50 tūkst. eurų iš valstybės gavo teisėja V.Savickienė – jos dukrai nuolat fiktyvius pažymėjimus rašiusi gydytoja suprato, kad daro nusikaltimą ir sakė teisėjai: „taigi šakės”, „sudegėm mes”
teiseju-seimynele
50 tūkst. eurų iš valstybės gavo teisėja V.Savickienė – jos dukrai nuolat fiktyvius pažymėjimus rašiusi gydytoja buvo panikoje : „taigi šakės”, „sudegėm mes”
Buvę Panevėžio teisėjai Rimantas Savickas, Virginija Savickienė ir jų dukra Justė Savickaitė
Šiandien „Lietuvos ryte” skaitome, kaip STT neteisėtą persekiojimą kentėjo buvusi Panevėžio administracinio teismo teisėja Vaiva Savickienė.
Kaip žinia, Lietuvos aukščiausias teismas jai priteisė 50 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų neva už neteisėtą persekiojimą. Vienintelė priežastis, kad persekiojimas „neteisėtas” – kad teikimą sekti pasirašė ne STT Panvevėžio skyriaus vadovas, kuris buvo komandiruotėje, o jo pavaduotojas. LAT teisėjai nusprendė, kad to pakanka, kad „persekiojimas neteisėtas”.
Tačiau teisėjų etikos ir drausmės komisija atskleidžia tikrąsias šio įvykio aplinkybes – STT, kuri sekė teisėją Savickienę, mat turėjo duomenų, kad ji gali paveikti kitą teisėją, atleidžiant nuo atsakomybės pažeidėją, gavo tokių duomenų : teisėja V. Savickienė paprašė save posėdžių sekretorės V. Jacevičienęs, kad pastaroji tarpininkautų išduodant fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą teisėjos dukrai Justei Savickaitei, kuri, žinoma – taip pat dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme, nes buvo laimėjusi „konkursą”.
Sekretorė, vykdydama šį teisėjos prašymą, susisiekė su savo seserimi D. Navickienė, kuri dirba Panevėžio VšĮ „Panevėžio miesto poliklinika“ gydytoja terapeute. Po to teisėja V. Savickienė paskambino gydytojai ir su ja suderino, kad fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas būtų perduotas teisėjos sutuoktiniui, taip pat teisėjui R. Savickui.
2008-11-06 gydytoja D. N., neapžiūrėjusi pacientės, išrašė nedarbingumo pažymėjimą J. S., o pataroji pateikė nedarbingumo pažymėjimą savo darbovietei – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ligos pašalpai išmokėti.
Beje, LAT nieko nepasisakė dėl tokių aplinkybių – teisėja Savickienė nuolat prašydavo savo posėdžių sekretorės Virginijos Jacevičienės, kad pastarosios sesuo, gydytoja Danutė Navickienė rašytų savo dukrai Justei Savickaitei fiktyvius nedarbingumo pažymėjimus.
Apklausiama STT, gydytoja D.Navickienė patvirtino, jog teisėja V. Savickienė per savo sekretorę kreipdavosi į ją.
Gydytoja patvirtino, kad 2008-11-06 nedarbingumo pažymėjimą Justei Savickaitei išdavė pastarosios neapžiūrėjusi, t.y. teisėjos dukra pas ją tą dieną nesilankė.
Gydytoja D. Navickienė taip pat patvirtino, kad 2008-11-04 jai telefonu skambino teisėja ir paprašė, kad 2008-11-05 ji priimtų Savickienės sutuoktinį, taip pat teisėją R. Savicką. Pastarasis pas ją atvyko 2008-11-05 ir prašė išduoti savo dukrai J. Savickaitei fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą.
Šį prašymą gydytoja įvykdžiusi, nes „V. Savickienė ir R. Savickass esą aukštas pareigas užimantys teisėjai ir jai buvę nepatogu netenkinti tokio jų prašymo”.
D. Navickienė taip pat patvirtino, jog sužinojusi, kad SODRA poliklinikoje atlieka tyrimą dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo, pati paskambino teisėjai V. Savickienei ir pranešė apie kilusią problemą.
Iš teisėjos ir gydytojos 2008-11-10 pokalbio telefonu išklotinės matyti, kad jos abi aptarė dėl fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo išdavimo J. S. susiklosčiusią situaciją (D. Navickienė pokalbio metu pareiškė „taigi šakės“, “sudegam mes“) ir susitarė, kad J. Savickaitė atvyks pas gydytoją, kad būtų išspręstos su nedarbingumo pažymėjimu susijusios problemos.
