A.Drižių nuteisusį teisėja N.Vigelienė : „Tai, kad nuteistasis sakė tiesą, nėra teisiškai reikšminga“

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė šaltu veidu nuteisė „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių, net savo nuosprendyje pripažinusi, kad jis sakė tiesą, tačiau tai „nėra teisiškai reikšminga“.

N.Vigelienė dar 2013 m. skyrė A.Drižiui laisvės apribojimą ir 40 valandų prievartinio darbo vien už tokį pastarojo „nusikaltimą“ : „2012-05-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Ištirti pedofilijos bylos nužudymų D. Valiui neleidžia VSD?“ Alvydą Sadecką siejo su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir viešai paskleidė šiuos teiginius:

„<…> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime“.

Vien už šią frazę teisėja N.Vigelienė (kuriai dabar yra pareikštas A.Drižiaus ieškinys atlyginti žalą už neteisėtą nuteisimą) skyrė A.Drižiui dvejus metus laisvės apribojimo bei 40 parų prievartinio darbo, kurį A.Drižius atliko.

Tiesa, po dviejų metų Aukščiausias teismas visiškai išteisino A.Drižių, pripažindamas, kad jo veiksmuose nebuvo jokio nusikaltimo ar nusižengimo požymių.

Tačiau šiuo atveju svarbu yras kas kita – teismas A.Drižiui ir „Laisvam laikraščiui“ buvo įvedęs cenzūrą, nes neva jo rašiniai šmeižia ir žemina Alvydą Sadecką. Šiuo atveju pati teisėja pripažįsta, kad A.Drižius parašė tiesą, tačiau tai „nėra teisiškai reikšminga“.

N.Vigelienė savo nuosprendyje rašo : „Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas. Šiuo atveju A.Drižius kaltinamas nevykdęs teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, pagal LR BK 245 str., todėl kaltinamojo A.Drižiaus pozicija, kad jis kaltinime nurodytu teiginiu išsakė tiesą, esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam 2009-04-10 teismo sprendimui, nėra teisiškai reikšminga“.

Toliau nuosprendyje rašoma : „Apklaustas kaltinamuoju Aurimas Drižius kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Parodė, kad jis yra keturis kartus nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus. Apie 2009-04-10 įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje žino. Tą teismo sprendimą, jo draudimus supranta. Yra uždrausta sieti A.Sadecką su AB „Mažeikių nafta“, kurios savininkas jis buvo, jo privati įmonė „Ekskomisarų biuras“ valdė „Mažeikių naftą“. Jis asmeniškai ruošė ir pripažino, kad yra „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymų autorius, tai kaip kitaip dar galima dalyvauti privatizavime. Frazė, nurodyta šioje konkrečioje byloje, atsirado per atsitiktinumą. Buvo ilgas interviu su D.Guobiene ir jam išsprūdo tokia frazė, kuri po to buvo parašyta. Penkeri metai jis yra tąsomas už tai, kad parašė tiesą ir ta nuoskauda niekur nedingo. Jo vertinimu, šiuo sakiniu A.Sadeckas su „Mažeikių nafta“ nesiejamas. Tas sakinys teigia, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus, kurių pagrindu jis (A.Drižius) buvo nuteistas.

Dar teisme A.Drižius nurodė, kad pats sakinys skamba: „Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB “Mažeikių naftos“ privatizavime“. Tai buvo interviu su Daiva Guobiene. Kiek pamena, yra tokia frazė išsprūdusi. Tačiau pats teiginys taip kaip jis suformuluotas, tai A.Sadeckas nėra siejamas su Mažeikių naftos privatizavimu. Ta žinia, kuri yra siunčiama skaitytojui, yra kad jis (A.Drižius) nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus.

Nukentėjusysis Alvydas Sadeikas parodė, kad A.Drižius duodamas parodymus teisme kalbėjo apie tai, kad jis, A.Sadeckas, dalyvavo AB Mažeikių nafta privatizavime. Pabrėžė, kad kalbant apie kaltinime nurodytą sakinį, turima omeny teiginys, kad jis dalyvavo Mažeikių naftos privatizavime. Vargu, ar tą sakinį galima kitaip suprasti. Jeigu būtų padėtas taškas po žodžių „pagal melagingus A.Sadecko parodymus44, tai žodis „melagingi parodymai“ vienareikšmiškai būtų suprantami kaip įžeidžiantys ir neatitinkantys tikrovės. Tuomet jis būtų kreipęsis dėl šmeižimo remiantis žodžiu „melagingi parodymai44. Jis jokių melagingų parodymų teismuose nėra davęs. Tačiau sakinys vienareikšmiškai suprantamas dėl jo dalyvavimo Mažeikių naftos privatizavime, kad jis neva privatizavo Mažeikių naftą. Kitaip to sakinio niekaip negalima suprasti. Buvo interesas parodyti, kad pagal A.Drižiaus supratimą jis dalyvavo Mažeikių naftos privatizavime, o tas yra uždrausta teismo. Jis pats tą sakinį supranta vienareikšmiškai, bet kuris skaitytojas tai supranta. Todėl buvo pažeistas teismo draudimas. Jam tik kyla klausimas kodėl A.Drižius tai daro jau ketvirtą kartą. Tas interesas yra piktybinis teismo sprendimo nevykdymas. Pareikštą byloje civilinį ieškinį palaiko. Tai, ką A.Drižius daro ištisus metus, jį skaudina, žeidžia jo garbę bei orumą, atsiliepia moraliniam stoviui. Tai tik didina ir stiprina jo pergyvenimus. Šis straipsnis jam sukėlė pasekmes, asmeninius išgyvenimus. Jį žeidžia tai, kad kaltinamasis A.Drižius nevykdo teismo sprendimo. Teismas jam yra uždraudęs šituos dalykus. Skaitytojui šiuo sakiniu ne tik teigiama mintis, kad jis dalyvavo Mažeikių naftos privatizavime, skaitytojui teigiama ir mintis, kad galima nevykdyti teismo sprendimo. Mažeikių naftos privatizavime jis nedalyvavo.

