„Anūkas“ varto milijonus

„Anūkas“ varto milijonus

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) trečiadienį paskelbė naujas politikų deklaracijas už 2019 metus.

Turtingiausių politikų sąrašo lyderiai žaliasis valstietis Ramūnas Karbauskis, socialdemokratas Bronius Bradauskas ir Žmonių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis.

„R. Karbauskio šeimos turtai augo visą šią Seimo kadenciją, kaip ir Landsbergių šeimos, jų turtas paaugo bene 8 kartus“, skelbiama nepriklausomo Žmonių partijos portalo publikacijoje „Po paviešintų turtų – skirtingos reakcijos: Karbauskis nesigėdija, Landsbergis neigia“.

Informuojama, kad G. Landsbergio ir jo žmonos, verslininkės Austėjos Landsbergienės bendras deklaruotas turtas – apie 14, 5 milijonų eurų.

Tačiau Žmonių partijos komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė teigė, kad „tokios apimties turto, realiais milijonais, kaip neretai klaidingai manoma, G. Landsbergis ir jo šeima neturi“.

Kitaip tariant VMI susimovė skelbdama tokius duomenis apie turtą, kurio žmonės neturi.

Susiję:

Landsbergių bendruomenės pergalė Seimo rinkimuose išves Lietuvą iš stagnacijos

Seimo opozicijos lyderio, Lietuvos „anūko“ Gabrieliaus Landsbergio turto vertė pernai siekė 1,4 mln. eurų ir, palyginti su 2017 metais, jis padvigubėjo: tuomet parlamentaras deklaravo 760 tūkst. eurų turto. Nors savo turto už 2020 m. „anūkas“ dar nedeklaravo, tačiau vien 2019 m. net 659 tūkst. eurų išaugo parlamentaro turimų vertybinių popierių vertė. Įvairūs vertybiniai popieriai sudaro didžiąją dalį G. Landsbergio turto – 1,1 mln. eurų. Jo žmonos Austėjos Landsbergienės deklaruotas turtas sudaro 448 tūkst. eurų.

1. Landsbergis anksčiau yra sakęs, jog 750 tūkst. eurų, praėjusių metų pradžioje investuotų į fondą, jo šeima gavo iš A. Landsbergienės verslo daug metų kauptų dividendų.

Dar 2018 m. Seimo narė Agnė Širinskienė paprašė valstybės institucijų išsiaiškinti, iš kur opozicinių konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio šeima turėjo 750 tūkst. eurų investuoti į fondą „SEB Modern Growth Fund“.

Pats G. Landsbergis teigia, kad 750 tūkst. eurų jo šeima turi iš sutuoktinės verslo dividendų. „Valstiečių“ frakcijos pranešime rašoma, kad A. Širinskienė dėl G. Landsbergio sandorių kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT). „Manau, kad konservatorių lyderis G. Landsbergis turėtų visuomenei ir kompetentingoms institucijoms paaiškinti, kokiomis lėšomis jis šių metų gegužės 16 dieną įsigijo investicinio fondo „SEB Modern Growth Fund“ vertybinių popierių už 750 tūkst. eurų“, – pranešime cituojama A. Širinskienė.

VMI ir FNTT adresuotame jos kreipimesi nurodoma, kad pagal konservatorių lyderio ir jo sutuoktinės praėjusių metų turto deklaraciją matyti, kad 2018 metų pradžioje šeima negalėjo būti sukaupusi tokios sumos, kokia būtų reikalinga apmokėti „SEB Modern Growth Fund“ vertybinių popierių įsigijimą. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G. Landsbergis BNS teigė, kad 750 tūkst. eurų investicijoms gauti iš sutuoktinės Austėjos Landsbergienės verslo daug metų kauptų dividendų. Konservatorių lyderis yra deklaravęs, kad jo žmona turi akcijų trijose uždarosiose akcinėse bendrovėse Lietuvoje – „Vaikystės sodas“, „Krajama“ ir „Karalienės Mortos mokykla“.

Interesų deklaracijoje jis taip pat yra deklaravęs dešimt sandorių, susijusių su vertybinių popierių pirkimu ar pardavimu, įskaitant 750 tūkst. eurų siekiančias investicijas į „SEB Modern Growth Fund“.

„Anūkas“ Gabrielius Landsbergis, Tėvynės sąjungos pirmininkas, yra naujosios, sėkmingos kartos atstovas, kuris įrodė, kad kelis metus valstybinį darbą dirbus, galima žmonai Austėjai sukurti milijoninį verslą, kurį finansuoja Vilniaus savivaldybę, o taip pat dar sukaupti 360 tūkst. „atliekamų“ eurų, kuriuos investuoti biržoje į didelį pelną nešančias bendrovių akcijas.

Kitas dalykas, kad ‚anūko“ rinkėjai gauna apie 200 eurų pensijas, ir neturi ko valgyti, tačiau vis tiek balsuoja „už Landsbergį“, kuris beveik atvirai tyčiojasi iš senos kartos, besitaškydamas neaišku iš kur gautais didžiuliais pinigais.

Kaip žinia, visą savo gyvenimą Gabrielius Landsbergis dirbo valstybės tarnyboje –iš pradžių ėjo kuklias pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, į kurią pateko per senelio Vytauto Landsbergio protekcijas, vėliau trynėsi A.Kubiliaus vyriausybės kanceliarijoje

Iš kur „anūko“ milijonai‘?

„Anūko“ milijono kilmę aiškinosi ir Seimas.

Mat paaiškėjo, kad grupė Seimo narių, vadovaujamų G.Landsbergio, dar 2018 m. liepą kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar atitinka Konstituciją Seimo priimta pensijų reforma.

