Antanas Kandrotas: „Manau, kad bylą man užsakė patriarchas”

Gegužės 2 d. apeliaciniame teisme iš naujo nagrinėjama Antano Kandroto byla. Kaip žinia, šio teismo kolegija prieš pusantrų metų visai be pagrindo pasiuntė Antaną į kalėjimą. Prieš mėnesį aukščiausias teismas nurodė bylą nagrinėti iš naujo, ir netiesiogiai nurodė, kad visa ši byla yra klastotė. Mat byloje yra duomenų, kad bylą A.Kandroui ir kitam teisiamajam Boreikai Kauno prokuratūros prokuroras Donatas Puzinas specialiai suklastojo, kad galėtų iš jų reikalauti kyšių už bylos nutraukimą. STT agentai sekė D.Puziną kitoje byloje, ir matyt nenustebo išgirdę, kaip prokuroras su savo pavaldiniais kalbasi, kad reikia „spausti” šios bylos įtariamąjį Paulių Boreiką, kad tas susiprastų, ir atneštų kyšius.

Apeliacinis teismas buvo pasiuntęs abu teisiamuosius į kalėjimą už tariamus finansinius nusikaltimus – neva P.Boreika „savinosi pinigus iš savo įmonės”, ir klastojo įmonės buhalterinius dokumentus, o A.Kandrotas jam teikė fiktyvias sąskaitas faktūras. Prokuratūra surašė, kad neva visi Boreikos įmonės sandoriai yra „fiktyvūs”, nors daugelį jų savo parašu patvirtino notaras.

Gegužės 2 d. iš ryto staiga susirgo A.Kandrotui paskirta valstybės advokatė Liutvinskienė : „iš ryto ėmė raižyti pilvą”. Todėl posėdyje sprendžiami tik procesiniai klausimai.

Į redakcijos klausimus atsakė teisiamieji Paulius Boreika ir Antanas Kandrotas:

Itin originalų prašymą pateikė kaltinimą palaikantis prokuroras Gintautas Paškevičius. Jis paprašė teisėjų išsireikalauti duomenų, ar bylas Kandrotui ir Boreikai galimai suklastojęs prokuroras Puzinas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ar tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, ir kodėl. „O tai kas jums trukdo pačiam pateikti teismui šiuos duomenis”, – stebėjosi kolegijos pirmininkė Liudvinavičienė. Prokuroras įpareigotas pats pateikti savo prašomus duomenis, nes pats iki posėdžio nesuprato, kad gali tai padaryti. „Man neduos”, – teisinosi prokuroras. „Tai jūs raštu paprašykite”, – pamokė teismas. Jeigu prokuratūra atsisakys pateikti Puzino bylos duomenis, tai tada jų pareikalaus teismas. Prokuroras pažadėjo, kad bandys gauti savo kolegų garso įrašus

Teismas nutarė iš naujo nagrinėti minėtą baudžiamąją bylą, iš naujo vertinti įrodymus ir apklausti liudininkus, tame tarpe ir jau minėtą eksprokurorą Puziną

Posėdyje paaiškėjo, kad Kauno apygardos prokuratūra jau bandė antrą kartą nuteisti A.Kandrotą pagal tą pačią bylą, tačiau teismas bylą nutraukė.

Boreika įrodinėjo, kad byla suklastota, jo įmonės veikla ir sandoriai teisėti. Teismo prašoma atlikti dar vieną finansinę ekspertizę, kuri nustatytų, ar buvo kokių įstatymų pažeidimų.

Dar viena detalė – itin įdomi šio teismo teisėjų kolegija. Trys paskirtos šią bylą nagrinėti apeliacinio teismo teisėjos Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė ir Asta Survilienė (nuotr. viršuje) – itin prastos reputacijos teisėjos.

Pvz., tokia Aušra Bielskė (nuotr. dešinėje) padarė karjerą, ir iš Vilniaus apylinkės teismo peršoko į apeliacinį matyt tik todėl, kad garsiojoje Garliavos pedofilijos byloje išteisino garsųjį Andrių Ūsą. Aušra Bielskė nusprendė, kad pedofilijos nebuvo, nes mažametė auka teisme, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, apie savo patirtus išgyvenimus pasakojo labai „tyliai ir nenoriai”. Va, jeigu mažam mergaitė nepažįstamiems dėdėms būtų garsiai pasakojusi, kaip „dėdė Ūsas” kai kaišiojo savo „sysalą” į burną, ir tepliojo savo „kremų”, tai gal ir būtų įtikinusi teisėją Bielskę. Beje, teisėja Bielskė nusprendė, kad mažametės aukos nereikia apklausti teisme, kaip reikalauja įstatymai ir BPK – užtenka pažiūrėti į lubas ir „nustatyti, kad aukos atmintis ištrinta”. Beje, teisėja Bielsę po pedofilijos bylos teisingo išnagrinėjimo netgi sugebėjo pasikeisti pavardę ir iš Valinskienės tapo Bielske.

Nuo Bielskės neatsiliko ir šios kolegijos pirmininkė Virginija Liudvinavičienė, toje pačioje Garliavos pedofilijos byloje nuteisusi Drąsiaus Kedžio motiną 75 metų amžiaus Laimą Kėdienę. Teisėja Liudvinavičienė nutarė, kad dvigubai vyresnė už ją moteris turi „persiauklėti”, nes ragino savo anūkę netylėti apie ją prievartavusius pedofilus:

Negaliu ramiai rašyti apie eilinį šios pedomafijos nusikaltimą – 75 metų amžiaus močiūtę garbūs jau paminėti šio teismo teisėjai, kurie patys galėtų būti jos vaikais, nuteisė ją laisvė apribojimo bausme, ir nusiuntė į elgesio pataisos programą.