Apklausta teismo posėdyje specialistė Laima Kalėdienė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, habilituota daktarė, profesorė, parodė, kad sakinys: „Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime44, laikytinas klausiamuoju, nes yra klaustuko ženklas. Sakinyje kvestionuojamas teiginys :pats esu nuteistas pagal melagingus parodymus, kad jis neva nedalyvavo. Šiuo sakiniu A.Sadeckas tikrai siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su privatizavimu, nes parašyta „neva nedalyvavo“, o čia du neiginiai, tai išeina, kad dalyvavo. Šis sakinys yra teksto dalis, sakinys reiškia teigimą, kad dalyvavo. Šiuo sakiniu siunčiama ne viena žinia skaitytojui. Vienas teiginys – aš pats esu nuteistas ir ši dalis nekvestionuojama niekaip. Yra savarankiška sakinio dalis – aš tai išbandžiau. Tai yra teigimas. Tada yra paaiškinimas, kad yra „tai“. Yra teiginys, kad pats esu nuteistas pagal melagingus parodymus , o toliau yra pažyminys parodymų, kokie parodymai melagingi, ir tada paaiškinama jų turinys. Rašantysis paaiškina, kodėl jis tuos parodymus laiko melagingais.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia teigti, jog Aurimas Drižius nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 245 str.

LR BK 245 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. LR BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas.

Iš byloje esančio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 matyti(b.1.14-17,lt., 21-24,2t.), kad juo buvo tenkintas prevencinis ieškinys ir uždrausta Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu. Sprendimas įsiteisėjo 2009 m. gegužės 10 d.

Iš savaitraščio „Laisvas laikraštis“ matyti, kad 2012 m. gegužės 12-18 d. Nr. 19 (b.1.60- 65,lt.) jame buvo paskelbtas straipsnis „Ištirti pedofilijos bylos nužudymų D. Valiui neleidžia VSD?“ , kuriame paskelbta teiginiai: „<…> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime“.

A.Drižius kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Duodamas parodymus teisme teigė, kad apie 2009-04-10 priimtą sprendimą civilinėje byloje žinojo, jį gavo, tačiau jau po to, kai buvo praėjęs terminas skundui paduoti ir sprendimas įsiteisėjo. Šį teismo sprendimą, jo draudimus, supranta. Straipsnis – tai jo interviu su Daiva Guobiene. Pats teiginys taip kaip jis suformuluotas, tai jame A.Sadeckas nėra siejamas su Mažeikių naftos privatizavimu. Žinia, kuri yra siunčiama skaitytojui yra konkreti, kad jis(t.y. A.Drižius) nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus. Niekur nerašoma, kad A.Sadeckas dalyvavo ar susijęs su Mažeikių naftos privatizavimu. Tuo sakiniu A.Sadeckas nesiejamas su Mažeikių nafta. Dar nurodė, kad A.Sadeckas yra Mažeikių naftos privatizavimo įstatymų autorius ir pateikė, jo nuomone, tai patvirtinančius dokumentus.

Teismas kaltinamojo parodymus apie tai, kad A.Sadeckas kaltinime nurodytais teiginiais nėra siejamas su AB „Mažeikių nafta“ ir privatizavimu, vertina kaip gynybos poziciją ir jais nesivadovauja. Tokia kaltinamojo A.Drižiaus versija paneigta teisme apklaustos specialistės Laimos Kalėdienės parodymais, kuria netikėti teismas neturi jokio pagrindo. L.Kalėdienė nurodė, kad šiame sakinyje A.Sadeckas tikrai siejamas su AB „Mažeikių nafta“, privatizavimu, nes parašyta „neva nedalyvavo44. Šis sakinys reiškia teigimą, kad dalyvavo.

Teismas vadovaujasi ir nukentėjusiojo A.Sadecko parodymais, kuris nurodė, kad nors teismas yra patenkinęs prevencinį ieškinį ir uždraudęs sieti A.Drižiui bei UAB „Laisvas laikraštis44 jį su AB Mažeikių nafta, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu, tačiau A.Drižius minėto draudimo nesilaiko, tai jį žeidžia. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad jo supratimu sakiniu:44 Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime44, jis yra siejamas su Mažeikių nafta ir jos privatizavimu.

2012-12-28 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas(b.l.57,lt.) patvirtina, kad Alvydas Sadeckas pateikė dokumentą – 2012 m. gegužės 12-18 d. savaitraščio „Laisvas laikraštis44Nr. 19(375) originalą, kuris apžiūrėtas(b.1.58-65,lt.) ir prijungtas prie bylos medžiagos.

Ištirtų įrodymų pagrindu, darytina išvada, kad išleistame savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2012 m. gegužės 12-18 d. Nr. 19 leidinyje (b.l.60-65,lt.) buvo paskelbtas straipsnis „Ištirti pedofilijos bylos nužudymų D. Valiui neleidžia VSD?44, kuriame paskelbta teiginiai: „<…> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime“, kuriais A. Sadeckas buvo siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu. Teismas vertina ne tik sakinio teiginius, bet ir publikacijos turinį. Straipsnis atitinka rašinio sąvoką, nes jame pateikta uždrausta informacija, ją perteikiant rašto ženklias.

A.Drižius minėto straipsnio publikavimo metu buvo UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“, kurio redakcija yra Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, redaktoriumi(b.1.65-67, 165,lt.). Kaltinamasis teisme nurodė, kad jam buvo žinomas 2009- 04-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas, jame nustatytus draudimus jis supranta. Taigi, kaltinamojo A.Drižiaus veiksmai rodo, kad jis žinodamas, jog yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas, draudžiantis jam ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, tyčia nevykdė teismo sprendimo, t.y. jis suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos ir to norėjo. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad A.Drižius yra tris kartus nuteistas už minėto sprendimo nevykdymą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-26 , 2011-06-29 ir 2011-12-21 nuosprendžiais.

A.Drižiaus veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 245 straipsnį. Baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visuma nekelia teismui abejonių, kad A.Drižiaus veiksmuose yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 str. požymiai, taip pat ir tiesioginė tyčia padaryti minėtą nusikalstamą veiką.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas. Šiuo atveju A.Drižius kaltinamas nevykdęs teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, pagal LR BK 245 str., todėl kaltinamojo A.Drižiaus pozicija, kad jis kaltinime nurodytu teiginiu išsakė tiesą, esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam 2009-04-10 teismo sprendimui, nėra teisiškai reikšminga.

Dar pažymėtina, kad nukentėjusysis A.Sadeckas duodamas parodymus teisme šioje byloje buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, prisiekė nustatyta tvarka ir priesaiką pasirašė. Teismas nenustatė, kad Alvydas Sadeckas melagingai liudijo teisme ar tyčia pateikė tikrovės neatitinkančias žinias.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Ištyrus kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis Aurimas Drižius teistas 5 kartus, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, išvadų nedaro ir vėl nusikalto. Jis administracine tvarka nebaustas, dirba.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 245 str. yra baudžiamasis nusižengimas (LR BK 12 str.).

Teismas, įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BK 54 str., daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis Alvydas Sadeckas pareiškė 20 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo(b.l.53-55,lt.). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A.Sadeckas pareikštą byloje civilinį ieškinį palaikė. Nukentėjusiojo atstovas prašė ieškinį tenkinti.

CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Galiojančios materialinės teisės normos teismui nustato teisę įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, nurodydamos, kad teisėjas, įvertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., CK 1.5 str.). Teismas turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų

nukentėjusio neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovui A.Sadeckui padaryta dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvuoja tuo, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jis patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, nepatogumus.

Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A.Drižius įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 245 str., minėtą nusikalstamą veiką padarė pakartotinai, savaitraščio „Laisvas laikraštis“ buvo išleista 12 400 egzempliorių, publikuotas vienas bylai reikšmingas sakinys, nukentėjusiojo nuotrauka nepublikuota, į tai, kad ikiteisminis tyrimas nesitęsė ilgą laiko tarpą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo A.Drižiaus nusikalstamos veikos nukentėjusysis A.Sadeckas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis dirba, vedęs, administracine tvarka nebaustas. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismai, nagrinėdami bylas, kuriose A.Drižius buvo nuteistas pagal LR BK 245 str. nusikalstamos veikos padarymą dėl 2009-04-10 sprendimo nevykdymo, sprendė ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Atsižvelgiant į nurodytą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma 20 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra mažintina, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

Aurimą Drižių pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams dešimt mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; neatlygintinai išdirbti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtąją bausmę subendrinti su 2011-12-21

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę Aurimui Drižiui nustatyti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; neatlygintinai išdirbti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomosios priemonės Aurimui Drižiui iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepaskirti.

Nukentėjusiojo Alvydo Sadecko civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo Aurimo Drižiaus 4000 Lt (keturis tūkstančius litų ) nukentėjusiojo Alvydo Sadecko naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2012 m. gegužės 12-18

d. savaitraščio „Laisvas laikraštis“Nr. 19(375) originalą, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėj a Nida Vigelienė

(parašas)

Nuorašas tikras.

Teisėja (A.V.)

Nida Vigelienė

2013 m. spalio 18 d.