„A.Valantinai, kada atsistatydinsite? Pasitikėjimas teismais nebuvo sugriautas per sekundę. Jį griovėte metų metus.“
„A.Valantinai, kada atsistatydinsite? Pasitikėjimas teismais nebuvo sugriautas per sekundę. Jį griovėte metų metus.“
Ugnė Kryžiutė
2019 m. vasario 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas A.Valantinas išreiškė nuogąstavimą, esą pasitikėjimas teismais buvo auginamas metų metais, o sugriautas buvo per sekundę. Jis pareiškė: „Labai noriu patikinti ir padrąsinti tuos teisėjus, kurie nėra įtariami: mums reikia susitelkti ir padaryti tuos darbus, kuriuos turėjome daryti visi, bet, deja, mūsų gretos gerokai praretėjo.“ Negaliu patikėti, kad apeliacinio teismo pirmininkas gailisi, kad gerokai praretėjo korumpuotų teisėjų gretos! A.Valantinas yra atsakingas už trijų pakopų teismų sistemos administracinę priežiūrą. Bet jis anaiptol nesidžiaugia, kad iš teismų pašalinti nusikaltimais įtariami asmenys.
A.Valantinas sako: „Mūsų sistema labai stipriai nukentėjo.“ Nukentėjo, nes iš jos buvo pašalinti teismų sistemos griovėjai?! O gal teisėjo žodžiais „mūsų“ sistema – tai apraizgiusi teismus korupcinė sistema?
Į klausimą „Ką turėtų padaryti patys teisėjai, teisėjų bendruomenė, kad pasitikėjimas teisingumu Lietuvoje nesusvyruotų labai smarkiai?“, A.Valantinas taip ir nesugebėjo konstruktyviai atsakyti. Jis tik chaotiškai apibūdino tai, kas, matyt, tuo metu dėjosi jo galvoje: „Galiu pasakyti, kad teisėjai pasimetę, šokiruoti, tų žodžių galima visokių gražių prigalvoti.“ Dar pridūrė, kad ties problema „visi turime susitelkti.“
Rašydama šį tekstą tikiuosi, kad A.Valantinas bet kuriuo momentu padarys viešą pareiškimą, kad prisiima atsakomybę už korupciją teismuose ir traukiasi iš teisėjo posto. Kadangi savo lyderystės padarinius Teisėjų tarybos pirmininkas pats apibūdino taip: „teismų sistema stipriai nukentėjo, „teisėjai pasimetę, šokiruoti.“ Niekas netraukė už liežuvio, bet teisėjas netiesiogiai pripažino savo kaltę dėl kilusios teisėjų krizės ir pareiškė nežinantis ką daryti, kad pasitikėjimas teisingumu nebūtų žlugdomas.
A.Valantino pasiūlytas sprendimas – „visi turime susitelkti“ rodo, kad aukščiausio lygio valstybės pareigūnas apskritai nesuprato, kas atsitiko. Jis netgi mėgino neigti, kad korupcijos problema teismuose egzistuoja: „noriu patikinti, kad teismuose dirba, kol neįrodyta kitaip, tik sąžiningi ir teisingi teisėjai.“ Labai gaila.
Bet korupcijos nualintai tautai menka paguoda, kad teismų sistemos vedlys, nesugeba pripažinti, kad jo vadovaujami teismai pateko į krizinę situaciją. Pone A.Valantinai, lyderis privalo visada matyti ir kitiems rodyti išeitį, viziją. Gaila, bet Jūs vizijos neturite. Nežinant kas esi ir kur eini, nežinosi kaip iš to išbristi. Aklas, sutrikęs, baimėmis lyg utėlėmis apniktas lyderis negali vesti žmonių į ateitį, kadangi yra žlugęs.
Vakar Aurimas Drižius teisingai pastebėjo, kad A.Valantinas apsimelavo, sakydamas, kad „bylų paskirstymas yra mechanizuotas, ir teismo pirmininkas neskirsto bylų (…) teisėjas negali pasirinkti bylos, o teisėjų atrankos skyrimo procedūros yra be galo griežtos“. Pone teisėjau, jūs puikiai žinote, kad teismų informacinė sistema LITEKO, skirstanti bylas „mechanizuotai“, gali būti laikinai išjungiama. Vėliau sistemoje sukuriama išimtis („dėl sistemos sutrikimų“) ir bylai rankiniu būdu priskiriamas sukalbamas teisėjas.