„Šios aplinkybės patvirtina, kad teisėja V. Savickienė, suvokdama, kad yra išduotas fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas, kartu su D. Navickienė ėmėsi priemonių, jog šis neteisėtas veiksmas būtų nuslėptas nuo atitinkamų kontrolės institucijų bei sudarė sąlygas panaudoti neteisėtai išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Tokie veiksmai nesuderinami su teisėjo statusu, kenkia teismų sistemos autoritetui ir pakerta visuomenės pasitikėjimą teisingumu ir teismais, – teigiama teisėjų etikos ir garbės komisijos nutarime, – Teisėjų drausminės atsakomybės pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, kurio 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka už teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ir už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja V. Savickienė, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi ir prašydama V. J. tarpininkauti, kad gydytoja D. N. išduotų fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą dukrai J. S., bei to prašydama gydytojos D. N. tiesiogiai, t.y. prašydama atlikti aiškiai neteisėtus veiksmus, taip pat slėpdama fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo išdavimo faktą bei bandydama padėti gydytojai D. N. šį neteisėtą veiksmą nuslėpti nuo atitinkamų kontrolės institucijų ir tokiu būdu sudarydama sąlygas neteisėtai naudoti valstybės bei sveikatos draudimo biudžeto lėšas, pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punktą, 12 straipsnio 2 ir 4 punktus, 13 straipsnio 3 punktą bei 14 straipsnio 11 punktą.
Teikimuose nurodoma, kad teisėja V. Savickienė, prašydama pagalbos išduodant fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą, turėjo suvokti, kad tam, jog šis jos prašymas būtų įvykdytas, kiti asmenys turės atlikti neteisėtus veiksmus. Be to, ji turėjo suvokti, kad neteisėtai išduotas nedarbingumo pažymėjimas sukels neigiamus padarinius, t.y. bus neteisėtai naudojamos biudžeto lėšos. Siekdama asmeninės naudos savo šeimai, privačių interesų tenkinimo, teisėja V. Savickienė elgėsi taip, kad kilo grėsmė jos, kaip teisėjos, o kartu ir teismo reputacijai. Todėl teisėjai V. S. iškeltina drausmės byla dėl Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkto, 12 straipsnio 2 ir 4 punktų, 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktų, 14 straipsnio 1, 2 ir 11 punktų pažeidimo.
Prokuratūra savo teikime išdėstytiems teiginiams pagrįsti pateikė liudytojos V. J., įtariamųjų D. N. ir J. S. apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokolus, teisėjos V. S. telefoninių pokalbių su V. J., D. N., R. S. ir J. S. išklotines, pranešimus apie įtarimą, pareikštus D. N., R. S. ir J. S., nedarbingumo pažymėjimą Nr. 4821520, SODROS sprendimą apie ligos pašalpos išmokėjimą J. S.
Panevėžio apygardos administracinio teismo posedžių sekretorė V. J. savo paaiškinime bei apklausiama prokuroro patvirtino, kad teisėja V. Savickienė skambino jai telefonu ir klausė, kada dirba jos sesuo. Iš pokalbio su teisėja sekretorė supratusi, kad teisėjos dukrai J. S. reikalingas fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas, ir šį teisėjos ji prašymą perdavusi savo seseriai D. N.
2010-04-22 apklausos protokole V. J. patvirtino, kad teisėja V. S. į ją kreipėsi ir anksčiau dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo teisėjos dukrai J. S., o V. J. sesuo D. N. jai yra pasakojusi, kad ir anksčiau yra išdavusi nedarbingumo pažymėjimų teisėjos dukrai J. S., kuri pas ją net nebūdavo atvykusi.
Iš įtariamosios D. N. apklausų protokolų matyti, kad ši patvirtino, jog išdavė fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą J. S. jos nepažiūrėjusi pagal teisėjos V. S. prašymą.
Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkas R. Gadliauskas 2010-05-12 rašte nurodo, kad teisėja V. S. atsisakė pateikti paaiškinimus apie nedarbingumo pažymėjimo savo dukrai gavimo aplinkybes, motyvuodama tuo, kad jie gali būti panaudoti ikiteisminio tyrimo metu prieš teisėjos šeimos narius. Teismo pirmininkas taip pat rašte nurodo, kad jeigu pasitvirtintų teikimuose išdėstyti faktai dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo aplinkybių, tai galėtų būti konstatuoti Teisėjų etikos kodekso 13 ir 14 straipsnių pažeidimai.
