Alstom byla 3. Uspaskichas su kyšių nešėjais buvo griežtas

Alstom byla 3. Uspaskichas su kyšininkais buvo griežtas

Jei Vilmetronos viršininkas buvo nekalbus kam nešiodavo kyšius, tai visai kitas reikalas kitas šios istorijos herojus. „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos” vadovas Pranciškus Jurgutis tardytojai išklojo viską. Iš jo parodymų galime susidaryti labai tikslų vaizdą kur keliaudavo kyšiai.

Žinoma, oficialiai byla uždaryta, nes tardytoja nepatikėjo liudininko parodymais. Bylos pabaigoje parašyta, kad kelios jo minimos sumos nevisiškai sutapo, be to, niekas kitas jo parodymų nepaantrino, todėl visi jie laikomi nepakankamai patikimais ir apskritai nepakankamais nuteisti kyšininkus.

Byla pila detalių, todėl man teko iššūkis atrinkti esmę. Priminsiu, kad įvykiai rutuliojosi 2004-2006 metais.

Pranciškus Jurgutis, vienas iš kyšių nešėjų Alstom istorijoje, yra klaipėdietis, įmonės „Klaipėdos hidrotechnika” savininkas. Prieš prasidedant šiai istorijai jis privatizavo įmonę, kuri statė Kruonio HAE. Ši įmonė vadinosi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba, o mes ją prireikus vadinsime paprasčiausiai Kruoniu – kaip ir britų tyrėjai.

Taigi P.Jurgutis pasakoja tyrėjui, kad privatizavus Kruonį ėmė ieškoti jam užsakymų. Per ambasadorių Latvijoje Petrą Vaitiekūną susipažino su Lietuvos energija vadovu Rymantu Juozaičiu.

Susitiko su Juozaičiu, pasikalbėjo dėl galimybės gauti užsakymų Kruoniui. Šis Jurgutį suvedė su Alstom atstovu Lietuvoje Johannes Venskumi. Kaip sakė Juozaitis, Alstom yra realus pretendentas laimėti Elektrėnų jėgainės taršos mažinimo darbus, galėtum būti pas juos subrangovas. P.Jurgutis susitiko su Venskumi, kuris, nors ir iš Anglijos, dažnai lankėsi Lietuvoje siekdamas to užsakymo. Po kiek laiko Venskus atvažiavo į Kruonį, apžiūrėjo įmonę. Viskas daugmaž tiko, tad Alstom paėmė Kruonį į subrangovus, tik ponas Venskus iš karto paaiškino, kad už užsakymus teks atsilyginti politikams.

2004 m. vasarą Jurgutis suėjo į kontaktą su vienu įtakingu Darbo partijos atstovu, kurį pažinojo iš anksčiau. Artėjo rinkimai, o DP pirmavo retinguose. Netrukus P.Jurgutis atsidūrė Darbo partijos būstinėje pas V.Uspaskichą.

Jurgutis panoro paremti DP. Uspaskichas pasiteiravo kokia suma šis nori paremti. Jurgutis sako, kad 100 000 lt. Uspaskichas atsako kad per mažai, iš jo reikėtų 150 000 paramos. P.Jurgutis tai suprato kaip reikalavimą. Per kelias įmones pervedė DP nurodytą sumą.

Po kiek laiko kilo nedidelis skandalėlis. Jurgučiui paskambino jo pažįstamas iš DP ir pagąsdino, kad ponas Uspaskichas nepatenkintas kam šis nevykdo pažadų. Jurgučiui teko vykti į Vilnių, partijos buhalterei įrodinėti, kad sutarta paramos suma pervesta. Uspaskichas apsiramino.

Rudenį įvyko rinkimai, DP tapo gausiausiai Seime atstovaujama partija. Per tą laiką įvyko ir Elektrėnų jėgainės taršos mažinimo konkursas – nusierinti per kaminus išmetamas dujas. Konkurso sąlygos buvo parengtos pagal Alstom (prie to prisidėjo ir Elektrėnų jėgainės vadovai, tačiau sumos ten per mažos kad į juos kreptume dėmesį). Alstomp be vargo laimėjo 208 mln. eurų vertės konkursą. Tiesa, rengiant konkurso medžiagą Venskus įspėjo Jurgutį, kad rašytų kuo didesnes kainas, nes prireiks pinigų otkatams.

Kaip galima suprasti iš bylos (britų tyrėjų darbo), Alstom kainas užsikėlė trečdaliu. Kiek kainą užkėlė Kruonis byloje neminima.

Konkursas įvyko, Alstom laimėjo. Lietuvos energija vadovas R.Juozaitis praneša J.Venskui ir P.Jurgučiui, kad prieš patvirtinant konkurso rezultatus jiems reikia apsilankyti pas Uspaskichą, kuris jau dabar jau įsitaisęs ūkio ministro kėdėje.

Ponas Uspaskichas iš savo lankytojų pareikalavo 15 mln. eurų už konkurso rezultatų patvirtinimą. Ne litų, pabrėžė, o eurų. J.Venskus aiškiai sutriko išgirdęs tokią sumą, tačiau niekur nedingsi – reikia surinkti. Pasiskaičiavo, kad pagal šią taksą Kruoniui teks mokėti 8 mln. litų.

Netrukus po to Jurgutis sulaukė Uspaskicho įsakymo – kitą dieną atvežti į Dubingių poilsiavietę 1 mln. litų. Deja, seife turėjo tik 940 000, taigi juos ir susikrovė.

Kai, kaip toliau pasakoja P. Jurgutis, nuvežė šiuos pinigus Uspaskichui ir nuolankiai paminėjo, kad trūksta 60 tūkst., tai sukėlė Uspaskicho pyktį – „kaip 940 000, juk tarėmės milijoną!”. Bet Jurgutis patikino, kad kitą kartą likutį pridės ir ponas ūkio ministras atlyžo. Po to dar Jurgutis turėjo paplaukioti su Uspaskichu baseine, o per tą laiką Uspaskicho vyrai iškratė Jurgučio drabužius ir įsitikino, kad po jais nepaslėpta jokių baikų.

Bet visa tai tik kyšių preliudija. Tikrosios sumos pasirodys sekančioje dalyje.