Abejojama, ar psichikos liga matyt sirgusi ir nusižudžiusi teisėja O.Gasiulytė galėjo priimti teisėtus sprendimus

Paaiškėjus, kad prieš savaitę nusižudžiusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė matyt sirgo sunkia psichikos liga ir depresija, teisininkai abejoja, ar galima laikyti jos priimtas nutartis teisėtomis. Tai, kad O.Gasiulytė sirgo depresija ir psichikos liga, ‚Laisvam laikraščiui“ patvirtino jo sesuo : „O ką teisėja negali sirgti psichikos liga ar depresija?“.

Tai, kad teisėja sirgo psichikos liga, ir tai žinojo jos kolegos iš Vilniaus apygardos teismo, LL patvirtino keli advokatai „Teisėjai sakė pastebėję, kad teisėją posėdžių metu ištikdavo priepuolis, tačiau visi tylėjo ir nieko nedarė“, – sakė LL šaltiniai.

Jeigu bylą teisme nagrinėjo psichikos liga sergantis žmogus, tai vadinama „neteisėta teismo sudėtis“.

366 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai sako, kad byla atnaujinama, jeigu  

8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;

  

„Jeigu žmogus yra girtas arba neadekvatus, jis negali būti teisminio nagrinėjimo subjektas ir negali nagrinėti bylos, vadinasi, tai yra neteisėta teismo sudėtis, sudaranti pagrindą naikinti priimtus teismų sprendimus“.

Kitas dalykas – Lietuvos spec. tarnybos negalėjo nežinoti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas yra psichikos ligonis. „Tai tu įsivaizduok, koks žmogus yra „pakabintas“, nors Adamkus bandė ją prakišti į Aukščiausiąjį teismą, tačiau nepavyko, ir aš beveik įsitikinęs, kad žinau, kodėl“, – sakė LL šaltiniai.

‚Iš esmės jeigu žmogus serga psichikos liga arba depresija, tai pripažįstama, kad jis yra nedarbingas, – teigia LL šaltiniai, – o jeigu teisėja O.Gasiulytė dėl šios psichikos ligos galiausiai nusižudė, tai akivaizdu, kad tai liga buvo labai rimta, jeigu žmogus pakelia ranką prieš save. Todėl savaime aišku, kad kyla abejonės, ar psichikos liga sirgusios teisėjus nutartys gali būti pripažįstamos kaip teisėtos. Tačiau tai yra toks tabu, kad tai net neleis. Teisininkai jau seniai kalbėjo apie tai, kad teisėjai turi mažiausiai kas penkerius metus tikrintis savo psichologinę sveikatą. Kodėl vairuotojai, kurie vairuoja autobusą, turint reguliariai tikrintis sveikatą, ir pateikinėti pažymas. Maža kas galėjo atsitikti teisėjui, nagrinėjančiam sunkias bylas – jam galėjo ir „stogas nuvažiuoti“. Ir tokie dalykai turi būti nuolat prižiūrimi“

Mat vieni teisėjai, kai Furmanavičius, turi 11 mobilaus telefono numerių, kiti prisidarę daugybę facebooko paskyrų, ir juose piešia gėlytes ir drugelius. „Juk normalus žmogus negali kasdien gyventi pozityve, – sakė teisininkas, – normalus žmogus išgyvena įvairias emocijas“.

 

nuotr. – paskutinis įrašas iš Onos Gasiulytės facebook paskyros, darytas, sausio 24 d. 

 

https://www.facebook.com/photo.php?fbid=3035343669831551&set=a.106200209412593&type=3&theater

 

 

Akivaizdu, kad visa „teisėjų bendruomenė“ elgėsi kaip tikra mafija – laikosi „omertos“ (tylos įžado), ir apie visus šiuos dalykus tyli.

Tai buvo itin akivaizdu, kai Vilniaus apygardos teismo teisėjas Birštonas girtas kaip tapkė nagrinėjo baudžiamąją bylą, ir tik iškvietus žurnalistus, pavyko nufilmuoti, kaip girtas teisėjas ritasi nuo laiptų.

