A.Skardžius : „Sugalvotas būdas, kaip 1 centą kainuojančią MH parduoti už 500 eurų”

Į LL klausimus atsakė Seimo narys Artūras Skardžius:

Kaip laikotės?

Laukiam, ką iš Briuselio parveš energetinio karo generolas Kreivys. kadangi jis kariauja energetinius karus, tai iš Briuselio turi parvežti strateginius planus.

Koks karas, juk Lietuva neperka nė gramo elektros nei iš Rusijos, nei iš Baltarusijos?
Būtent, nes visa tai tėra žaidimas. Kai aš prieš dvi savaites ministrą pasigavau ir paklausiau, kur tas kainų skirtumas, kurį sumoka elektros vartotojai, tarp Švedijos ir Lietuvos, tai ministras bandė aiškinti, kad tą skirtumą pasiima švedai, vėliau teko pripažinti, kad nežino. Tada ministras pripažino, kad tą kainų skirtumą per pusę dalinasi. O kur tą skirtumą padeda – tai niekas nekontroliuoja.
Taigi Rokas Masiulis iš „Litgrido” jas neva pasiima?
Taip, biržos operatoriai tuos pinigus per pusę dalinasi. Tiesa, R.Masiulis dabar po šio skandalo pasižadėjo, kad savo pusę gražins. Nors anksčiau sakė, kad negali tų pinigų gražinti, jie turi būti investuoti į laidus su kitomis šalimis.

Taigi Masiulis tų milijonų jau nebeturi, juos gi ištaškė?
Tai aišku – pažiūrėkite, kokie „Klaipėdos naftos” veiklos rezultatai. Su „investicijomis” į uostą Acu Brazilijoje. Masiulis veiklos ataskaitoje specialiai užmaskuoja šias investicijas Brazilijoje, kad nesimatytų išlaidų, jas parodo kaip išlaidas naftos saugykloms Klaipėdoje. Tai vadinasi „komercinė veikla”. O tos saugyklos lenkams išnuomotos, tačiau vis tiek mūsų išlaikomos iš „saugumo dedamosios”. Tokie strategai ir vadovauja, o kai jiems pasakai, tai jūs ir dirbkite komerciniais pagrindais, kam kišate ranką į valstybės kišenę? Juk taip labai lengva daryti „komerciją”, ir ją užkrauti ant vartotojų pečių. Juk pagal tokį modelį galėtų visą Europą aprūpinti dujomis, mūsų sąskaita išsinormavę dar kelis laivus. Mat „Klaipėdos nafta”, kuri eksploatuoja SGD terminalą, yra padalinusi savo veiklą – yra SGD veikla, ir naftos terminalo veikla. Jai priklauso ir naftos saugyklos. Greta to dar vykdoma ir vadinama „komercinė veikla” – mažasis Klaipėdos uostas su penkiomis naftos talpomis, kuris penkiems metams lenkams išnuomotas. Dar kita „komercinė veikla” yra Brazilijos uostas Acu, kurį Masiulis pateikia kaip pavyzdį, koks jis geras verslininkas. Tačiau veiklos rezultatai tiek iš nuomos, tiek iš Brazilijos yra lygios nuliui. Lenkai kažkiek moka, tačiau palyginti su investuotomis sumomis, tai juokinga. O visa ši infrastruktūra, išskyrus Acu uostą, yra išlaikoma per „saugumo dedamąją”. Anksčiau Masiulis skelbė, kad į Brazilijos uostus investuos 140 mln. eurų – manau, kad tai yra „juodoji skylė” pinigams plauti. Atrodo, kad investuoja savo pinigus – tačiau iš tikrųjų pasiskolina ir tiek žinių.

