Algirdas Endriukaitis : VSD, Valstybės atsisakymas

GERBIAMAJAM GITANUI NAUSĖDAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI

 

VSD VADOVYBĖS REIKALU        2020-03-22

 

Lietuvoje tiek užgniaužtų neteisybių ir nusikaltimų,     kad, monsinjoro A. Svarinsko žodžiais tariant, kai  pagalvoji, tai gali išeiti iš proto

 Jeigu drąsiai neapsivalysime, liks primityvi iš vidaus pūvanti ir išnykstanti Lietuvos valstybės egzistencija

 

 

Pirminis naivumas kaip nykimo uvertiūra

 

Po valstybingumo atkūrimo tvirtinimo daug buvusių KGB pareigūnų pareiškė lojalumą Lietuvos valstybei ir naiviai buvo priimti dirbti į VSD. Kai tarnybai vadovavo signataras B. Gajauskas, jis sugebėjo jų daug iš tarnybos pašalinti, bet jų dar liko. Tai buvo šviesmetis. Akivaizdus elementarus Rusijos saugumo tarnybų tikslas turėti savo žmones Lietuvos saugumo tarnyboje. Mūsiškai buvo tokie naivūs, kad tikėjo buvusių KGB pareigūnų atsivertimu. Tai žinomas infiltracijos principas. Vokietijoje nei vienas gestapo pareigūnas nebuvo pakviestas dirbti į naują valstybės saugumą.

Man teko kalbėtis su vienu VSD vadovu ir jis pasakė, kad neramus dėl dirbančių jo tarnyboje buvusių KGB pareigūnų. Jeigu jie kokias nors smulkmenas iš seno darbo dėl lojalumo regimybės vaizdo ir išklojo, tai vien tam kad įgytų naivuolių pasitikėjimą. Po to, suprantamai, sekė ne tik informacijos Štirlico stiliaus rinkimas, bet ir griovimas, kompromitavimas iš vidaus ir dar įsijungiant į pinigų srauto šildytuvą.

Visas VSD darbo stilius formavosi pagal KGB berniukų patirties scenarijų: mes slapti, galingi, prieš nieką neatsiskaitom, darom ką norim, nepajudinami, prieš mus visi turi drebėti. Po savo kadencijos Seime pabaigos 1996 metais aš kreipiausi į tuometinį VSD direktorių J. Jurgelį dėl įsidarbinimo VSD. Jis atsisakė ir paaiškino, kad mano buvimas toje tarnyboje bus negerai ir šokiruojančiai priimtas joje esančių darbuotojų, Tai ir buvo pirmas mano patirtas simptomo ženklas kas ir kaip tiesia VSD konceptualų valstybinį kelią.

Valstybinis mąstymas blėso. Palaipsniui brendo neva tarnybos interesais šluoti sau naudą. Tas labai pasireiškė ir neginčijamai išsitiesė nuo 14 metų amžiaus turėjusios E. Kusaitės bylos dramos. Tarnybai reikėjo demonstruoti savo reikšmingumą, nes kitu atveju gali likti nereikalinga, o tai apsunkintų priėjimą prie pinigų lietaus. Ir tai jau sukčiavimo požymiai.

 

Lietuvos ir tarptautinis Rusijos naikinamojo karo Čečėnijoje pasmerkimas

 

Mažiausiai 9 kartus Lietuvos Respublikos Seimas, 19 kartų Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, 20 kartų Europos Parlamentas, 10 kartų JAV Kongresas iš esmės Rusijos karą Čečėnijoje (1994 – 1999 m.) apibūdino kaip ilgaamžę tęstinę Rusijos kolonijinę politiką, čečėnų tautos tremtį įvardino kaip genocidą, t, y. tarptautinį nusikaltimą, pripažino čečėnų teisę gintis.

Baltijos Asamblėjos 1995 m. balandžio 22 d. rezoliucijoje ,,Dėl Čečėnijos“: ,,/…/ ragina Rusijos Federaciją sustabdyti Čečėnijos žmonių genocidą ir išvesti savo armiją bei sukarintas policijos pajėgas iš Čečėnijos teritorijos ir kviečia ESBO iškelti Jungtinėse Tautose klausimą dėl Čečėnijos tautos teisės į apsisprendimą ir išsilaisvinimą iš kolonializmo.“

1999 m lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimta rezoliucija ,,Dėl karo Čečėnijoje“. Joje sakoma: ,,Dabar karo veiksmai ypač beatodairiški /…/ Tai planingas visuotinis žmogaus teisių pažeidimas ir kolektyvinės atsakomybės taikymas visai tautai.“

2000 m. vasario 24 d. JAV Senato rezoliucija ,,Taikus konflikto Čečėnijoje sprendimas“. tvirtina: ,,/…/ Čečėnijos žmonės turi įstatyminę teisę gintis nuo Rusijos Federacijos Vyriausybės jėgos naudojimo /…/ Paremti Jungtinių Tautų Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės kvietimą atlikti Rusijos kariuomenės Čečėnijoje įvykdytų karo nusikaltimų tyrimą /…/“

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2003 m. balandžio 2 d. rezoliucija ,,Žmogaus teisių padėtis Čečėnijos Respublikoje“: ,,/…/ be teisingumo Čečėnijos Respublikoje negali būti taikos. /…/ Jau beveik dešimtmetį žmonės Čečėnijos Respublikoje gyvena nuolatinėje baimėje. Jų miestai ir kaimai buvo paversti griuvėsiais, laukai užminuoti, jų draugai ir giminės išžudyti, nelegaliai sulaikyti, pagrobti, yra prievartaujami, kankinami, apiplėšiami ar tiesiog paskelbti ,,dingę be žinios“. /…/ Tenka apgailestauti, kad nė viena valstybė narė ar valstybių grupė dar nesurado drąsos pateikti Teismui tarpvalstybinį skundą. /…/ kariai turėtų būti neišleidžiami iš kareivinių ar apskritai visiškai išvesti iš Čečėnijos Respublikos. /…/ tarptautinė bendruomenė turėtų apsvarstyti ad hoc tribunolo įkūrimo klausimą Čečėnijos Respublikoje įvykdytiems karo nusikaltimams žmoniškumui nagrinėti.“

Pagal VSD operatyvinius veiksmus galima pagalvoti, kad jis viso to nežinojo.

 

Didžiosios Britanijos principinis požiūris į Rusijos terorizmą Londone

 

Rusijos FSB 2006 metais Londone organizavo Rusijos pabėgėlio A. Litvinenkos nunuodijimą. D. Britanija pareikalavo įtariamąjį tuo asmenį išduoti. Rusija šį nusikaltėlį ,,išrinko“ į Valstybės Dūmą ir atsisakė jį išduoti bei kartu tirti bylą. D. Britanija iškart pareiškė, kad įšaldo bendradarbiavimą su Rusija terorizmo klausimais, o taip pat sustiprino reikalavimus britų vizų gavimui Rusijos valdininkams, įšaldė derybas susitarimui palengvintai gauti vizas Rusijos piliečiams.

