teismo teisėjos Dainos Vaidachavičienės, Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, Generalinės prokurorės pavaduotojų Sauliaus Versecko, Ginto Ivanausko bei prokurorės Danutės Kisinienės galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimą, savo pareigų neatlikimą ar jų netinkamą atlikimą, dokumentų suklastojimą, dėl ko jų veiksmai galėtų būti vertinami kaip nusikalstami ir atitiktų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 229 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų ar kitų nusikaltimų sudėtį”.

Nutartis neskundžiama.

Kai neskundžiama nutartį apskundžiu apeliaciniam teismui ir prašau man paaiškinti, kodėl „teismas” išjungė Konstituciją ir kodėl ji nebegalioja, tai teisėjas Gražys man išaiškina, kad „Pareiškėjo nepasitenkinimas atitinkamomis apygardos teismo nutartimis (ne tik skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi, bet ir kitomis skunde nurodomomis šio teismo nutartimis) nėra ir negali būti pagrindas tikrinti jų teisėtumo Lietuvos apeliaciniame skunde, kuomet toks priimto sprendimo
apskundimas nenumatytas BPK”:

Taip vadinamai generalinei prokurorei Grunskienei
Pareiškėjas Aurimas Drižius, Vilnius, llredakcija@gmail.com
2024-12-23
Dėl organizuoto nusikalstamo susivienijimo Vilniaus apylinkės ir apygardos teisme
Vilniaus apygardos teismo teisėja Gavelytė-Katylienė priėmė nutartį (2024-11-21 Nr.
IBPS-V-3224904-24), kuria legalizavo sunkius tyčinius nusikaltimus mano atžvilgiu.
Taip padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą, dokumento suklastojimą ir tarnybos pareigų neatlikimą.
2024 m. rugpjūčio 1 d. kreipiausi skundu į taip vadinama gen. prokuratūra (reg. Nr. AP-19000) „Dėl
organizuotos gaujos ir masinių nusikaltimų Vilniaus apygardos teisme – dokumentų klastojimo,
piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo“, kuriuo prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjų A.
Cinino, V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės, G. Dzedulionio, D.Vaidachavičienės, N. Vigelienės, generalinio
prokuroro pavaduotojų S. Versecko ir G. Ivanausko, generalinės prokurorės N. Grunskienės, prokurorės
D. Kisinienės atžvilgiu.
Kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M.Striaukas
ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (iš Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės- Tamošiūnaitės,
Gintaro Dzedulionio, prokurorės Kisinienės) mane nuteisė už visiškai teisėtą veiklą baudžiamojoje
byloje Nr. 1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d. Minėti teisėjai mane nuteisė
už teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veikla. T.y. teisėjai mane nuteisė, puikiai
žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes
žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla.
Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismas mano atžvilgiu taikė neteisėtą cenzūrą, kurią tiesiogiai ir
kategoriškai draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos
cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino
filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų
platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi
laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi
priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės
apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet
kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos
informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.
Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos
Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Kon stitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas
aktas priešingas Konstitucijai.
Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus
Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos punktams.
Skundą dėl prokuratūros atsisakymo pradėti IT ir dėl baudžiamosios bylos minėtiems teisėjams
nagrinėjo tokia Panevėžio apygardos teismo teisėja Vaidachavičienė, kuri suklastojo savo nutartį
parašiusi, kad nieko panašaus – mano persekiojimo už teisėtą veiklą – nėra buvę. Panevėžio apygardos
teismo teisėja Vaidachavičienė, priimdama nutartį dėl skundo Nr. 1 S-108-879/2020 ją suklastojo, į ją
įrašydama žinomai melagingas ir tikrovės neatitinkančias žinias, kad mano persekiojimo dėl teisėtos
veiklos, „teismams” taikant cenzūrą, nėra buvę.
Itin ironiška, kad visi mano skunde įvardijami prokurorai, tame tarpe ir generalinė prokurorė Grunskienė,
man nurodo, kad „žurnalistų persekiojima suž teisėtą veiklą yra tiesioginė teisėjų ir prokurorų pareiga”.
Todėl dar kartą kartoju – žurnalistų persekiojimas už teisėtą veiklą, taikant įstatymais ir Konstitucijoje
uždraustą cenzūrą, yra akivaizdus piktnaudžiavimas. Tam, kad išsukti nuo atsakomybės visus tuos
cininus ir dzedulionius, teisėjai ir prokurorai toliau daro sunkius nusikaltimus.
Teisėja Gavelytė-Katylienė savo nutartyje legalizavo visus šiuos nusikaltimus, nurodydama nutartyje, kad
„Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, įvertinęs su skundo nagrinėjimu susijusią IBPS esančią
medžiagą Nr. M-2-01-00045-24, konstatuoja, jog vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Martyno Jovaišos
2024 m. rugsėjo 20 d. nutarime bei skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. spalio 29 d.
nutartyje išdėstyti motyvai ir jų argumentacija, dėl ko atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo
įžvelgiamų galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra pakankama ir aiški”.
Kartoju – minėtose nutartyse nepasakyta nė žodžio, kodėl teismas taikė cenzūrą, kurią draudžia LR
Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas.
Teismas turi pareiga remtis Konstitucija ir įstatymais, tačiau sąmoningai juos ignoruoja ir taip legalizuoja
sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu.
Nors Konstitucijoje numatyta, kad teismas klauso tik įstatymo ir negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja
Konstitucijai.
Remdamasis išdėstytu, ir BPK straipsniais piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas ir dokumento
suklastojimas, prašau BPK nustatyta tvarka įvertinti minėtas veikas.
Aurimas Drižius