Aldona Meilutytė : Kodėl mūsų valstybėje teisėjams leista meluoti ir šmeižti?

Kodėl mūsų valstybėje teisėjams leista meluoti ir šmeižti?

Ne tik meluoti ir šmeižti, bet ir už kyšius prekiauti teisingumu mūsų valstybėje teisėjai, regis, nesibodi. Kodėl?

Į šį klausimą visų pirma privalėtų atsakyti valstybės vadovas Prezidentas Gitanas Nausėda. Juk jis skiria teisėjus vykdyti teisingumą, Konstitucija jam pavedė rūpintis teisingumo vykdymo klausimais. Tačiau mūsų valstybės prezidentas, nors ir pažadėjęs atstatyti teisingumą, nieko nedaro šio savo pažado įvykdymui. Kaip ir anksčiau, visus skundus dėl melu pagrįsto teisingumo vykdymo, sprendžia kanceliarijos darbuotoja Asta Bogušienė. Teisingiau, ji praneša skundo autoriui, kad su jo pareiškimu susipažinta. Kas susipažino – lieka neaišku. Galima manyti, kad su skundu greičiausiai susipažino tik šiukšlių dėžė…

Puikiai suprantu, kad pats Prezidentas visų jo vardu gaunamų skundų neskaito, bet manau, kad Prezidentas vistik turėtų būti informuojamas, dėl ko žmonės kreipiasi pagalbos į valstybės Vadovą. Juk ne tik „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius ir aš, atkakliai siekdami teisingumo įgyvendinimo, rašome Prezidentui G.Nausėdai apie teisėjų nebaudžiamą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Ne tik mes esame nuskriausti įžūliai meluojančių teisėjų, tačiau į šią, galima sakyti, pačią svarbiausią valstybės problemą – teisingumo vykdymą – iki šiol aukščiausioji mūsų „demokratinė“ valstybės valdžia nekreipia jokio dėmesio. Pasiteisinama, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisėjų nepriklausomumas, todėl esą niekas negali kištis į teisėjų ir teismų darbą.

Nejaugi teisėjų nepriklausomumas reiškia, kad teisėjai nebaudžiami gali meluoti, šmeižti, imti kyšius?

Štai teisėjas Ernestas Rimšelis, dar dirbdamas Vilniaus apygardos teisme, mano byloje priėmė galutinę ir neskundžiamą teismo nutartį, kurioje patvirtinta (cituoju):

„Akivaizdu, kad už jos tėvo žemę yra išmokėta kompensacija, tačiau ne pareiškėjai, o jos broliui“.

„Pareiškėjos teiginys, jog už šią žemę nėra atlyginta – neva ji yra pagrobta ir pan. – nėra teisingas“.

„Pareiškėjos brolis įgyvendino savo teises ir gavo kompensaciją už tėvui priklausiusią ir valstybės nacionalizuotą žemę“.

Teiginiai, jog akivaizdu, kad už mano tėvo žemę yra išmokėta kompensacija mano broliui ir kad mano brolis įgyvendino savo teises ir gavo kompensaciją už tėvui priklausiusią ir valstybės nacionalizuotą žemę akivaizdžiai patvirtina, kad nutartyje nustatyta, jog mano brolis gavo kompensaciją už tėvo žemę. Kaip nors kitaip šie teiginiai negali būti aiškinami. Mano nuomone, tik nepajėgiantis sveikai protauti žmogus gali tvirtinti, kad šie konkretūs teismo nutarties teiginiai neįrodo, kad mano broliui realiai išmokėta kompensacija už tėvo žemę. Teisėjai, paskirti gerbiamo Prezidento valstybėje vykdyti teisingumą, berods turėtų sugebėti normaliai protauti…

Tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėjai R.Burdulienė, D. Rinkevičius ir A.Urbanavičienė drįsta valstybės ir teismo vardu įžūliai melagingai tvirtinti, kad teisėjo E.Rimšelio priimtoje teismo nutartyje nenustatyta, kad mano broliui Jonui Vytautui Meilučiui išmokėta kompensacija už mūsų tėvo Mykolo Meilučio šalia Kauno esančią 15 ha žemę. Nors nutartyje teisėjas E.Rimšelis aiškiai rašo, kad akivaizdu, jog mano broliui išmokėta kompensacija už tėvo žemę, teisėjai R.Burdulienė, D. Rinkevičius ir A.Urbanavičienė jų priimtoje galutinėje ir neskundžiamoje teismo nutartyje valstybės vardu vistiek tvirtina savo, kad teisėjas E.Rimšelis nenurodė, jog mano broliui išmokėta kompensacija už žemę.

Kaip suprasti šitokį teisingumo vykdymą?

Teisėjas E.Rimšelis, labai gerai žinodamas, kad kompensacija už tėvo žemę yra neišmokėta, tyčia melavo, kad mano broliui kompensacija už tėvo žemę būk tai išmokėta. Teisėjas E.Rimšelis melavo tik dėl to, kad užkirstų man kelią siekti teisingumo dėl žemės grąžinimo. Jeigu teismo nutartimi jis nebūtų melagingai „nustatęs“, kad kompensacija už žemę išmokėta, jis nebūtų galėjęs pripažinti teisėtu ir pagrįstu prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mano tėvo žemės užgrobimo. Kai turtas negrąžintas ir už jį neatlyginta, niekas negali tvirtinti, kad tas turtas neužgrobtas. Teisėjas E.Rimšelis labai gerai žinojo ir suprato, kad žemė yra užgrobta, tačiau dėl to, kad nuslėpti šį faktą, jis tyčia melagingai galutinėje ir neskundžiamoje teismo nutartyje patvirtino, kad už žemę yra išmokėta kompensacija mano broliui.

Šiuo metu teisėjas E.Rimšelis paaukštintas tarnyboje: Prezidentas jį paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.

Aldona Meilutytė