Tai atvirai D. Britanijos užsienio reikalų sekretorius Viljamas Heigas pasakė pirmojo oficialaus vizito į Maskvą 2010-10-13 metu. Maskvoje 2011-09-12 lankęsis D. Britanijos premjeras Davidas Kameronas dėl Rusijos įvykdyto A. Litvinenkos nužudymo tyrimo reikalo ignoravimo pareiškė: ,,Savo nuostatos nepakeitėme. Apie tokių ryšių atnaujinimą nekalbame kaip apie galimybę.“ (,,Lietuvos rytas“, 2011-09-13, 7 psl.). Manytume, kad tai yra pagrįstas teisiškas, politiškas ir moralinis sprendimas.

Lietuvos institucijų iniciatyvinis vasališkas bendradarbiavimas su Rusijos FSB kartu yra pamatuotos teisinės D. Britanijos politikos, tvirtai ginančios savo suverenitetą, ignoravimas ir solidarumo išdavimas. Prisiminkime kaip Rusija kategoriškai atmetė Lietuvos prašymus žudiko P. Raslano, Medininkų, Sausio 13-osios ir kitose bylose prašymus. Kur santykių su Rusija lygiateisiškumas, paritetas ir politinis, teisinis ir moralinis elgesys Lietuvos pilietės E. Kusaitės atžvilgiu tarptautinės teisės erdvėje?

 

1. Kusaitės byla kaip VSD materialinio savanaudiškumo veiklos veidrodis

 

,,Teroristė“ E. Kusaitė Lietuvoje suimama 2009-10-20. Dvi dienos iki E. Kusaitės suėmimo, VSD prašymu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas M. Gvozdovičius anoniminiam VSD liudininkui Nr. 1 (Serrin) leidžia: ,,Asmens kratos metu išimtu Eglės Kusaitės mobilaus ryšio telefonu atsiliepti vietoje E. Kusaitės, siųsti SMS žinutes ir atsakinėti į gaunamas SMS žinutes E. Kusaitės vardu bei kitu nuotolinės telekomunikacijos būdu prisistačius E. Kusaite, bendrauti su priklausančiais teroristinėmis ar islamistinėmis organizacijomis nenustatytais asmenimis iš Rusijos Federacijos imituojant, kad vykstama į Rusijos Federaciją.“ VSD prašymu teismas legitimuoja įstatymu draudžiamą provokaciją.

`2009-10-24 suimtą E. Kusaitę prokuroras J. Laucius raštu reikalauja išimtinomis aplinkybėmis laikyti 15 dienų Vilniaus apskrities areštinėje (kur paprastai asmuo laikomas tik iki teismo kardomosios priemonės paskyrimo 3-5 dienas), ,,siekdamas užtikrinti suimtosios saugumą.“ Išties siekta antisanitarinėse sąlygose daryti fizinį ir moralinį spaudimą ir tuo pačiu areštinėje VSD pareigūnui A. Paukštei kartu su kitu pareigūnu toliau tęsti ir atlikti provokacinius veiksmus.

Prokuroras J. Laucius E. Kusaitei skiria dvi psichiatrines ekspertizes Utenoje ir Vilniuje.

2010-01-11 oficialus Rusijos FSB atstovas kontradmirolas V. I. Didyk vykdančiam Lietuvos VSD direktoriaus pareigas R. Vaišnorui atsiunčia raštą: ,,Reikšdamas Jums padėką už pateiktą informaciją, tikiuosi tolimesnio veiksmingo bendradarbiavimo užtikrinant tvirtą Lietuvos ir Rusijos piliečių apsaugojimą nuo bet kokių teroristinių pasireiškimų.“

2010-03-16 generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas, atsižvelgdamas į Rusijos FSB 2010-02-19 prašymą, nuo 2010-03-22 raštu leidžia Lietuvos teritorijoje E. Kusaitės atžvilgiu dalyvauti tyrimo veiksmuose byloje Nr. 171822 (Magmadovų byla Maskvoje). Rusijos generalinei prokuratūrai siunčiamas sutikimas Rusijos FSB pareigūnams dalyvauti Vilniuje ikiteisminiame tyrime:

Savaitės vizos išduodamos ne vienam, o net 4 Rusijos FSB pareigūnams: M. A. Savickij – Rusijos FSB Tardymo valdybos skyriaus viršininkui, J. V. Šatalov – Rusijos FSB operatyviniam darbuotojui, A. V. Fisiukov – Rusijos FSB Tardymo valdybos vyresniajam tardytojui, N. A. Ponamariov – Rusijos FSB Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos darbuotojui. Prokuroras V. Barkauskas rašte nurodo, kad neprieštarauja jog išvardinti asmenys ,,/…/ dalyvautų atliekant Lietuvos teritorijoje teisinės pagalbos prašyme nurodytus veiksmus“. Kartu papildomai šį dokumentą faksu (+7 495 929 86 24) prokuroras pasiunčia ir Rusijos FSB (!). O koks buvo Rusijos FSB prašymas? Savo rašte Rusijos FSB nurodo: ,,/…/ nuo 2010 metų kovo 22 d. leisti dalyvauti atliekant Lietuvos Respublikos teritorijoje tyrimo veiksmus E. Kusaitės atžvilgiu šiems FSB pareigūnams: /…/“. Tyrimo veiksmai, be abejo, apima ir apklausas. FSB pareigūnai Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje beveik 4 valandas apklausia su antrankiais sėdinčią E. Kusaitę.

 

Lietuvos pareigūnus žeminanti pozicija

 

Lietuvos VSD ir prokuratūros perduotų Rusijos FSB telefonų numerių dėka surandama Maskvoje gyvenanti čečėnė Aišat Magmadova nuteisiama 2 metams laisvės atėmimo, o jos brolis Ali Magmadovas – 6 metams laisvės atėmimo už tai, kad jie kūrė teroristinę grupę su E. Kusaite. Kaip žinoma iš Maskvos bylos, tas pats į Lietuvą pakviesta čekistas A. V. Fisiukov, apklausinėjęs Lietuvos generalinėje prokuratūroje E. Kusaitę, savo kabinete Maskvoje kankino Ali Magmadovą.

Įdomu tai, kad Maskvoje Magmadovus apkaltino nusikalstamos organizuotos grupės kūrimu Maskvoje, o Lietuvoje taip kaltino E. Kusaitę nusikalstamos organizuotos grupės kūrimu Lietuvoje.

Ką reiškia VSD bendradarbiavimas prieš savo pilietę su nusikalstama FSB organizacija ir atvirai ginti Rusijos kolonijinį karą Čečėnijoje? Kokia teisinė ir moralinė VSD veikos griūtis!

 

Kokią vietą Lietuvoje turi Čečėnijos didvyris Linas Vėlavičius?