Kokiu būdu teismas bandys „ištaisyti“ garbingo amžiaus moteriškės elgesį, nepranešama, tačiau manytina, kad močiutė tokiu nuosprendžiu įspėjama daugiau nebandyti ieškoti savo mylimos anūkės Deimantės. Vienintelė močiutės kaltė – kad ragino anūkę netylėti apie ją prievartavusius pedofilus ir pinigus iš to prievartavimo galimai uždirbinėjančios mamytės.

Šios bylos stebėtojas Leonas Merkevičius taip apibūdino savo jausmus : „Tai galite nepykti. Aš pvz. jaučiu jiems panieką. Su budeliais lyginimas ne visai tinkamas: budeliai yra vykdytojai ir to neslepia, šiegi vaidina, kad nevykdo užsakymų, o vykdo teisingumą. O kai kas pasako, kad „čia ne teisėjai, čia trys banditai susirinko ir paskaitė nuosprendį“, baisiai įsižeidžia ir kelia baudžiamąją bylą. Gali ir už „sraigtelius“ iškelti :)“.

„Šįryt teko pabuvoti Vilniaus apygardos teisme, kur vyko Laimutės Kedienės ir jos kaimynės Olgos Girdauskienės teismo posėdis dėl Deimantės „tvirkinimo“. Sunku rašyti be riebių epitetų, bet pasistengsiu, – pasakojo L.Merkevičius, – teisėjai: Virginija Liudvinavičienė (pranešėja – nuotrauka viršuje), Alenas Piesliakas, Jurgita Mačionytė. Kaltinimas sulipdytas iš „žurnalisčių“ L. Lavastės ir A. Kuznecovaitės, etatinių liudytojų M.Kuprevičiaus bei V.Keršio „prisiminimų“ ir, svarbiausia, iš stebuklingų slapto pasiklausymo įrašų. Šie „viską įrodantys“ garso įrašai Kedžių namuose, daryti 2009–2010 metais nužudymo byloje, neaptikus juose nusikaltimo požymių, „tyrėjos“ A.Gecevičienės dėka nebuvo sunaikinti (bent jau taip veidaknygėje rašė vienas iš minėtų etatinių liudytojų): įrašuose pradėta ieškoti, kuo dar galima būtų apkaltinti teisėsaugos terorizuojamus žmones.

Kaip tai dera su kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis dėl slaptų įrašų tvarkymo, žino tik prokurorai, jei žino. Praėjus beveik 6 metams, persijojus įrašus, išrinkus visus pasakytus sakinius, kuriuose pavartotas žodis, prasidedantis ped-, pyd-, ar sys-, (net ir pasakytus nedalyvaujant vaikui, o tokie – beveik visi), buvo aptikti reikiami „tvirkinimo“ ar „poveikio“ požymiai.

Vasario 15 d. paskelbtas pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis buvo tikras Tautos pasveikinimas Valstybės atkūrimo šimtmečio proga (sveikintojai teismų sistemos vardu: Alvydas Rimkevičius (pirm.), Liuba Kymantienė (pran.), Aušra Vingilė).

Vis dėlto 2 mln Lt ieškinys už „tvirkinimu“ padarytą žalą Deimantei („vaiko raidos sulėtėjimas“, ir pan.) teismo buvo patenkintas tik maža dalimi, sumažintas iki 10 tūkst. eurų – teismas negalėjo be jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų (psichiatrų pažymų, etc.), priteisti tokių sumų.

Pasinaudojęs šia dingstimi, iš bylos „pabėgo“ garsusis advokatas G. Černiauskas. Apygardos teisme jį pakeitė advokatė Neringa Grubliauskienė. Prokuroras taip pat kitas: A. Valiukevičius.

Beje, įdomu tai, kad prokuratūra Kedžių ir Venckų namuose buvo įtaisę pasiklausymo įranga, kuri viską įrašinėjo net ketverius metus – nuo 2008-12-17 iki 2012-05-17.

Tačiau iš keturių metų klausymosi pokalbių niekas netiko bylai sukurpti – kaip mums pranešė Asta Kuznecovaitė, kuri, priešingai nei teisiamieji, jau turi nuosprendį, iš keturių metų pokalbių įrašo iš bėdos tiko tik toks epizodas : „Vieną tokią pamoką 2010 metų balandžio 4 dieną užfiksavo ir Kedžių namuose įrengta slapta klausymosi įranga. Tąkart į Kedžių namus užsukus O.Girdauskienei ir N.Venckienei šeimynėlė nusprendė įteikti dovaną balandžio 8-ąją savo gimtadienį švenčiančiai L.Stankūnaitei. Dovana turėjo tapti jos mažametės dukters piešiniai, kuriuose pavaizduoti vyrai su iki žemės nutįsusiais lyties organais. „Ūsas tavęs pasiilgo, paklausk motinos, kur Aidas ir Jonas, ar tu nori su Ūsu gyventi, piešk pimpalus, piešk Joną, Ūsą ir Aidą su pimpalais ir sysalais, kuriuos bučiuoja“, – garso įraše girdėti „mokytojų“ balsai. Panašios kalbos Kedžių namuose skambėjo ir balandžio 20 dieną. „Ar Stankūnaitė tave atiduodavo Ūsui? Atiduodavo motina ar ne?“.

Gaila, tačiau įraše nėra pateikiamas Deimantės kalbos – matyt, kad jos smarkiai netiko kaltinimams, todėl teko jų atsisakyti.

Na, ir paskutinė kolegijos narė – garbingoji teisėja Survilienė, kuri savo kolegų rankomis nuteisė mane „už nepagarbą teismui”, kai pavadinau ją nusikaltėle. Tai padariau po to, kai Survilienė visus mano pateiktus faktus įvardino mano mano išgalvotus ir neatitinkančius tikrovės: