Advokatas A. Surblys nuteistas 2 metams kalėjimo pagal prokuratūros sufabrikuotus įrodymus, I.Vėgėlė tyli kaip žuvis
Collage Maker 30 Dec 2022 11.29 AM
Gruodžio 28 d. apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Liudvinavičienės, Nerijaus Meilučio, dviem metams kalėjimo nuteisė garsų advokatą Aivarą Surblį.
Kas ta Jolanta Čepukėnienė?
Kas tas Nerijus Meilutis?
Kas ta Virginija Liudvinavičienė?
Visi šie teisėjai yra labai smarkiai susikompromitavę įvairiais savo poelgiais, kita vertus, kitokių teisėjų apeliaciniame teisme jau seniai nebėra, nes visa „teisinė sistema” taip sukonstruota, kad tik susikompromitavę teisėjai kyla karjeros laiptais, matyt tam, kad galėtų toliau tarnauti tam, kuris juos „pakabino”.
Beje, advokatui Aivarui Surbliui prokuratūra suklastoja jau ne pirmą bylą – dar 2017 d. jis buvo sulaikytas ir apkalintas, kad neva rengė pasikėsinimą į Klaipėdos „teisėsauginkus”. Vėliau pasirodė, kad tai „blefas”.
Tai, kad A.Surblys nuteistas pagal prokuratūros suklastotus įrodymus, teisme įrodinėjo ir jo advokatas, garsus žmogaus teisių gynėjas Henrikas Mackevičius.
A.Surblys nuteistas neva už tai, kad priėmė 10 tūkst. eurų iš garsiojo „skilusio” ir su teisėsauga bendradarbiaujančio advokato Drąsučio Zagrecko tam, kad „paveiktų” Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kurie nagrinėjo civilinę bylą dėl beveik 2 mln. litų konfiskavimo. Kaip žinia, D.Zagreckui STT buvo į kelnes ir portfelius prikaišiojusi „blakių”, ir jis tris metus vaikščiojo su „blakėmis” ir visur įrašinėjo sandėrius su teisėjais. Tokių prisikaupė apie 40. Nors D.Zagreckas buvo „patikimas teisėjas”, ir teisėjai drąsiai su juo galėjo kalbėtis apie kyšius ir bylas, tačiau advokatas beveik tris metus nepastebėjo, kad jis tapo vaikščiojančia „bomba”, kuri renka įrodymus apie korupciją teismuose. Kitas klausimas, kodėl STT tris metus rinkusi įrodymus apie masinę korupciją teismuose, tris metus laukė ir per tą laiką nieko „nesusėmė”, o kažko laukė? Nors įstatymas juos įpareigoja, sužinojus apie nusikaltimą, atskleisti jį per trumpiausią laiką? Ar gali taip būti, kad galiausiai buvo suimti tik tie teisėjai, kurių suėmimą palaimino kažkoks „didysis brolis”, kontroliavęs STT? O kiti pagauti kyšininkai ir toliau vaikšto laisvėje, tačiau jau daro tai, kas reikalinga šiam „didžiajam broliui”? Ar gali būti, kad pasinaudodami Drąsučiu Zagrecku, prokuratūra susidoroja su advokatais, kurie bandė priešintis šiai mafijinei struktūrai?
Kita vertus, A.Surblio byloje paaiškėjo, kad prokuratūra grubiai klastojo ir fabrikavo šią bylą, tačiau minėtiems teisėjams tai neužkliuvo.
Ta klastotė užkliuvo ir advokatui H.Mackevičiui : „Prokuroras Kazakovas baigiamojoje kalboje teigė, jog pirmo susitikimo (įvykusio 2017 m. gruodžio 14 d.) metu buvo užfiksuota, kad D. Zagreckas perdavė A. Surbliui voką, antro susitikimo (įvykusio 2018 m. sausio 5 d.) metu, atvirkščiai, voką D. Zagreckui perdavė A. Surblys, ir tai „patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu perklausyti garso įrašai ir peržiūrėti vaizdo įrašai“, tačiau vaizdo įrašai nebuvo peržiūrimi, nes jų nėra byloje iš viso.
„Kaip galėjo būti peržiūrimi vaizdo įrašai, kurių byloje nėra?”, – stebisi advokatas H.Mackevičius.
Tai, kad du advokatai, buvę kurso draugai Zagreckas ir Surblys susitikinėjo ir kalbėdavo įvariomis temomis, neneigė ir A.Surblys.
Tiesa, vėliau D.Zagreckas kalbėjo jau tik tai, ko reikia prokuratūrai – neva su Surbliu jie kalbėjo apie kyšius Klaipėdos apygardos teismo teisėjams.
Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas D. Zagreckas parodė, kad A. Surblys yra jo kurso draugas, santykiai su juo puikūs. Kadangi gyveno skirtinguose miestuose – A. Surblys Klaipėdoje, o jis Vilniuje, kartais susitikdavo, kalbėdavosi ir apie bylas. Dėl byloje nagrinėjamo atvejo paaiškino, kad į jį kreipėsi klientai, kurie atstovavo A. S., ir papasakojo apie bylą, kurioje kratos metu buvo areštuotos piniginės lėšos – apie 600000 Eur įvairia valiuta; jie teiravosi, kokia yra galimybė palikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismui apskųstą nuosprendį, kuriuo minėtos lėšos buvo grąžintos A. S.; klausė, ar galima pakalbėti Klaipėdoje su kuo nors, kad nuosprendis būtų paliktas. Klientas pinigų neturėjo, todėl D. Zagreckas savo turėtus 10000 Eur padavė A. Surblys, kad šis klausimas būtų išspręstas, jeigu būtų galimybė. Po kurio laiko susitikus su A. Surblys grąžino pinigus, nepaaiškinęs, kodėl”.
Past A.Surblys teisme sakė, kad susitiko su Zagrecku šio prašymo, tačiau kalbėjo apie kitas bylas, ir jis nieko nežadėjo ir nieko nesitarė su Zagrecku.
„Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas išimtinai nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. Zagrecko parodymais apie veikos aplinkybes ir jo paaiškinimais apie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktus kitus duomenis, – teigia advokatas H.Mackevičius, – šio asmens parodymus būtina itin išsamiai išanalizuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas apie asmenis, atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodo, kad teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga. D. Zagrecko parodymai turi būti vertinami ypatingai kritiškai, jie nėra tikslūs, nuoseklūs, dalis parodymų yra nulemti tyrimo metu jam užduotų menamų klausimų, kuriuos užduodant D. Zagreckui netgi buvo pateikta perdėtai detali, smulki informacija apie tai, ką tyrimo metu mano, kad nustatė tyrimą atlikęs ir klausimą užduodantis asmuo. D. Zagreckas, atsakydamas į tokius klausimus, tiesiog pakartojo tai, ką užduodamas klausimą nurodė klausiantysis, o ne tai, ką jis iš tiesų turėjo atitinkamais klausimais paaiškinti. Tam, jog D. Zagreckas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už galimai padarytas nusikalstamas veikas, jis turėjo padėti atskleisti kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, priešingu atveju jis nebūtų galėjęs išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytas nusikalstamas veikas. Esant tokiai jo procesinei padėčiai, akivaizdu, kad D. Zagreckas gali praktiškai nevaržomai savo nuožiūra suteikti kontekstą tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms, įprastą bendravimą su pažįstamais paverčiant nusikalstamomis veikomis, kurių atskleidimo iš jo tikisi jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pažadėję tyrimą atliekantys asmenys”.
Nuosprendyje trumpai nurodoma, jog nutarimo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo D. Zagrecko teisėtumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi, tačiau tai, nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, nepatvirtina D. Zagrecko parodymų teisingumo.
„Kaltinimai ir apkaltinamasis nuosprendis A. Surbliui grindžiami ir kriminalinės žvalgybos (toliau – ir KŽ) veiksmų protokolais, kuriuose fiksuojamas A. Surblio ir D. Zagrecko bendravimas telefonu bei 2017 m. gruodžio 14 d. restorane, – teigia advokatas H.Mackevičius, – tačiau iš šios pokalbių suvestinės neįmanoma suprasti apie ką konkrečiai ir apie kokius asmenis ir veiksmus eina kalba, kadangi vientiso sklandaus turinio nėra ir jį galima aiškinti labai įvairiai ir subjektyviai. Iš šių pokalbių suvestinių negalima daryti išvados, jog A. Surblys ir D. Zagreckas kalbėjo apie A. Surblio atliekamą ar žadamą atlikti prekybą poveikiu Klaipėdos apygardos teismo teisėjams. Nuteistojo teigimu, šiose suvestinėse (pokalbiuose) nėra net užuominos apie A. Surblio kokią tai tiesioginę ar per kitus asmenis pažintį su minėtais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais, jau nekalbant apie galimybę juos paveikti. Kaip paaiškino A. Surblys, jie su D. Zagrecku kalbėjo apie kitas civilines ar baudžiamąsias bylas, o pinigai – 1000 Eur buvo perduoti D. Zagrecko nurodytais tikslais”.
Advokatas Mackevičius nurodo, kad prokuratūros kaltinamajame akte nurodoma, jog advokatų pokalbyje buvo kalbama apie „du limonus“ – du milijonus, skaičiuojant litais, ir tai, kaltinimo manymu, beveik sutampa su pinigų, paimtų 2012 m. sausio 6 d. kratos metu A. S. ir A. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), suma – 836400 Lt, 303185 Eur, 19740 Didžiosios Britanijos svarų. Toks vertinimas, apeliantų nuomone, yra selektyvus ir nepagrįstas kitais bylos duomenimis bei įrodymais. Nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, kad šiuo aspektu neaišku, kodėl 2017 m. gruodžio 14 d. kalbant apie pinigus, juos reikia konvertuoti į litus, kai nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. beveik tris metus, Lietuvos Respublikoje naudojamas euras, todėl logiška būtų kalbėti apie pinigus, juos skaičiuojant eurais.
Teisme paaiškėjo, kad pirmojo advokatų susitikimo, įvykusio 2017 m. gruodžio 14 d. metu, nebuvo jokiais objektyviais būdais užfiksuotas tariamas 10000 Eur, buvusių voke, perdavimas iš D. Zagrecko kolegai, taip pat nebuvo apklausti policijos pareigūnai, tariamai matę šį perdavimą, ir išvada apie pirmojo susitikimo metu įvykusį voko su pinigais perdavimą teismas padarė tik iš selektyviai analizuojamų pokalbių bei D. Zagrecko paaiškinimų, gautų užduodant atsakymą menančius klausimus.
Advokatas Mackevičius nurodo, kad tai, kad Surblys prekiavo poveikiu, gaudamas pinigus iš D. Zagrecko, yra tik valstybinio kaltinimo prielaida, kuria grįsti asmens kaltę draudžiama tiek pagal BPK normas, tiek pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-49/2006).
Kaltinimai A. Surbliui buvo grindžiami policijos pareigūnų, galimai atlikusių kriminalinės žvalgybos veiksmus, surašytais Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais. Tačiau minėti policijos pareigūnai, atlikę kriminalinės žvalgybos veiksmus, nebuvo apklausti bylos nagrinėjimo metu, todėl nežinoma, kokiu pagrindu policijos pareigūnas – Klaipėdos AVPK KPONTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. P., surašęs 2019 m. gruodžio 19 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą, nusprendė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. „D. Zagreckas iš automobilio salono paėmė
storą, geltoną voką, kurį perdavė A. Surbliui“ – o tai tendencingų apklausų metu patvirtino D. Zagreckas.
Advokatas Mackevičius nurodė, kad yra įrodymų, paneigiančių A. Surblio kaltę atlikus jam inkriminuotą
nusikalstamą veiką, arba sukeliančių abejonių dėl jo kaltės.
Mat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad prekybos poveikiu bylose pažado
realumas yra įrodinėtina aplinkybė, kuri negali būti pagrįsta prielaidomis. Tokio pobūdžio –
prekybos poveikiu – bylose svarbu vertinti ne tik pasakytų žodžių reikšmę, bet ir tai, ar
pašnekovų išsakytas mintis kokiu nors būdu buvo bandoma realizuoti.
Atsižvelgtina į tai apeliantai pažymi, kad tiek iki 2017 m. gruodžio 14 d. pokalbio, tiek ir po jo kaltinamojo
veiksmai gana ilgą laiką buvo nuolat kontroliuojami pareigūnų, tačiau jokios kyšio davimo ir
priėmimo realizacijos neužfiksuota. Iš Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio argumentų
visiškai neaišku, kokiu pokalbio fragmentu pagrįstas šio teismo konstatavimas, kad kyšis
buvo siūlomas ir susitarta jį duoti ir priimti bei pinigai buvo perduoti A. Surbliui už jo tikrą ar
tariamą poveikį (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjų kolegijai.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad prekybos poveikiu nusikalstama veika
padaroma tik tiesiogine tyčia. Tarpininko kyšininkavimo atveju turi būti nustatyta, kad
tarpininkas supranta, jog, pažadėdamas ar susitardamas priimti kyšį, reikalaudamas ar
provokuodamas jį duoti, kartu pažada pasinaudoti savo tikėtina (ar tariama) įtaka ir paveikti
atitinkamus subjektus, kad šie veiktų (neveiktų) kyšio davėjo interesais, ir nori taip veikti, tačiau,
apeliantų manymu, jokie A. S. ir D. Z. pokalbio fragmentai to nepatvirtina.
Nuteistasis A. Surblys ir jo gynėjas advokatas H. Mackevičius apeliaciniame skunde pažymi, kad
nagrinėjant bylą nebuvo apklausti tariami „naudos gavėjai“ – nei A. S., nei R. S., galėję
patvirtinti arba paneigti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, ir, kaip teigė liudytoja A.
P., bendri jos ir A. S. tėvo R. S. pažįstami, kurie girdėjo iš R. S., kad A. ir R. S. per advokatą
A. S. ruošiasi perduoti 50000 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjams –
vėlgi kalbama apie kyšį, o ne apie poveikį teisėjams.
Apeliantai nurodo, kad iš kaltinamojo akto susidaro įspūdis, kad A. Surblys tariamai turėjo ne
pasinaudoti savo įtaka teisėjų kolegijos nariams, nes tokios įtakos jis neturėjo, o tiesiog
perduoti, kaip teigiama, 20000 Eur (ar 50000 Eur) kyšį.
Atsižvelgiant į tai, apeliantai kėlė klausimą, ar teisingai kvalifikuoti tariamai atlikti neteisėti A. Surblio veiksmai, nes perduodant kyšį, neprekiaujama poveikiu – tai visiškai skirtingos nusikalstamos veikos, besiskiriančios ir faktinėmis aplinkybėmis, ir teisiniu kvalifikavimu.
Tokią išvadą suponuoja ir faktiniai įrodymai – D. Zagrecko apklausos bei 2019 m. gruodžio 19 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas.
Tarpininko kyšininkavimo esmė – asmens įsipareigojimas už kyšį (poveikio apmokėjimą)
panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar
konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą
tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų
nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksnių. Ši nusikalstama veika
gali pasireikšti ne vien tik kyšio priėmimu, bet ir pažadu ar susitarimu jį priimti, taip pat
reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).
Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai motyvavo realios
laisvės atėmimo bausmės skyrimą A. Surbliui ir jos tinkamai neindividualizavo.
Apeliantai nurodo, kad BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu straipsnio sankcijoje
numato tos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas,
vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų
praktikoje aiškinama, kad šis BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo
pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio
asmens pavojingumą, visumos vertinimu ir išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės
nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011,
Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015).
Apeliantų teigimu, kadangi teismas vykdo teisingumą ex officio, BK 54 straipsnio taikymas
nepriklauso nuo to, ar kaltinamasis pripažįsta kaltę, ar jis prašo taikyti minimą įstatymo
nuostatą. Šiuo atveju teismas turėjo teisę ir pagrindą paskirti švelnesnę negu įstatyme
numatytą bausmę. Iš esmės A. Surblys nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už 12-os minučių
trukmės pokalbį, 2017 m. gruodžio 14 d. vykusį tarp jo ir pokalbio iniciatoriaus D. Zagrecko.
Nei iki šio pokalbio, nei po šio pokalbio A. S. nepadarė jokių veikų, susijusių su prekyba poveikiu,
todėl pagal nustatytus bylos duomenis tikrai galima daryti pagrįstą išvadą, kad ši veika buvo
daugiau atsitiktinio pobūdžio, o tai svarbi aplinkybė vertinant asmenybės ir pačios veikos
pavojingumą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Surblys praeityje neteistas, nebaustas administracine
tvarka, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, nepriekaištingos reputacijos, jam 61 metai, visą
savo sąmoningą gyvenimą dirbo ir tebedirba teisininko darbą: nuo 1992 m. iki 2003 m. dirbo
prokuroru, nuo 2003 m. lapkričio 2 d. iki 2021 m. birželio 1 d. vertėsi advokato praktika, o
nuo 2021 m. birželio 1 d. iki šiol dirba teisininku pagal individualios veiklos pažymą.
A. Surblys iki šiol yra nepraktikuojančių advokatų sąraše, nes jam nuo 2021 m. birželio 1 d. laikinai
sustabdyta advokato veikla pagal paties prašymą, kas rodo jo didelį sąmoningumą.