Dar juokingiau, kad Birštonas bylą nagrinėjo ne vienas, o du jo kolegos, buvę kolegijoje, negalėjo nematyti, kad jų kolega girtas, tačiau nepabandė sustabdyti proceso.

„Akivaizdu, kad bylą nagrinėjo neteisėta kolegija, nes vienas jos narys buvo sunkaus girtumo laipsnio, tačiau kiti du nariai nebandė sustabdyti posėdžio, tai matydami, ir niekaip dėl to nenukentėjo, – sakė LL šaltiniai, – tačiau jeigu žmogus sirgo psichikos liga, tai jo kolegos teisme negalėjo to nematyti. Nors aišku, jie dabar gali sakyti, kad jie to nesuprato ar nematė. Tai ką tada kalbėti apie teisėjų kompetenciją, jeigu jie net nesugebėjo suprasti, kad jų kolega serga? Kaip jie tada gali nagrinėti bylas? Tai reiškia, kad jie sąmoningai slėpė savo kolegos ligą, arba yra visiškai nekompetentingi. Nes iki šiol dauguma teisėjų dar Vilniaus universitetą studijavo teisminę psichiatriją, ir gali vadintis psichaitrijos ekspertais. Mes turime žinoti, ar teisėjai, kurie sprendžia žmonių likimus, yra adekvatūs?“.

Juk dabar nustatyti, ar žmogus priklausomas nuo narkotikų ar alkoholio, yra labai paprasta ir visi narkomanai iš karto tikrinami, ar vartojo.

Tačiau dešimt metų Grybauskaitės režimo visiškai iškreipė teisinę sistemą – Grybauskaitę „prikepė“ dešimtys jai aklai tarnaujančių ir jai prisiekusių teisėjų, kurie darys viską, kad tik pateisintų „ekscelencijos“ pasitikėjimą. ‚Jie alkani, godūs ir nesiskaito su jokiomis priemonėmis, – sakė teisininkas, – todėl kiekvieną kartą, nuėjęs į teismą, aš stebiuosi ir išeinu pakraupusi – kam reikalingos visos mano žinios ir įstatymai, jeigu jie brutaliausiai ignoruojami. Kas darosi dabar teismuose, tai yra tragedija“.

 

Kaip tyčia, pernai gegužės 24 d. Sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai pasirašė įsakymą dėl naujų reikalavimų teisėjų sveikatai :

„DĖL REIKALAVIMŲ PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS IR TEISĖJŲ SVEIKATAI IR PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS IR TEISĖJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

 

Jame nurodomas naujas reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas.

 

Jame nurodoma :

 

2. Sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka sveikatos reikalavimus pretendentams į teisėjus ir teisėjams. Psichologinio vertinimo tikslas – nustatyti tikrinamo asmens asmenybės būdą ir pažintinės veiklos savybes.
3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sveikatos tikrinimas ir psichologinis vertinimas turi būti atliktas prieš jiems laikant pretendentų į teisėjus egzaminą, nuo šio egzamino atleistų asmenų – prieš įrašant juos į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, o asmenų, nesančių teisėjais ir siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, – prieš įrašant juos į Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą.
4. Kiekvieno teisėjo sveikata privalo būti tikrinama ir psichologinis vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.
5. Gavus reikšmingų žinių apie teisėjo sveikatos, psichologinės būsenos problemas, galinčias trukdyti atlikti pareigas, Teisėjų tarybos tvirtinamame Teisėjų tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka priimamas sprendimas, neatsižvelgiant į Aprašo 4 punkte nustatytą terminą, dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrinti sveikatos ir atlikti psichologinio vertinimo Aprašo nustatyta tvarka.

 

II SKYRIUS

SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

6. Sveikatos tikrinimą, apimantį ir psichologinį įvertinimą, atlieka Medicinos centro gydytojai specialistai ir medicinos psichologai.
7. Pretendentas į teisėjus ar teisėjas Medicinos centrui pateikia:

7.1. Teisėjų tarybos tvirtinamame Teisėjų tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka išduotą siuntimą tikrintis sveikatą;

7.4. formą Nr. 027/a, išduotą gydytojo psichiatro, kurioje nurodoma, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pretendentui į teisėjus ar teisėjui nėra įregistruotas, arba nurodomos suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Paciento sveikatą tikrina psichikos sveikatos centro, prie kurio jis prisirašęs, gydytojas psichiatras. Gydytojas psichiatras, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali pretenduoti į teisėjo darbą ar toliau dirbti teisėju, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis ir išvadas įrašo į formą Nr. 025/a „Ambulatorinė asmens sveikatos istorija“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – forma Nr. 025/a), pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu.