Tada paaiškėjo, kad G.Landsbergis panaudojo pensijų fondams atstovaujančių advokatų parengtą tekstą, kurį 2018 m. birželio 19 d. Seimo nariams atsiuntė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija. G.Landsbergis Konstituciniam Teismui pateiktame rašte nenurodė teksto autorių, t. y. suinteresuotus verslo subjektus atstovaujančios organizacijos, bet šį tekstą pateikė kaip savo.

Seimo narys S. Jakeliūnas nurodė, kad minėtą tekstą parengė prezidento G.Nausėdos patarėja advokatė Vida Petrylaitė, kuri yra Konstitucinio Teismo teisėjos Daivos Petrylaitės sesuo. K. Jakeliūno teigimu, G. Landsbergis, kartu su kitais Seimo nariais  pateikęs minėtą prašymą, galimai sukėlė interesų konfliktą Konstituciniame Teisme, nes įstatymo jiems suteiktą teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą panaudojo ne gindami viešąjį interesą, bet atstovaudami privataus verslo interesus.

Seimo narys G. Landsbergis Komisijai 2018 m. lapkričio 19 d. raštu paaiškino dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą: „<…> ši Seimo nario teisė yra demokratijos institutas, kuris užtikrina Seimo mažumos teisę ginti Konstitucijos viršenybę nuo ne visada Konstitucijos dvasią atitinkančių parlamento daugumos sprendimų.  Esamoje situacijoje 2018 m. liepos 17 d. kreipimąsi į Konstitucinį Teismą drauge su kitais Seimo nariais pasirašiau gindamas viešąjį interesą ir įgyvendindamas Konstitucijoje bei Seimo statute man suteikiamas teises <…>.“

Išankstinį prašymo priimtinumo nagrinėjimui Konstituciniame Teisme tyrimą teisėja Daiva Petrylaitė nustatė, kad jos sesuo prisidėjo prie pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo teisinės analizės, kuria rėmėsi G.Landsbergis ir co.

Seimo narė A. Širinskienė nurodė, kad Seimo narys G. Landsbergis nenusišalino nuo dalyvavimo svarstant pensijų reformos ir pensijų fondų ateities klausimus ir balsuojant dėl jų, kai tuo pačiu metu fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ „investavo į objektus, kuriais naudosis jo sutuoktinės A. Landsbergienės verslas“.

Spaudoje buvo nurodyta, kad „Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ Vilniuje investuoja 11 mln. eur į objektą, dėl kurio nuomos jau susitarta su  Austėjos Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla ir vaikų darželiu „Vaikystės sodas“. Šios mokyklos ir darželių tinklo akcininkė yra Seimo nario G. Landsbergio sutuoktinė Austėja Landsbergienė.

Seimo nario G. Landsbergio sutuoktinės A. Landsbergienės vadovaujamos įmonės ir „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės sutartis dėl ateityje numatomo statyti nekilnojamojo turto objekto nuomos buvo pasirašyta 2018 m. rugsėjo mėnesį.

Komisija gavo „BaltCap Infrastructure Fund“ 2018 m. gruodžio 5 d. raštą ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ 2018 m. gruodžio 7 d. raštą: juose pateikiama informacija apie nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, kurios yra neviešinamos kaip įmonės komercinė paslaptis.

Seimo narys S. Jakeliūnas teigė, kad Seimo narys G. Landsbergis kartu su kitais Seimo nariais kreipimesi į Konstitucinį Teismą pateikdami verslo subjektų argumentus galimai vykdė lobistinę veiklą.

Kaip žinia, Konstitucinis teismas paskelbė, kad neteisėtas visas Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto tyrimo išvados – jose buvo kalbama apie neteisėtas Landsbergių šeimos turto machinacijas.

Šios komisijos narys Artūras Skardžius į LL klausimą kodėl taip ir nepavyko išsiaiškinti, koks ten buvo sandėris tarp „BaltCup“ ir Landsbergių, atsakė : „Man tai asmeniškai viskas aišku. „Lietuvos Energija“ negalėjo tiesiai statyti Landsbergienei mokyklų, tai pasinaudojo „BaltCup“ dėl politinės situacijos. Nes iškilo ta istorija, kai šias mokyklas ėmė statyti dukterinė „Lietuvos Energijos“ įmonė. Kilo skandalas, ir tada jie sugalvojo būdą, kaip tas pačias mokyklas pastatyti už „Lietuvos Energijos“ pinigus. T.y. „Lietuvos Energija“ be jokio konkurso pirko iš „Baltcup“ vėjo jėgainių parką už astronominę kainą. Mano skaičiavimais, valstybės valdoma ‚Lietuvos Energija“ už šį pirkinį smarkiai permokėjo. Tada „Baltcup“ gavo sklypą už vieną eurą iš Landsbergių ir pastatė jiems mokyklą. Ir jokio turimo nei prokuratūra, nei specialioji komisija čia nepadarė. Ir visus tuos kaštus labai lengva suskaičiuoti palyginamosios analizės būdu – kiek realiai kainavo tas parkas, ir kiek už jį buvo sumokėta. Ir kodėl „Baltcup“, kurio funkcija ir yra investuoti į tokius energetikos projektus, staiga parduoda jėgainių parką, tik pradėjusį veikti, ir duodantį grąžą. Į šiuos klausimus niekas neatsakė, o ‚Lietuvos Energijos“ atstovas mūsų komisijos irgi atsimetė kvailiu.

Seimo komisija buvo nutarusi Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos siūloma atlikti mokestinį tyrimą ir įvertinti, ar 1 euro kainos UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandoriui nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.