 

Čečėnijos pusėje pirmajame Rusijos kare savanoriu yra dalyvavęs 26 metų lietuvis Linas Vėlavičius, 1995 metais žuvęs prie Argūno miesto, po mirties gavęs Čečėnijos didvyrio žymenį. Lietuvos valstybės lėšomis jis garbingai parvežtas ir palaidotas tėviškėje – Tauragės žemėje. Tuo metu tokia buvo Lietuvos teisinė reali ir garbinga pozicija: palaikyta čečėnų tautos apsisprendimo teisė ir pripažinta tarptautinė teisė priešintis.

Kaip šiandien vertintinas Lietuvos savanorio L. Vėlavičiaus dalyvavimas Čečėnijoje kare prieš Rusiją? Ar yra Lietuvos Respublikos BK straipsnis, numatantis draudimą ir atsakomybę už savanorišką dalyvavimą ginkluotajame nacionaliniame išsivadavimo kare skriaudžiamųjų pusėje, jeigu hipotetiškai E. Kusaitė ir norėjo ir sugebėtų dalyvauti Čečėnijoje pasipriešinimo kare? Kokia suvereniteto, išdidumo, tautinės savigarbos tarptautinės teisės normų ir principų gerbimo prasme šiandien yra pakitusi VSD, prokuratūros ir teismų palaužta valstybinė teisinė, politinė ir moralinė sąmonė Rusijos imperinio karo Čečėnijoje atžvilgiu. Manytina, kad teisę ir principus nusvėrė pinigų įsisavinimo srautas.

Terorizmo samprata pagal JTO 1998 m. ,,Tarptautinę konvenciją dėl kovos su teroristų vykdomais sprogdinimais“ neapima sprogdinimus karinių konfliktų metu. Linas Vėlavičius 1995 m. dalyvavo Čečėnijos pasipriešinimo pusėje ir ten žuvo, o E. Kusaitės kaltinimo užmačia, kaip rašoma kaltinime, galimai galėjo būti susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje Čečėnijoje. Ir čia Lietuvos VSD ir prokuratūra atvirai ir ryžtingai stoja Rusijos karo pusėje atsižvelgiant į viršuje išvardintų šalių ir tarptautinių organizacijų kritiškiausią teisinę, politinę ir moralinę nuomonę dėl Rusijos karo Čečėnijoje pasmerkimo.

 

Čečėnų pasipriešinimo dalyvio prievartavimas Lietuvoje

 

Pasipriešinimo dalyvis Hafizas (vardas pakeistas) slūgstant pasipriešinimui Čečėnijoje pasitraukė į Lietuvą kur atvyko 2006-08-24.

Rusija Lietuvos prokuratūrai atsiuntė prašymą jį išduoti dėl kaltinimo, kad jis 2003-03-22 Čečėnijos mieste Groznyj susprogdino karinį Rusijos automobilį kur žuvo du Rusijos kariškiai. Marionetinio Čečėnijos prokuroro 2003-09-15 nutarime nurodoma, kad tai atlikta prieš kovo 23 dieną, kai turėjo įvykti referendumas dėl naujos kolaborantinės Čečėnijos konstitucijos. Tai suprantama politinė veiksmo nuoroda dėl pasipriešinimo prasmės.

Lietuvos generalinė prokuratūra gavusi Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės pirmininko, Seimo nario R. Kupčinsko ir mano, kaip Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms generalinio sekretoriaus, politines ir teisines informacijas, o taip pat įvertinusi visą eilę JAV Senato, ESBO, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ir  Lietuvos Seimo rezoliucijas, nustatė, kad Čečėnijoje vyksta daugiametė Rusijos imperialistinė kolonijinė ekspansija, todėl čečėnų tauta turi teisę į pasipriešinimą juo labiau po demokratiniuose rinkimuose išrinkto Čečėnijos parlamento ir prezidento ir oficialios taikos sutarties su Rusija pasirašymo Maskvoje 1997 m. kovo 12 d.. Vėliau buvo nužudytas teisėtai išrinktas Čečėnijos prezidentas A. Maschadovas, o dabartinė valdžia yra žiauri marionetinė. V. Putino tautai primestas čečėnų tautai teroristų vardas yra jų agresijos ir nusikaltimų žmoniškumui pateisinimas kaip ir mūsų istorijos atveju partizanai buvo vadinami banditais. Lietuvos prokuratūra pamatuotai nusprendė Rusijos prašymą atmesti ir to asmens neišduoti.

Hafizas, atvykęs į Lietuvą, Lietuvos VSD perdavė savo atsivežtus video įrašus ir papasakojo apie savo pasipriešinimo veiklą. Lietuva jį priėmė, suteikė prieglobstį ir leido čia gyventi. Jis įsidarbino statybose. Po kurio laiko pas jį pradėjo lankytis VSD pareigūnas ir ragino tapti jų pranešėju. Pareigūnas jį lankė daug kartų. Hafizas pasakojo, kad pas jį atvažiuodavo švaria prabangia mašina ir jį iš statybos, murziną, kviesdavosi pokalbiui automobilyje. Jis jokių įsipareigojimų neprisiėmė. Pareigūnas grasino jį atleisti iš darbo. Darbų vadovas jam paaiškino, kad VSD reikalauja ir nurodė jį atleisti iš darbo. Tą jis ir padarė. Hafizas išbėgo iš Lietuvos.

2010-11-22 Vilniaus apygardos administracinis teismas, nedalyvaujant Hafizui, dalyvaujant VSD pareiškėjui M. Žemaičiui, panaikino Hafizo pabėgėlio teisę būti ir gyventi Lietuvoje. Jam sprendime prirašė visokių ,,terorizmo“ kalčių. Pavyzdžiui, kad D. Umarovas 2007-10-30 sukūrė islamo valstybę ir kad D. Umarovas  2009-11-27 susprogdino geležinkelį Novgorodo srityje, o , atseit jis, Hafizas, esąs jo šalininkas, kai tuo tarpu Hafizas nuo 2007 metų kovo mėnesio buvo Lietuvoje.

Man 2016 metais teko būti Londone, kalbėtis su čečėnų diasporos D. Britanijoje atstovais, su Čečėnijos egzilio vyriausybės lyderiu A. Zakajevu ir pačiu Hafizu, liudyti Londono teisme apie Lietuvos VSD sukurtą mitą. Jo pasipriešinimo atvejai buvo parodyti internete. Šio metu jis gyvena Vakaruose, augina 5 dukras ir jokiuose terorizmuose nedalyvauja ir palaiko egzilio politikos liniją – politinis, teisinis ir kultūrinis pasipriešinimas.

Jeigu buvo kokių nors problemų, tai dėl Rusijos aukos VSD galėjo pasiteirauti čečėnų diasporos atstovų Lietuvoje ir Europoje, parlamentinės Čečėnijos grupės Seime, o nesikinkyti savanoriu į Rusijos terorizmo vežimą ir kaip savo keršto užmačią bei savo veiklos reikšmingumo pasirodymą nestoti Rusijos karo pusėn.

 

Nuomonė kaip išsigimusį VSD

 

Jeigu kas abejoja savanaudišku VSD elgesiu, tai žemiau pateikiamos citatos yra nenuginčijamos asmenų, kuriems kokių subjektyvių ar savanaudiškų vertinimų priskirti jokios prasmės nėra. Ir tai jau pasakyta ne dėl šiandieninių aktualijų, o jau prieš 9 metus pastebėtų VSD niekybių. Ir stebint šiandieninius VSD teisinius judesius, intencijas galima pasakyti, kad jokios pažangos nėra, vien abejonės, degradacija, neįtikinamumas ir nepamatuoti susireikšminimai prisidengiant slaptumo, neklystamumo ir visagalybės šydu.

Buvęs Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius tvirtina: ,,Ne viską galiu sakyti ir dabar, bet galiu patikinti, kad kovai su terorizmu tikrai skiriami milijonai. Gaila, kad kovą su terorizmu mūsų pareigūnai paverčia žaidimais smėlio dėžėje.“ (www.balsas.lt, 2011-05-09, 8).

Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius: ,,Visos šios instancijos veikia kaip viena sistema ir viena kryptimi, viskas apversta aukštyn kojomis ir ne teismas yra pagrindinė grandis šioje sistemoje, kaip turėtų būti, o slaptoji politinė policija, kuri inicijuoja tam tikras bylas, surenka aibę kompromato, paskui jį atiduoda prokurorui, kuris daro viską, kad tą kompromatą įteisinti pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, atiduoda į teismą, ir teismas uždeda antspaudą. /…/ Sistema išsigimusi ta prasme, kad suaugusi slaptoji politinė policija (VSD), prokuratūra ir teismai. /…/ Kas liečia slaptuosius agentus, tai Europos žmogaus teisių teismas sako, kad slaptųjų agentų parodymai negali būti arba vieninteliai, arba pagrindiniai kaltės įrodymai, ypač, jeigu žmogus yra kaltinamas sunkiais nusikaltimais.“ (,,Laisvas laikraštis“, 2011-05-28, 10/11 psl.).

 

VSD darbo plotas ir darbo apimtis

 

Kai VSD būstinė buvo Vilniuje Vytenio gatvėje, turėjo 2,8  tūkst. m2.ploto, o dabar Pilaitėje skaičiuojama 30 tūkst. m2. (www.delfi.lt, 2017-03-23). Kitoje nuorodoje plotas nurodomas 20 tūkst. m2. Kai buvo rengiamas naujos statybos projektas, numatyta vienam darbuotojui skirti 40 m2 ploto.

Komplekso vertė pasiekė 80 mln. eurų, plotas, lyginant su Vytenio gatvės būsto plotu galimai padidėjo gal 7 kartus.

Tai ištisas fabrikas ir jam plečiami veiklos darbai kartu su gaunamomis aptarnavimui lėšomis. Iš to kyla mintis, kad siekis gauti teisę kiekvieną Lietuvos pilietį apklausti naujame ,,Pentagone“, ar jis myli ar nemyli valdžią. Publikai reikia pateisinti lėšų naudojimą ir duoti gausią, regimąją ataskaitą, kuri rodytų kad be politinės policijos mes žlugę. Šiandien valstybė griūna ne dėl užsienio grėsmių, o iš vidaus.

Kaip auginami nusikaltėliai parodė E. Kusaitės byla. Pavyzdys yra ir A. Paleckis, kurį pusantrų metų reikia laikyti daboklėje, kad pateikti kaltinimą ir parodyti kaip išsijuosę mes dirbame. Taigi, aukų ne tiek jau daug, tik raštingumas žemas, bet ištęsus susidaro įspūdis, kad dirbama intensyviai, o čia jau ir pinigėlis byra.

 

 

Slapta krata pas mane Seime iš meilės Rusijos FSB

 

2007 metais Seime, Mišrios Seimo narių grupės antrų Seimo rūmų 231 kabinete turėjau savo darbo vietą. Tame kabinete buvo spintos ir vienoje spintoje už sudėtų bylų (segtuvų) laikiau Čečėnijos atstovybės Vilniuje T. Vrublevskio g. 4 raktų rankinę. Joje buvo raktai: nuo įvažiavimo į kiemą, įėjimo į pastatą, įėjimo į kabinetą ir trys seifo raktai. Iš viso 6 raktai. Atstovybėje lankydavausi ne taip dažnai.

Seimo kabinete pasigedau ir neradau raktinės ir raktų. Kadangi turėjau antrą raktų  komplektą, tai pavyko be laužymo grįžti į atstovybės patalpas. Įsivaizduokime kas laukė – durų, seifų laužymas atidarant. Patikrinus nenustatėme, kad kas nors buvo paimta. Gal buvo kas atlikta dėl pasiklausymo. Kalbėjausi su VSD vadovybe, kuri sakė nieko nežinanti. Galimai galėjo būti drąsi, nekvalifikuota, nevarginanti savęs žemesniosios grandies iniciatyvos procedūra, t. y. šiurkštus chuliganizmas, požiūris į Lietuvos pilietį per FSB žiūroną.

Klausimas tik toks, kad VSD šeimininkauja Seime.

 

2016 m. slapta krata mano bute Vilniuje S. Šilingo g. 65-2

 

Abejonių apie slaptą patekimą į mano butą nėra jokių. Iš išorės įsibrovimo ženklų nebuvo. Didžiajame 1 aukšto kambaryje buvo seno sovietinio modelio knygų lentynos (sekcija) ir vienos durelės taip vadinamas uždaromas ,,sekreteras“. Jo užraktas buvo sugedęs ir jis niekuomet nebuvo rakinamas ir naudojamas. Buvęs ten raktas atstojo atidarymo rankenėlę. Ir kai panorau, kaip įprasta, rankenėle atidaryti, pasirodo, kad buvo užrakinta. Prireikė atlupti. Iš šios sekcijos pasigedau vienos knygos, kadangi standžiai sudėtų knygų eilėje buvo regimas tarpas. Tarkim, jeigu tai būtų vagys, ar jiems rūpėtų dureles užrakinti? Manė, kad nieko nepastebėsime?

Kitame 2 aukšto kambaryje buvo susegtų 12 numeruotų tomų dokumentų ir spaudos medžiagos iš E. Kusaitės bylos. Patikrinus trūko 3 tomo. Dar kito 2 aukšto kambario rūbų spintos viršutinėje lentynoje buvo padėti dovanoms nupirkti padėti du paveikslai. Vienas iš jų dingo. Tai buvo V. Kudirkos bareljefas su apačioje Lietuvos himno tekstas. Antrasis paveikslas paliktas.

Didžiausias įkaltis yra E. Kusaitės bylos medžiaga, kuri prasmę turi tik VSD kaip šios bylos suinteresuotai organizatorei ir vedėjai. Jeigu būtų įsibrovę vagys, tai kodėl tai tokia medžiaga, kuri buvo  sukrauta tvarkingai į kupetį nuo 1 apačioje buvusio tomo iki 12 buvusio viršuje numerio būtų iš apačios pasirinkę būtent 3 tomą? O kodėl ne viršuje buvusį 12 numerį? Bute nebuvo palikta jokių sujauktų pėdsakų, o tikri vagys būtų labiau pasidarbavę, pasiknisę, kai ką nugvelbę ir skubos ženklus palikę. Galiu tik tiek pagirti, kad pareigūnai ,,nerado“ narkotikų ir ginklų. Palikti laikrodžiai, kompiuteriai ir kt.

Visi mano teisiniai judesiai nuėjo niekais. Generalinės prokuratūros prokuroras Raimondas Petrauskas paaiškino: ,,/…/Jūsų konstitucinių teisių į privataus gyvenimo neliečiamybę neteisėtų apribojimų nenustatytą.“ Liko suprasti, kad operacija atlikta pagrįstai pagal teisinius apribojimus.

 

Ką aš galiu paaiškinti dėl kratos?

 

Jokiais verslais niekada neužsiminėjau. Manyti. kad aš, atsėdėjęs 6 metus sovietiniame lageryje galėčiau turėti Rusijai kokių nors sentimentų, absurdas. Kad remiu kokius nors teroro veiksmus neatitinka Seimo narių ir mano įsitikinimams ir tokios pat linijos laikausi su čečėnų diaspora ir egziliu Europoje.

Nenoriu pasakyti, kad esu neliečiamas ir slapta krata pas mane negalima pagal veikiančias teisės normas. Na, tarkim, VSD gavo kažkokį signalą dėl manęs. Taigi, yra mano telefonas, yra namai apsilankyti, viską aprodyčiau, išgerti arbatos ir pasikalbėti, susitikti Seime ar VSD būstinėje.

Šios aplinkybės parodo, kad esame skirtingose barikadų pusėse. Ir jie puikiai suvokia, kad 

aš turiu ir tokios informacijos, kuri gal praverstų VSD funkcijų veikloje, bet to jiems nereikia, nes esu ne iš tos giminės. Ir tai patvirtina, kad aš tinku tik jų priešų sąrašui.

Pagal kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 punktą jeigu taikyta kriminalinė žvalgyba ir tai nepasitvirtino bei ikiteisminis tyrimas nepradėtas ir atsirado neigiamos pasekmės, piliečiui turi būti pateikti apie jį surinkti duomenys ir atlyginta žala. O jeigu, tarkim, galimai atlikta be jokios teismo sankcijos? Tuomet ne tau, Martynai, mėlynas dangus!

 

Neatsakyti klausimai

 

Kas perdavė buvusių jaunų čečėnų pabėgėlių Pabradėje sąrašą į Kaliningradą?

 

2005-05-02 Rusijos Kaliningrado spaudoje buvo paskelbtas 13 jaunų čečėnų pavardžių, vardų ir gimimo metų (1974-1982) sąrašas, nurodant, kad tai ,,neteisėtų ginkluotų formuočių dalyviai“. Mes informavome institucijas, bet atsakymo negavome. Gal pernelyg sunkus darbas?

2008 metais į Lietuvą du karus buvo atvykęs Buchari Barajevas (Salamov). Tai Maskvos teatre provokatoriaus Apti Barajevo tėvas. Jis čia bandė įsikurti su mums žinomu tikslu, bet čečėnų diaspora pasakė jam, kad jis iš Lietuvos dingtų. Bet VSD niekaip nesureagavo. Kodėl?

 

Vytauto Pociūno žūtis

 

Žinomomis VSD intrigomis iš VSD išstumtas į Gardino Lietuvos konsulatą V. Pociūnas, patyręs ir autoritetingas pareigūnas, turėjo rašinėti vizų popierėlius. 2006-08-23 Breste visiškai neįtikinamomis aplinkybėmis žuvo. Čia gi VSD galėjo paaiškinti kaip ir kodėl jis buvo išgrūstas į Gardiną.

1. Pociūnas maždaug pusantro mėnesio iki žūties pasakė frazę: „…daugiau netylėsiu ir padarysiu, kad visi viską žinotų…“. (https://lt.wikipedia.org/wiki/). Gal tai ir tas atsakymo raktas?

 

Esminiai Liudvikos Pociūnienės pastebėjimai

 

,,Nepamirškime, kad iki Vytauto žūties, 2004-2005 metais, VSD vyko valymas. Labai metodiškas, tvarkingas, nekeliant triukšmo, po vieną žmones atleido, kai kurie patys išėjo dirbti į kitas struktūras. Etatai keitėsi nežymiai, bet žmonių sudėtis labai stipriai pasikeitė. Dauguma tų, kurie į saugumą atėjo dirbti iš idėjos pašalino arba neutralizavo. Galbūt žmonėms, pradėjusiems nuo nulio departamente, profesionalumo ir trūko, jie mokėsi dirbdami, bet ši institucija, kadangi neturėjo sovietinio šleifo, kurį laiką buvo labai efektyvi. Bet tą efektyvumą apkarpė. Irgi labai efektyviai. O dabar jau tapo nebeaišku kuo ji iš tiesų užsiima. Viskas įslaptinta.

O tai, kas pasirodo viešojoje erdvėje, verčia sunerimti. Ir tai per švelniai pasakyta. Žmonės bombarduojami visokiais pranešimais, nustoja svarstyti. O kartais ir nėra taip paprasta susidėjus visus faktus ir melus  krūvą iš to susidaryti bendrą vaizdą. Tada labai lengva žmonėmis manipuliuoti. Tai gudrus žaidimas, į kurį tave įvelia ir nebeturi kur trauktis.“ (,,Respublika“, 2013-09-20. 4 psl.)

 

Laikraščių antraštės apie VSD autoritetą ir pinigus

 

,,Saugumiečiai praturtėjo pagal komedijos scenarijų“ . Dėl saugumiečio Aido Mieželio namo statybos – 10 tūkst. litų sklypas ir 200 tūkst. litų namas, su komunikacijomis ir asfaltuotu privažiavimu.(,,Respublika“, 2013-11-05, 3 psl.).

 

,,D. Valys privalės tirti saugumiečių gaują“ Dėl V. Gailiaus ir V. Giržado problemos. (,,Respublika“,  2013-10-03. 3 psl.).

 

,,Lietuvą užvaldė banditiška saugumiečių gauja“. V. Giržadas aiškinosi aukštų saugumiečių turto klausimus. V. Gailius: ,,Norėjau pasakyti, kad Lietuvoje tikrai veikia buvusių ir esamų saugumiečių gauja. Aš nekalbu apie visą VSD, kuriame dirba daug puikių, gerų ir sąžiningų žmonių. Aš kalbu apie nekontroliuojamą ir labai pavojingą gaują“. ,,Man žinomi faktai, kai VSD ir URM pareigūnai, oficialiai nedalyvaujantys nekilnojamojo turto rinkoje, naudojosi išskirtine teise nuomoti savo butus ir namus užsienio valstybių diplomatams. Savo namą nuomodavo net VSD direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras.“ ,,Dirbdamas KPB V. Giržadas dar 2003 metais nustatė galimus kelių savo kolegų padaryto nusikaltimo, susijusio su kontrabanda, požymius. Iš biuro jie buvo išvaryti, bet netrukus įsidarbino VSD, o ieškant mane ir V. Giržadą kompromituojančios medžiagos po ,,Snoro“ skandalo darbavosi itin aktyviai.“ (,,Respublika“, 2013-09-18, 3 psl.).

Negatyviai aprašomas VSD pareigūnas D. Šumskis ir jo vaidmuo Gatajevų byloje. (,,Laisvas laikraštis“. 2013-11-23, 4 psl.).

 

1. Kuolys: ,,Tie žmonės, kurie daug ir aktyviai prisidėjo prie kriminalizuotos ir nestabilios valstybės būklės, prie to VSD karo prieš valstybę, iš tiesų turi labai didelius įgaliojimus. Kalbu apie aukštas pareigas užimančius VSD pareigūnus Aidį Mieželį, Liną Jurgelaitį. Ir kalbu apie jų veiklą manipuliuojant visuomene, manipuliuojant žiniasklaida, manipuliuojant žmonių likimais. Tokie dalykai nėra VSD galiojimai. Jei VSD savo iniciatyva imasi tokios veiklos, tai jis tampa  kriminaline struktūra. Deja, bet tai jau yra įvykę.“(Alfa.lt, 2012-02-10).

 

,,Slaptosios tarnybos šulo kišenė net išsipūtusi nuo paslapčių“ (,,Lietuvos rytas“, 2014-01-11, 6-7 psl.). Dviejuose laikraščio puslapiuose kalbama apie R. Vaišnoro apsimestinius trijų metų turto nuomos Vengrijos ambasadai reikalus. Niekas nepatvirtino ir nepastebėjo, kad prie išnuomoto namo būtų automobiliai su ambasados numeriais.

 

Dėl R. Vaišnoro nuomos sandėrio laikraštis pateikia tokias antraštes: ,,Ambasada maitino ir saugumo vadą“, ,,Saugumo departamentas gyvena pagal savo moralės normas“ (,,Lietuvos rytas“, 2013-11-04. 3 psl.).

 

Apie neribotą sekimą ir neatsakomybę kalba Advokatų tarybos pirmininkas. I. Vėgėlė:

,,Sekliai ir visagaliai ir be jokio apynasrio“ , ,,Lietuvos rytas“, 2019-05-24“, 1, 6 psl.).

 

Algimantas Pociūnas, Vytauto Pociūno brolis parašė tekstą ,,Melas, užtvirtintas garbės žodžiu“, kuriame teigia apie VSD veidmainystę tiriant brolio žūtį kaip A. Pocius pradžioje aiškino, kad V. Pociūnas žuvo ne kaip saugumietis. (,,Respublika“, 2013-09-19. 5 psl.).

 

,,Tikroji mūsų valdžia įslaptinta. Slepianti veidus ir veidukus. Valstybę iš tiesų valdo, suvaldo ir savaip patvarko tik aštuoni žmonės. Dirbantys komisijoje, veikiančioje prie Valstybės saugumo departamento.

Ar ne jie nusprendžia, ką apie savo valstybę turi ar ko neturi žinoti visuomenė? Ar ne jie sprendžia, ką apie valstybę turi ar ko neturi žinoti Valstybės gynybos taryba? Ar ne jie nusprendžia, kam galima dirbti su slapta informacija? Ir kiek tos slaptos informacijos galima ar negalima pateikti? Ne šiaip smalsučiams, bet Konstitucijoje įrašytoms teisėtoms mūsų valdžioms.“ (,,Respublika“, 2013-09-27, 4 psl.).

 

Gintaras Sarafinas išspausdino straipsnį ,,Saugumas – įvairios reputacijos žmonių prieglauda.“ Pateikiama daug faktų. Paminėtina, kad VSD departamento direktorius M. Laurinkus savo pavaduotoju priėmė KGB rezervistą A. Pocių, o prokurorą A. Paukštę priėmė nepasiteiravus apie jį Generalinės prokuratūros. (,,Veidas“, 1999-12-23, 28 psl.).

 

Laikraštis ,,Vakaro žinios“ išspausdino straipsnį ,,Cinizmo viršūnė: visuotinio sekimo išlaidas padengs patys sekamieji.“ (,,Vakaro žinios“, 2005-12-19, 3 psl.).

 

Laikraštis ,,Respublika“ išspausdino pokalbį apie VSD darbą ,,Saugumiečių skandalo nebūtų, jei būtų prokuratūra“ (2013-09-27).

 

VSD pareigūno Arūno Paukštės žūtis

 

Nepaaiškinta buvusio VSD antiteroristinės valdybos viršininko Arūno Paukštės savižudybės prasmė, todėl kyla visokie gandai.? Jis aktyviai ir intensyviai dalyvavo E. Kusaitės provokavimo byloje. Šiaip stažavosi Vokietijoje, D. Britanijoje, Italijoje ir jam viskas sekėsi. Kodėl buvo atleistas iš VSD kai ten dirbo kone 10 metų?

2006-06-11 Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Algirdas Patackas ir Liudvikas Simutis rašte ,,Inteligentiški“ VSD patarnavimai“ nurodo apie VSD darbo metodus primenančius KGB veiklą,  Nurodoma apie 12 val. tardymą, miego trukdymą. Juos paviešino majoras J. Zajančkauskas.

Šiame signatarų rašte cituojamas VSD Kovos su terorizmu valdybos vadovo Arūno Paukštės J. Zajančkauskui pasakyti žodžiai: ,,Kodėl nuėjęs pas prokurorą nekalbėjai taip kaip buvome surežisavę ir susitarę? Dabar pats save gali kaltinti. Zonoje būsi padarytas gaidžiu, čiulpsi…Turi gražias dukras, nežinia, kas su jomis gali atsitikti, turėk omeny. Perduosiu į zoną informaciją, kad tu užvertei Dašką (t. y. nušovei Remigijų Daškevičių), o tada žinai kas tavęs laukia…/,,,/ Visa šita tirada buvo pagardinta šlykščiais rusiškai keiksmažodžiais.“ (1 psl.)

Signatarai prašė tuo reikalu atlikti tarnybinį patikrinimą. Šiaip tokios figūros buvimas VSD tarnyboje apibūdiną liūdną šios tarnybos mentalitetą kuriuo jie žvelgia į Lietuvos valstybės problemas. Čia yra viena VSD darbo paslaptis, kelianti VSD neskaidrumą. Kalbėti apie intelektualinį lygmenį nėra ko. Ir toks žmogus aukštose pareigose dirba valstybei atsakingą ir reikšmingą subtilų darbą. Logiška išvada: kokio lygmens, mentaliteto, erudicijos ir intelekto formuojasi VSD komanda?