8. Pretendentas į teisėjus ar teisėjas Medicinos centre:

8.1. dalyvauja atliekant psichologinį vertinimą, kurio metu medicinos psichologas, remdamasis taikant įvairias metodikas (Lietuvoje standartizuoti ir adaptuoti psichologiniai testai, interviu, stebėjimas, nestandartizuotas vertinimo instrumentas, dokumentai ir kt.) gauta informacija, parengia pretendento į teisėjus psichologinio vertinimo išvadą apie asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybes. Teisėjams psichologinis vertinimas atliekamas klinikinio psichologinio interviu forma. Teisėjams atliekamas visas psichologinis vertinimas, jei gaunama informacijos apie teisėjo psichologinės būsenos problemą, trukdančią atlikti pareigas;

8.2. suteikia informaciją ir pagalbą, reikalingą sveikatos tikrinimui atlikti.

9. Medicinos centre:

9.1. į formą Nr. 025/a įrašomi visi sveikatos patikrinimo duomenys, psichologinių tyrimų protokolai, kiti pretendento į teisėjus ar teisėjo Medicinos centrui pateikti medicininės apskaitos dokumentai;

9.2. nustačius medicininių indikacijų, pacientui išrašoma forma Nr. 027/a;

9.3. sveikatos patikrinimo duomenis ir išvadas apie tai, ar pacientas atitinka sveikatos reikalavimus pretendentams į teisėjus ir teisėjams, ar jų neatitinka, ir rekomendacijas, jei tokių yra, tikrinantys gydytojai įrašo į formą Nr. 025/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu;

9.4. galutinę išvadą apie tai, ar asmuo dėl sveikatos būklės gali (negali) dirbti teisėju, priima gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK), įvertinusi tyrimus bei visų specialistų išvadas ir vadovaudamasi Aprašo III skyriaus nuostatomis. Galutinė išvada įrašoma į formą Nr. 046/a „Medicininis pažymėjimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – forma Nr. 046/a), pasirašoma GKK pirmininko ir patvirtinama asmeniniu jo spaudu ir GKK antspaudu; 

9.5. užpildyta ir patvirtinta forma Nr. 046/a atiduodama pretendentui į teisėjus ar teisėjui, kuris pateikia ją Nacionalinei teismų administracijai;

9.6. pretendentas į teisėjus ar teisėjas, nesutinkantis su GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį Medicinos centro vadovui, o Medicinos centro vadovo sprendimą – teisės aktų nustatyta tvarka.

 

III SKYRIUS

SVEIKATOS REIKALAVIMAI PRETENDENTAMS Į TEISĖJUS IR TEISĖJAMS

 

10. Ligos ir sveikatos problemos, dėl kurių pretendentai į teisėjus negali būti pripažinti atitinkantys sveikatos reikalavimus pretendentams į teisėjus, pagal  Tarptautinės  statistinės  ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM):

10.1. organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai: F00–F03; F04 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F05 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F06.0–F06.2; F06.3 (kol tęsiasi šis sutrikimas);

10.2. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo: F10.0 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F10.2–F10.3 (išskyrus atvejus, kai po specializuoto gydymo kurso remisija trunka daugiau kaip 3 metus); F10.4–F10.7; F11; F12; F13.0–F13.7; F14; F15 (išskyrus kofeino vartojimą); F16; F18; F19;

10.3. šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai: F20–F22; F23 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F24, F25;

10.4. nuotaikos (afektiniai) sutrikimai: F30 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F31 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F32.2–F32.3 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F33.2–F33.3 (kol tęsiasi šis sutrikimas);

10.5. elgesio sutrikimai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais: F53.1 (kol tęsiasi šis sutrikimas);