Seimo nariai ir LR Prezidentūra prieš du metus gavo įdomų teismo dokumentą. Prašau „Laisvo laikraščio“ redakciją paskelbti šį dokumentą. Jame matyti, kad ne LITEKO sistema, bet Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė paskyrė teisėjui Algimantui Valantinui nagrinėti žmogaus teisių aktyvisto Zigmanto Šegždos baudžiamąją bylą. Vadinasi, „teisėjas negali pasirinkti bylos“, bet jis gali ponios paprašyti, kad stačiakampiame šampuke būtų ranka įrašyta jo pavardė.
Ką tik man perduotas skundas, skirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Jame atskleidžiama, kad teisėjai nedirba taip „labai atsakingai ir sąžiningai“, kaip teigia A.Valantinas. Skundo autorius nustatė ir pagrindė, kad patys teismai yra valstybės masto finansinė problema.
Seimo narei Agnei Širinskienei, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei
Lietuvos Respublikos Seimas, Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius
PAREIŠKIMAS
dėl teisėjų galimos antikonstitucinės veiklos
2019 m. vasario 9 d.
Informuoju, kad teisminės valdžios nariai: Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas, Vilniaus apygardos teismo teisėjos Laima Gerasičkinienė ir Jelena Šiškina, Vilniaus regiono teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė ir šio teismo teisėja Rūta Kazlauskienė galimai nukrypo nuo Konstitucijos ir kitų teisės aktų, paneigė konstitucinę nuostatą, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Tai įrodo, kad galbūt minėti valstybės valdžios nariai pasisavino visai Tautai priklausančias suverenias galias.
Nešališko protingo stebėtojo vertinimu, pataikaujančiam buvusios Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Sigitos Jurgelevičienės turtiniams interesams aukščiausios teisminės valdžios nariui, tiesiogiai atsakingam už trijų pakopų teismų sistemos administracinę priežiūrą A.Valantinui šiuo atveju turbūt nėra svarbu, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas valstybei kainuoja itin brangiai. Kadangi buvo nukrypta nuo Konstitucijos ir kitų teisės aktų, galvoju, kad A.Valantinas ir pareiškime minėti valstybės valdžios nariai pasisavino visai Tautai priklausančias suverenias galias.
Zigmantas Šegžda yra ieškovas civilinėje byloje Nr. Nr. e2-278-1014/2018 dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Bylą nagrinėti paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė. 2018-01-05 teismo nutartimi teisėja R.Kazlauskienė priėmė S.Jurgelevičienės ieškinį dėl atidalijimo bendrosios dalinės nuosavybės, nepareikalavusi ištaisyti trūkumus – nesumokėtas žyminis mokestis, tuo pažeisti CPK 115 str. 2 d., 135 str. 2 d. reikalavimai.
2018-01-15 Z.Šegžda padavė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl 2018-01-05 apylinkės teismo nutarties, kuria nepareikalauta sumokėti žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismo teisėja L.Gerasičkinienė 2018-04-19 teismo neskundžiama nutartimi Z.Šegždos skundą dėl žyminio mokesčio paliko nenagrinėtu ir tuo pažeidė CPK 100 str. 1 dalį.
2018-11-12 Vilniaus regiono teismo teisme buvo gautas antras atsakovės patikslintas priešieškinis. Teisėjos R.Kazlauskienės priimtas priešieškinis (ieškinio turtinis reikalavimas 103 tūkst. Eur) vėl buvo su trūkumais – nenurodyta ieškinio suma, nepateiktas įrodymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Dėl šios priežasties 2018-11-19 Z.Šegžda pareiškė teisėjai R.Kazlauskienei nušalinimą nuo bylos nagrinėjimo, tačiau Vilniaus regiono teismo pirmininkės J.Bagdonienės nurodymu teisėja R.Kazlauskienė nebuvo nušalinta nuo bylos.
2018-11-29 Z.Šegžda padavė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl nesumokėto 3213 Eur dydžio žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina 2019-02-05 neskundžiama nutartimi paliko 2018-11-29 Z.Šegždos atskirąjį skundą nenagrinėtu ir tuo pažeidė CPK 100 str. 1 d., 115 str. 2 d., 135 str. 2 dalį.