O kodėl vadinamoje biržoje elektros kaina perkama už didžiausią, o ne mažiausią siūlantį tiekėją? Kodėl tai sudėlioti ‘algoritmai”?
Pirmiausia reikia žiūrėti, kodėl Lietuva iš Baltpoolo perėjo į Nordpoolą. Berods, 2012 m. jos 2 proc. akcijų įsigijo ‘Lietuvos Energija”. Juk elektra galėtų būti pigesnė, jeigu ją tiektų, pvz., Estijos bendrovė „Enesit”, kuri valdo vėjo jėgainių parkus. „Enesit” turi tiesiogines sutartis su vartotojais ir tiekia elektrą už tam tikrą fiksuotą kainą. Tačiau jie ne prekiauja ta elektra per „Nordpoolo” biržą, tačiau tiekia ją tiesiogiai. O Lietuvoje viskas kitaip – motininė įmonė „Igntis” iš savo dukterinės įmonės „Ignitis gamyba”, kuriai priklauso vėjo parkai Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje, dovanai gauta Kruonio HE ir Kauno HE – ji perka elektrą per „Nordpool” biržą. Taip šie sugeneruoja milžiniškus viršpelnius. Nes pvz., Kauno HE jau seniai yra atsipirkusi ir jos veiklos kaštai yra koks centas už MH. Taip tiekėjas „palenda” po didžiausią dujų kainą ir taip gauna kainą – 500 eurų už MH, nors ją pagaminti kainuoja vieną centrą.
Tačiau vis tiek – kodėl atsiranda tas kreivio „paradoksas”, ir elektrą perkama už didžiausią, o ne mažiausią kainą siūlantį tiekėją?

Toks yra Briuselio lobistų sugalvotas modelis, neva taip skatinami visi elektros gamintojai plėsti veiklą ir pan. Galbūt tai iš dalies pateisinama, jeigu tai veikia uždaroje erdvėje. Tačiau negalima taip elgtis karo ir energetinės krizės atveju. Į tai seniai turėjo sureaguoti Briuselis, tačiau matyt lobistai ten laiko tuos atstovus už vienos vietos. Kodėl Lietuva pasiliko su vieta elektros birža, kai lenkai turi tris biržas. Kodėl ji staiga peršoko nuo Baltpoolo prie Nordpoolo, kuris, kiek girdėjau, parsidavęs kažkokiems Amerikos fondams?
Kiek tiesos tame, kad šią žiemą „Ignitis” už tris kartus didesnę kainą pardavinėjo „Vilniaus šilumos tinklams” rusiškas dujas, kurias visą rudenį laikė SGD terminale?
O kur laikė tas dujas? Mat „gelda”, arba „Independence” yra toks dalykas kaip mašinos benzino bakas – jį užpildai ir degini. Kiek pamenu, SGD terminale yra keturios talpos, ir tos dujos nuolat juda – atplaukia laivas, reikia tas talpas užpildyti ir paskui vėl iškrauti. O vienintelė vieta, kur dujas galima saugoti, yra Ančiukalnis Latvijoje. Žinoma, tas, kas turi vamzdį, žinoma, kad turi kainų pranašumą, palyginti su SGD terminalais.
O kokios jūsų prognozės – kiek kainuos dujos žiemą?
Aš manau, kad ES vis tiek įves dujų kainų „lubas”, nes dujų kainos kaip bežiūrėsi, yra politinės. Net JAV dujų kainos yra septynis kartus mažesnės, nei prieš savaitė buvo Roterdamo biržoje, kuri nustato SGD kainas visai Europai. Tačiau ir amerikietiškas dujas pas mus parduoda pagal ES biržos kainą. Žodžiu, visur yra politika, jau nekalbant apie Rusiją. Žodžiu, jeigu ES įves „lubas” ir skirtumą kompensuos iš ES biudžeto, žinoma, netektys bus didelės, tačiau žiemą išgyvensime. Priešingu atveju ta kainų pasiutpolkė šokinės ir toliau. nežiūrint karas baigsis ar ne.
Žinoma, nes tą pačią elektros energiją Lietuva gali pirkti iš Astravo AE labai pigiai, tačiau ne, to nedaro, nes „Batka” blogas?
Kiek girdėjau, jie neturi tos elektros kur dėti, ir tie resursai pigūs. Tačiau pirkti iš ten elektros energiją būtų per žiauru, nebent pasibaigtų karas Ukrainoje jai palankiomis sąlygomis. Gal tada pasibaigs politika ir prasidės ekonomika energetikoje. Nei Putinas amžinas, gal ateis kitas Jelcinas, negalime eiti vien susinaikinimo keliu.