10.6. suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai: F62.1; F62.8; F62.9; F63.0–F63.2; F65;

10.7. protinis atsilikimas: F70–F79;

10.8.  išsėtinė (dauginė) sklerozė, esant išreikštų asmenybės sutrikimų: G35;

10.9.  Huntingtono liga: G10;

10.10.  Alzheimerio liga: G30;

10.11. kitos degeneracinės nervų sistemos ligos: G31;

10.12.  kurčnebylumas;

10.13.  stabilus III laipsnio prikurtimas, išskyrus atvejus, kai klausos reabilitacija klausos aparatais kalbos zonoje yra 40 ir mažiau dB;

10.14.  abiakio matymo nebuvimas; regos aštrumas geriau matančia akimi su korekcija mažesnis kaip 0,05;

10.15. sunki cukrinio diabeto forma su dauginėmis komplikacijomis arba terminaliniu organo ar organų funkcijos sutrikimu.

11. Ligos ir sveikatos problemos, dėl kurių teisėjai negali būti pripažinti atitinkantys sveikatos reikalavimus teisėjams:

11.1. organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai: F00–F03; F04 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F05 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F06.0–F06.2; F06.3 (kol tęsiasi šis sutrikimas);

11.2. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo: F10.0 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F10.2–F10.3 (išskyrus atvejus, kai po specializuoto gydymo kurso remisija trunka daugiau kaip 3 metus); F10.4–F10.7; F11; F12; F13.0–F13.3 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F13.4–F13.7; F14; F15 (išskyrus kofeino vartojimą); F16; F18; F19;

11.3. šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai: F20–F22; F23 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F24–F25;

11.4. nuotaikos (afektiniai) sutrikimai: F30 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F31 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F32.2, F32.3 (kol tęsiasi šis sutrikimas); F33.2–F33.3 (kol tęsiasi šis sutrikimas);

11.5. elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais: F53.1 (kol tęsiasi šis sutrikimas);

11.6. suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai: F62.1; F62.8; F62.9; F63.0–F63.2; F65;

11.7. protinis atsilikimas: F70–F79;

11.8. išsėtinė (dauginė) sklerozė, esant išreikštų asmenybės sutrikimų: G35;

11.9. Huntingtono liga: G10;

11.10. Alzheimerio liga: G30;

11.11. kitos degeneracinės nervų sistemos ligos: G31;

11.12. kurčnebylumas;

11.13. stabilus III laipsnio prikurtimas, išskyrus atvejus, kai klausos reabilitacija klausos aparatais kalbos zonoje yra 40 ir mažiau dB;

11.14. abiakio matymo nebuvimas; regos aštrumas geriau matančia akimi su korekcija mažesnis kaip 0,05;

11.15. sunki cukrinio diabeto forma su dauginėmis komplikacijomis arba terminaliniu organo ar organų funkcijos sutrikimu.

12. Ligos ir sveikatos problemos, kurioms esant dėl tinkamumo pretenduoti į teisėjus ar tinkamumo eiti teisėjo pareigas atsižvelgiant į sveikatos būklės sunkumą sprendžia GKK:

12.1. organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai: F06.8–F06.9; F07.0–F07.2; F07.8– F07.9; F09;

12.2. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo: F10.8–F10.9; F13.8–F13.9;

12.3. šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai: F28–F29;

12.4. nuotaikos (afektiniai) sutrikimai: F32.8–F32.9; F33.8–F33.9; F34.8–F34.9; F38; F39;

12.5. elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais: F53.8; F53.9; F54; F59;

12.6. suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai: F60–F61; F63.8; F63.9; F68; F69;

12.7. psichologinės raidos sutrikimai: F80–F89; F90–F98 (tais atvejais, kai ankstesnis jų buvimas sutrikdo dabartinę individo darbinę, psichologinę ir socialinę adaptaciją); F99.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

13. Pretendentui į teisėjus išduota forma Nr. 046/a galioja trejus metus.
14. Teisėjui išduota forma Nr. 046/a galioja penkerius metus, išskyrus Aprašo 5 punkte nustatytus atvejus.
15. Formos Nr. 046/a saugomos teisėjų asmens bylose.

 

_________________