skip to Main Content
0vilnius

Milijonai  “Gazprom”  iš  vilniečių piniginių.

 

Šis šildymo sezonas Vilniuje tapo daugeliui gyventojų finansiškai nepakeliamu. Toliau rekordiškai augant dujų kainoms,šilumos kaina Vilniuje sausį buvo 10,07 cento už kwh.,o vasario mėnesiui išaugo dar beveik 15 procentų, patvirtinta 11,30 cnt/kwh.  Pagrindinė priežastis ta,kad sostinėje didžioji dalis šilumos žiemos metu iki 70 procentų pagaminama, kūrenant gamtines dujas,kurios per metus pabrango iki 8 kartų.  AB“Vilniaus šilumos tinklai“ dujų tiekėjams per tris žiemos mėnesius sumokės per 100 milij. Eur. Tai didžiuliai pinigai iš vilniečių kišenių, kurie galėjo likti Lietuvoje,jei ne  AB“Vilniaus šilumos tinklai“ ir „Ignitis“ vadovų, bei savivaldybės pareigūnų neveiklumas ir aplaidumas, dėl ko liko nepadaryti svarbūs darbai, laiku neigyvendinti biokuro projektai. Ne veltui liaudyje sakoma, kad valdininkų aplaidumo,neveiklumo kainą visais atvejais apmoka vartotojai.

          AB“Vilniaus šilumos tinklai“per 4 metus neivykdė „Atnaujinto Vilniaus miesto šilumos ūkio plėtros specialaus plano“patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės taryboje 2018 metais gegužės mėnesio 9d.,kuriame numatyta iki 2021 metų pabaigos Vilniaus šilumos gamybos šaltiniuose įrengti iš  AEI 585,6 MW galios katilus šilumai gaminti, taip pat liko neigyvendinta „Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa“ 2014-2020 metų, patvirtinta Energetikos ministerijos. Programoje numatyta naujų biokuro katilų statybai ir dujinių katilų pervedimui į biokurą 160,0milij. Eur. Europos sąjungos struktūrinių fondų parama. Jeigu laiku būtų įvykdyti šie projektai ir pagal paskirti panaudoti Europos sąjungos skirtos lėšos, šilumos kaina Vilniuje būtų daugiau negu 30 procentų mažesnė.Biokuro katilai būtų aprūpinę šiluma žiemą Vilniaus miestą 100 procentų iki -5C. lauko oro temperatūros.

        Atrodo, kad stagnacija Vilniaus šilumos tinklų įmonėje ir toliau tęsiasi. Perskaičius Šilumos tinklų atstovo, Pauliaus Martinkaus pranešimą spaudoje,kad Vilnius planuoja iki 2030 metų  atsisakyti šildymo dujomis. Vilniaus šilumos tinklų direktorius G. Bakanas  nusprendė dar aštuonius metus nieko neveikti ir tyčiotis iš Vilniaus gyventojų aukštomis šilumos kainomis. Vietoje to,kad atsiprašytų vilniečių dėl laiku neigyvendintų savivaldybės Tarybos sprendimų bei Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos,nukelia biokuro katilų įrengimo terminus iki 2030 metų. Kyla klausimas, kodėl miesto Meras p. R. Šimašius tyli ir nepaaiškina terminų nukėlimo  priežasčių miesto gyventojams.

                               Kaip  galima būtų greitai be investicijų sumažinti šilumos kainą.

        Man asmeniškai teko ilgai įvairiose pareigose dirbti šioje įmonėje dėl to turiu daug žinių ir patirties   pasiūlyti,  kaip galima greitai dar šią žiemą atpiginti šilumos gamybą ir tuo pačiu 3-4 cnt/kwh. sumažinti šilumos kainą. Vilnius turėtų pasekti pavyzdžiu kitų didžiųjų Lietuvos miestų,kaip Šiauliai, Panevėžys,Kaunas,kurie naudoja šilumos gamyboje biokurą ir mazutą,atsisakydami brangaus dujinio kuro, dėl to tuose miestuose ir šiluma daug pigesnė.

         Šią žiemą mazutas rinkoje 4 kartus pigesnis už gamtines dujas,o Vilniaus 2-je termofikacinėje elektrinėje yra beveik tušti didžiuliai 4 po 20000 m3 talpos mazuto rezervuarai. Skubiai nupirkus pigaus mazuto ir užpildžius rezervuarus,galima būtų atsisakyti brangių dujų deginimo ir Vilniuje šiluma ženkliai atpigtų, sumažėtų  sąskaitos gyventojams už šilumą. Antroje elektrinėje visi katilai pritaikyti deginti mazutą. Ne vieną žiemą, Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, elektrinėje buvo deginamas mazutas šilumai gaminti. Siekiant užkurti katilus mazutu papildomų investicijų nereikia,reikia tik nupirkti pigaus mazuto. Šiuo ekstremaliu laikotarpiu, Vyriausybė kartu su Vilniaus miesto savivaldybe turėtų priimti sprendimą leidžianti 2-je termofikacinėje elektrinėje deginti rezervinį kurą-mazutą.

              Bronius  Cicėnas  buvęs AB“Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));