Alytaus žiniaspaudos "interviu-ėmėjos" - Daina Baranauskaitė-Čiginskienė ir Vilma Slabačiauskienė

Alytaus žiniaspaudos „interviu-ėmėjos” – Daina Baranauskaitė-Čiginskienė ir Vilma Slabačiauskienė

2019.03.01 Po mano užpuolimo, paprašiau pagalbos, pas „žurnalistę” Dainą Baranauskaitę-Čiginskienę, kad paskambintų į policiją ir paklaustų ar nesusidorota su mano šeima. Kadangi, užpuolimo metu, nusikaltėlis, teigė, kad susidorojo su mano šeima ir aš būsiu apkaltinta. Minėta „žurnalistė”, man padėjo, paskambino pareigūnei Kristinai Janulevičienei. Kuri teigė, kad jei būtų nutikęs koks įvykis ji žinotų (pati kalbėjau ir tą įrodo išklotinės). Norint galutinai įsitikinti, paprašiau, kad leistų paskambinti motinai. Leido. Įsitikinus, kad nieko nenutiko, motinos paprašiau, kad ateitų pasitikti. Kadangi, buvau šoko būsenoje ir apnuodyta neaiškiais medikamentais, buvo bloga. Sekančią darbo dieną paskambinau Dainai Baranauskaitei-Čiginskienei, nes ji buvo teigusi, kad pats Antanas Pliauga, buvo pas ją atėjęs ir teigė jai, kad aš jį persekioju. Norėjau, duoti jai paklausyti pokalbių įrašų, kad įsitikintų, jog tai netiesa. Su „žurnaliste”, pokalbio metu, kalbėjomės, apie mano užpuolimą ir Antano Pliaugos eilinį šmeižtą. Apie jokį intervių, jokios kalbos net nebuvo. Taippat, dėl minėto užpuolimo, parašiau policijai pareiškimą, bet jo neužregistravo ir netyrė. Po mėnesio 2019.04.01. , sugalvojo, dėl pagalbos prašymo,pradėti mano atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, pagal BK 154 str. 2 d. Neva, aš atbėgau su suplėšytais drabužiais, suprakaitavus, suveltais plaukais, visa drebanti, minėtom žiniaspaudos atstovėm, duoti interviu. Neva, taip apšmežiau Antaną Pliaugą ir jį iškarto pripažino nukentėjusiu. Labai svarbu pažymėti, kad viešoje erdvėje, apie Antaną Pliaugą, nebuvo nei straipsnio, nei laidos. Žiniaspauda nebuvo nieko viešai išplatinus. BK 154 str. 2 d. imperatyviai numato, kad tas kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Taippat, imperatyviai numatyta, BPK 3 str. 1 d., 1 p., kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Man įteiktuose įtarimuose, teigiama, kad galėjo būti viešoje erdvėje apšmeižtas Antanas Pliauga. Alytaus žiniaspaudos atstovės, Daina Baranauskaitė-Čiginskienė ir Vilma Slabačiauskienė, melagingai liudijo, neva aš pas jas atbėgau duoti interviu. Melagingų liudijimų pasėkmės – paverstas mūsų šeimos gyvenimas košmaru! Mano sveikata sugadinta iki neįgalumo ir reikalinga širdies operacija. Galimai minėtą nusikaltėlį, kuris mane užpuolė, galėjo pasamdyti Antanas Pliauga. Vieša paslaptis, kad advokatai gina ne tik nukentėjusius, bet ir nusikaltėlius, ir turi nusikaltėlių pasaulyje pažinčių. Kadangi, mane sistemingai Antanas Pliauga šmeižė, kad aš esu išprotėjusi ir t.t. Aš jį perspėjau, kad dėl sistemingo šmeižto kreipsiuosi į teismą. Po perspėjimo, ir buvau užpulta ir užnuodyta, galimai, taip norint mane sukompromituoti. Dabar sugalvojo, kaip susidoroti „oficialiai”, uždarant į psichūškę iki gyvos galvos, arba paversti daržove. Dėl nusikaltimo, KURIO NET NĖRA !