Spaudoje buvo rašyta apie A. Paukštės charakterį: ,,/…/ labai suktas, kerštingas ir organizuotas žmogus“ (,,Laisvas laikraštis“, 2018-04-18, 2 psl.) Apie tai matyti iš žemiau pateikiamų citatų. Žinomi jo santykiai su VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju Dainiumi Dabašinsku, o savo aukštu postu E. Kusaitės byloje spaudė VSD klaipėdiškius D. Noreiką ir A. Grublį.

Visa E. Kusaitės epopėja galimai paaiškintina gausiu pinigų pasisavinimo pateisinimu. Ir tiek metų, tokioje dvasioje veikė VSD!

 

Raimondo Šukio tampymas

 

Buvęs Seimo narys, ministras su VSD turi problemų kai ši rašo pažymą neatitinkančią tikrovės. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad pažyma apie R. Šukį neturi nieko bendro su tikrove, joje įrašyti faktai, supainiotos datos, partijų pavadinimai, žemina garbę ir orumą. Ir vyksta teisminis tąsymas.

 

Kodėl išvarė ir kuo nusikalto?

 

Rimtų pareigūnų dingimas iš tarnybos neįtikinamas ir nepaaiškinamas jiems inkriminuotų nusižengimų pagrindu, o nelojalių ir pavojingų asmenų atsikratymas. Vytauto Damulio, Kastyčio Braziulio ir Vytauto Bieliausko lyginant su nutylimais pažeidimais priežastys yra akivaizdžiai menkos ir angažuotos.

1. Braziulis teigia: ,,VSD, vadovaudamasis savo nuožiūra, o ne Baudžiamajame kodekse įtvirtintomis nuostatomis apie konkrečiai apibrėžtus nusikaltimus sprendžia, kas yra nusikaltėlis, o kas – ne.“ Vertindamas VSD ataskaitą K, Braziulis teigia: ,,Tai – ne ataskaita, tai – vadovėlio ištrauka.“ (,,Laisvas laikraštis“, 2014-03-29, 17 psl.)

 

Kur buvo VSD ir ką daro generalinė prokuratūra 2011-03-21?

 

2004 metais Rusijos prašymu Lietuvos Valstybės gynybos tarybos lygmenyje buvo nuspręsta uždaryti čečėnų Kavkazcenter tinklalapio retransliaciją iš Lietuvos ir tai savavališkai, vykdydama vadovybės nurodymus, be teismo sprendimo, atliko Lietuvos VSD.

2011-03-21 Lietuvos generalinė prokuratūra gavo Maskvos miesto Basmannyj rajono teismo teisėjo A. G. Karpov nutartį Lietuvos ,,Elnet“ firmoje atlikti minėto tinklapio siunčiamųjų ir gaunamųjų elektroninio pašto kavkaz@elnet.lt adresu pranešimų tekstų poėmį nuo 2002-06-16 iki šiol, t. y. už 9 metus. Prašymas motyvuojamas ,,dėl čečėnų terorizmo“.

Primintina, kad Maskvos Basmannyj teismo vardas yra tapęs visuotinai prakeiktu besąlygiško susidorojimo su disidentais ir pasityčiojimu iš teisingumo Rusijoje simboliu, todėl Lietuvos pagalba šiam teismui reiškia jo tarptautinį legitimavimą, Rusijos pusės rėmimą kolonijiniame kare Čečėnijoje.

2011-06-02 Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras M. Dūda pateikia prašymą 1-jam Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl nutarties, Rusijos prašymu, atlikti informacijos poėmį ,,Elnet“ firmoje.

Iškart, kitą dieną, 2011-06-03 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekerauskienė priima nutartį leisti atlikti minėtą informacijos poėmį ir perdavimą Rusijai. Lietuvos kriminalinės policijos biuras tą darbą atliko.

Lietuvos generalinė prokuratūra veikė savarankiškai, netgi neinformavo apie Rusijos prašymą Vidaus reikalų ministerijos. Mes apie poėmį 2011-09-11 informavome Vidaus reikalų ministeriją, kuri 2011-09-22 pranešė, kad dėl to Generalinėje prokuratūroje pradėtas tyrimas (!). Kokia koordinacija ir subordinacija pačioje prokuratūroje, kad nežino kas ką veikia? Išeitų, kad prokuroras M. Dūda veikė absoliučiai savarankiškai pagal savo palaužtą valstybinę teisinę sąmonę. Tai parodo, kad FSB politikos atžvilgiu Lietuvoje yra anarchija ir chaosas.

2011-10-04 generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiasis prokuroras I. Mikelionis paaiškino, kad prokuroras M. Dūda veikė ,,/…/ vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu /…/“, todėl viskas teisingai ir pamatuotai atlikta. Apie kokį protingumą santykiuose su Rusijos FSB galima remtis? Toliau prokuroras viską paverčia paslaptimi, neatsakydamas į konceptualų klausimą: ar galima talkininkauti tarptautinei nusikalstamai organizacijai – Rusijos FSB? Aukštesniajam prokurorui I. Mikelioniui tokio klausimo net nekyla. Jis praneša, kad pagal BPK 177 str. duomenys neskelbtini. O mums kyla: ar perduotuose Rusijos FSB duomenyse nefigūruoja Lietuvos ir kitų šalių piliečiai, ar jie negali nukentėti, ar kaip nors kitaip negali būti pažeistos jų teisės informacijai patekus į Rusijos FSB nežmoniškas rankas?

Šioje istorijoje lieka neatsakyti kausimai:

• kuris Lietuvos prokuroras priėmė nutartį atlikti poėmį ,,Elnetos“ firmoje;
• kas įgaliojo prokurorą M. Dūdą kreiptis minėtu prašymu į teismą;
• kokiu nacionalinio saugumo ir Lietuvos piliečių teisių apsaugos pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekerauskienė žaibiškai priėmė nutartį atlikti poėmį Rusijos FSB naudai;
• kas įpareigojo policiją atlikti poėmį;
• kodėl apie Rusijos prašymą iš anksto nebuvo informuota VRM;
• kuris prokuroras pateikė Rusijai poėmio informaciją;
• kokia buvo Rusijos reakcija gavus Lietuvos informaciją.

Retorinis klausimas 1: kodėl Lietuva teisiškai nepatikimus ir, ypatingai galimai pavojingus, nusikalstamus Rusijos FSB veiksmus slepia nuo Lietuvos piliečių, t. y. pasiima prerogatyvas bendrauti su visuotinai pripažinta nusikalstama Rusijos FSB organizacija.

Retorinis esminis klausimas 2 : kokias Lietuvos piliečių suverenias teises negynė Lietuvos VSD?

Galimai buvo užsiėmusi E. Kusaitės terorizmu?