Dėl neišreikalaujamo žyminio mokesčio (už tai atsakingos teisėjos R.Kazlauskienė, L.Gerasičkinienė, J.Bagdonienė, J.Šiškina) 2018-11-27 ir 2019-01-04 padaviau skundus Teisėjų tarybos pirmininkui Algimantui Valantinui ir 2018-12-10 padaviau skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkui Aurelijui Gutauskui. Iki šios dienos A.Valantinas ir A.Gutauskas jokių priemonių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nesiėmė bei nesiteikė man atsakyti ir paaiškinti, kodėl jie nesustabdė išvardytų teisėjų įtariamos antikonstitucinės veiklos.
Z.Šegžda užfiksavo itin šiurkštų CPK pažeidimą: S.Jurgelevičienės priešieškinis yra su trūkumais, gi, teisėja R.Kazlauskienė jau metai laiko nagrinėja teisme atsakovės faktiškai nepaduotą priešieškinį. Šiuo atveju pareiškime nurodyti teisminės valdžios nariai siekia pabėgti nuo įstatymo, gerai žinodami, kad žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš civilinės bylos iškėlimo priėmimo teisme sąlygų (2017-10-12 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c.b. Nr. e2-1238-236/2017).
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).
Teisėja Rūta Kazlauskienė 2018-05-17 teismo nutartimi paskyrė ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę teismas pavedė atlikti teismo ekspertui Sauliui Raslanui, kurio paslaugos kaina 700 Eur, t.y.ši kaina buvo 100 eurų brangesnė nei ieškovo pasirinkto eksperto. Teismas įpareigojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT) už atliktą ekspertizę apmokėti 700 eurų pagal pateiktą sąskaitą ją atlikus Sauliui Raslanui.Pareiškėjo nuomone, 2018-05-17 teismo nutarties reikalavimas VGTPT apmokėti visą ekspertizės kainą yra neteisingas, kadangi teismo ekspertizė buvo paskirta, kaip atsakovės priešieškinio rezultatas. Dėl Z.Šegždos pareikšto ieškinio dėl bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo namų valdos rinkos vertės nustatyti nebuvo būtinumo. Esant nurodytam, ekspertizės išlaidas 50 proc. arba 100 proc. apimtimi turėtų dengti atsakovė S.Jurgelevičienė, bet ne VGTPT.
Teismas 2019-01-24 posėdžio metu žodine nutartimi nusprendė 2019-02-12 posėdžio metu apklausti teismo ekspertą S.Raslaną, pateikusį ekspertizės išvadą, kuria nustatyta ginčo turto rinkos vertė. Pažymėtina tai, kad nei ieškovas Z.Šegžda, nei atsakovė nesikreipė į teismą su prašymu apklausti teismo ekspertą. Už eksperto atvykimą teikti paaiškinimus teisme, teismas įpareigos VGTPT apmokėti eksperto pateiktą sąskaitą 300 eurų. Pareiškėjas informuoja, kad eksperto S.Raslano apklausa nėra būtina, tad VGTPT iššvaistytų 300 eurų sumą. Esant nurodytam, įtariu, teisėja R.Kazlauskienė neekonomiškai naudoja valstybės lėšas, siekia dirbtinai padidinti bylinėjimosi išlaidas, už kurias apmokėtų valstybė.
Teismo eksperto išvada dėl turto rinkos vertės nustatymo pateikta teismui 2018-09-28 d. Po to įvyko keletas teismo posėdžių, tačiau į juos teismo ekspertas nebuvo šaukiamas. Pažymėtina tai, kad teismo ekspertizės ataskaita pateikta 140 puslapių apimtyje, kas reiškia, kad ekspertas savo dokumente pateikė išsamius paaiškinimus, dėl kurių šalims klausimų neiškilo.
CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas), todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas.
Esant nurodytam, prašau Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę inicijuoti teisėjų A.Valantino, A. Gutausko, L.Gerasičkinienės, J.Šiškinos, J.Bagdonienės, R.Kazlauskienės atleidimo iš pareigų procedūrą dėl įtariamos jų antikonstitucinės veiklos.
Priedai (pateikiami tik internetu):
- 2018-01-15 Z.Šegždos atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui
- 2018-05-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis
- 2018-11-19 Z.Šegždos pareiškimas dėl teisėjos R.Kazlauskienės nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo
- 2018-11-29 Z.Šegždos atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui
- 2019-02-05 Vilniaus apygardos teismo nutartis
- 2018-11-27 Z.Šegždos skundas Teisėjų tarybai
- 2019-01-04 Z.Šegždos skundas Teisėjų tarybai