CŽV kalėjimas Lietuvoje

Saudo Arabijoje gimusiam 47 metų amžiaus palestinietis Abu Zubaidah neteko kairiosios akies, kalinamas karsto dydžio dėžėje, buvo laikomas nuogas, užrištomis akimis, nuolat skleidžiamas triukšmas. (,,Akistata“, 2018-10-23. 3 psl.). Kalėjimas veikė 2005-2006 metais.

,,CŽV byla: kiek tęsis Vyriausybės stručio politika?“ (,,Kauno diena“, 2018-09-07).

 

,,Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė, kad veikė slaptas CŽV kalėjimas ir Lietuvos pareigūnai apie tai žinojo.“ (,,Laisvas laikraštis“, 2018-06-02).

 

,,Strasbūro teisme lietuvis kėlė ranką prieš Lietuvą.“ Tai pasakymas, kad teisėjas iš Lietuvos E. Kūris balsavo už. Septyni teisėjai vieningai balsavo dėl CŽV kalėjimo ir nusikaltimų buvimo Lietuvoje.

,,Elektra kompleksui buvo tiekiama iš nepriklausomo generatoriaus, o elektros instaliacijos įtampa siekė 110 voltų – buvo pritaikyta JAV naudojamiems buities prietaisams“ (,,Lietuvos rytas“ 2018-06-01, 2 psl.).

 

,,Baisiausia tai, kad VSD pareigūnai pasidalino kelių milijonų grynųjų pinigų CŽV perduotą kyšį už tai, kad nematytų Lietuvoje vykdomų nusikaltimų. Todėl minėtų pareigūnų veikla turi būti kvalifikuojama kaip sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai – žmonių kankinimo organizavimas ir tėvynės išdavimas.“ (,,Laisvas laikraštis“, 2016-11-26, 7 psl.).

Egidijus Kūris teisėjų kolegijoje Strasbūro teisme balsavo už Lietuvos atsakomybę dėl CŽV kalėjimo.

 

,,Jungtinės Valstijos kitoms šalims mokėjo milijonus už kalinių priėmimą. Senato paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad nuo 2002 iki 2006 metų CŽV prieš sulaikytuosius naudojo tokius žiaurius tardymo metodus kaip imituojamą skandinimą, pažeminimą, šaltį ir ilgą neleidimą miegoti.“ ,,Vakaro žinios“, (2014-12-11, 19 psl.).

 

1. Vasiliauskas straipsnyje ,,CŽV kalėjimai: prie politinės korupcijos ištakų“ teigia apie du saugumiečius ir vieną URM pareigūną staigiai praturtėjusius ir namus pasistačiusius. Taip pat teigia apie V. Pociūno žūties sąsajas. (,,Laisvas laikraštis“, 2015-01-03, 16 psl.).

 

Povilas Gylys publikuoja tekstą ,,CŽV kalėjimas ir galima prekyba suverenitetu.“ (,,Laisvas laikraštis“, 2014-12-19, 9 psl.).

 

Antanas Miškinis išdėsto savo nuomone kodėl kalėjimas buvo pasirinktas Lietuvoje: ,,CŽV pasirinko Lietuvą kalėjimui dėl masinės korupcijos“. (,,Laisvas laikraštis, 2014-12-13, 7 psl.).

 

,,Vakaro žinių“ laikraštyje buvo nurodyta, kad generalinė prokuratūra buvo gavusi sąrašą asmenų gal net 12, kurie susieti su ČŽV kalėjimu, bet prokuroras M. Dūda bylos neatnaujino kaip kad reikalavo prokuroras D. Raulušaitis. (2019-05-30, 3 psl.).

 

2018-05-31 Strasbūro teismo sprendime Lietuvos atstovas E. Kūris balsavo už kaltinimo Lietuvai palaikymą. Laikraštis ,,Lietuvos rytas“ patalpino tekstą antrašte ,,Strasbūro teisme lietuvis kėlė ranką prieš Lietuvą“. (2018-06-01, 1 psl.), E. Kūrį mes žinome kaip dorą ir principingą teisėją, kai jis 2015-10-20 Strasbūro teismo sprendimą Lietuvos genocidinėje byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą, pateisinusią KGB pareigūno dalyvavime nužudant Lietuvos partizanus, išsakė priešingą daugumos teismo nuomonei ir netgi originaliai ir neįprastai širdingai panaudojo amerikiečių rašytojo Archibald MacLeish eiles žodžiais ,,Jauni mirę kariai nekalba“. Tokiu teisingumo ir įrodymo pagrindu jis vertino įrodymus dėl CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. Ir tai jo, kaip asmenybės bruožas, kad teisingumas yra valstybės pagrindas.

 

Ne visi Lietuvos žiniasklaidoje paskelbti tekstai pamatuoti, bet netikėti Strasbūro teismo 300 puslapių medžiaga, kuri buvo nagrinėta ir skirta Lietuvai 130 tūkst. eurų bauda, kuri ir buvo sumokėta, netikėti kalėjimo buvimu negalima. (2018-06-30, 1-4 psl.).

 

,,CŽV susimokėjo VSD?“ Tokia antraštė pasirodė ..Vakaro žiniose“ (2014-12-20, 2 psl.). Šiame tekste nurodoma, kad JAV visose šalyse tokiems kalėjimams išleido 300 mln. dolerių.

 

 

 

IŠVADOS

Vertinimai

Santykių su Rusijos FSB pamatuotumas.

Piktnaudžiavimas slaptumu.

Kadrų nepatikimumas.

Pinigų plovimo atvejai.

Savavališki veiksmai.

1. Pociūno žūtis.

CŽV afera.

Totali kritika spaudoje.

Žemas autoritetas visuomenėje.

 

Sprendimai: tik radikaliu ir konceptualiu pagrindu

Dabartinis VSD vadovas dėl realios katastrofiškos padėties nesuvokimo, pasipūtimo ir susireikšminimo, nepajėgus padėtį pakeisti.

Reikalingas visiškai naujas būtinai iš kitos aplinkos griežtas reformų vadovas, kuris:

-išdraskytų dabartinį valdymo klaną;

-atleistų visą eilę nepatikimų pareigūnų;

-ištirtų ir teisiškai įvertintų žinomus etinius ir tarnybinius nusikaltimus;

-tarnyba įgytų nepajudinamą visuomenės pasitikėjimą ir reikalingą pagarbą.

 

 

1. S.

Jeigu bus pasirinktas tik atskirų smulkmenų ar detalių dekoratyvinis taisymas ar perdėliojimas, tai šiandieninė katastrofinė padėtis tęsis ir plėtosis toliau nusikalstamos grupuotės principu ir kartu su Lietuvos valstybės bei eilės aukštųjų Lietuvos pareigūnų istoriniu moraliniu garbės nuvertinimu. Kad ir po daugelio metų, tiesa pasireikš.

Tik pagalvokime, ar tokios etinės negarbės problemos šiandien žinomos Švedijos ar Vokietijos atitinkamose tarnybose?

 

 

Algirdas Endriukaitis