Teisėja V. S. savo 2010-05-12 paaiškinime, adresuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, nurodė, kad ji pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir atsisakė būti apklausta specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, nes ikiteisminis tyrimas atliekamas prieš jos šeimos narius. Paaiškinime taip pat nurodoma, kad teikime nurodyti faktai neatitinka tikrovės, operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys negali būti naudojami, be to, tie duomenys kelia daug abejonių.
Komisijos posėdyje teisėja V. S. paaiškino, kad fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo ji neprašė. Teisėjos nuomone, jos dukra jautėsi prastai. Be to, teisėja nurodė, kad tą dieną, kai prašė nedarbingumo pažymėjimo, jos dukra buvo Vilniuje. Pirmadienį, grįžusi namo, dukra nuėjo pas gydytoją. Gydytoja ją apžiūrėjo ir pratęsė nedarbingumo pažymėjimą. O dabar ginasi, kad nežiūrėjo, kad dukra nebuvo atėjusi. Teisėja teigė nesuprantanti, kodėl yra duodami tokie parodymai.
Atsakydama į Komisijos narių klausimus, teisėja paaiškino, kad nedarbingumo pažymėjimo prašė per teismo posėdžių sekretorę V. J., kuri yra gydytojos sesuo. Teisėja pasiteiravo sekretorės, ar gydytoja nedarbingumo pažymėjimą išduotų be dukros, ar reikėtų ją atvežti. Sekretorė teisėjai atsakė, kad ir be dukros išduotų. Vėliau tą pačią dieną sekretorė paskambino teisėjai ir pasakė, kad jos sesuo gydytoja prašė, jog pas ją ateitų teisėja arba jos vyras. Teisėja nurodė, kad ji pati negalėjo to padaryti, todėl pas gydytoją nuvyko jos vyras R. S., kuris taip ir nesuprato, dėl ko gydytoja jį kvietė.
Teisėja V. S. taip pat paaiškino, kad D. N. buvo ilgametė jų šeimos gydytoja ir jie visada į ją kreipdavosi per teismo posėdžių sekretorę, norėdami sužinoti, kada gydytoja dirba ir kada būtų galima pas ją ateiti. Teisėja V. S. teigė, kad kitokių paslaugų neprašydavo.
Teisėja V. S. prašė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos atidėti svarstymą iki tol, kol bus išspręsta byla, ir bus išaiškintos visos aplinkybės.
TEISĖJŲ ETIKOS IR DRAUSMĖS KOMISIJA
SPRENDIMAS
2010 m. liepos 7 d. Nr. 18P-7
Vilnius
Teisėjų etikos ir drausmės komisija, susidedanti iš komisijos narių Stasio Stačioko (pirmininkas), Laimučio Alechnavičiaus, Audronės Bugelevičienės, Dariaus Kuolio ir Valentino Mikelėno (pranešėjas), sekretoriaujant Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir personalo skyriaus specialistei Tomai Valytei, dalyvaujant teisėjai V. S., Nacionalinės teismų administracijos patalpose, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo l. e. pirmininko pareigas R. Piličiausko teikimus dėl drausmės bylos iškėlimo Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjai V. S., susipažinusi su surinkta medžiaga,
n u s t a t ė :
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Prokuratūra) 2010 m. balandžio 29 d. teikimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo l. e. pirmininko pareigas R. Piličiauskas 2010 m. gegužės 21 d. teikimu siūlo iškelti drausmės bylą Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjai V. S.
Teikimuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente, atliekant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-403-09, buvo surinkti duomenys, kad teisėja V. S. prašė Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžių sekretorės V. J., kad pastaroji tarpininkautų išduodant fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą teisėjos V. S. dukrai J. S. V. J., vykdydama šį teisėjos V. S. prašymą, susisiekė su savo seserimi D. N., kuri dirba Panevėžio VšĮ „Panevėžio miesto poliklinika“ gydytoja terapeute. Po to teisėja V. S. paskambino gydytojai D. N. ir su ja suderino, kad fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas būtų perduotas teisėjos V. S. sutuoktiniui R. S. 2008-11-06 gydytoja D. N., neapžiūrėjusi pacientės, išrašė nedarbingumo pažymėjimą J. S., o pataroji pateikė nedarbingumo pažymėjimą savo darbovietei – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ligos pašalpai išmokėti.
Teikimuose nurodoma, kad teisėja V. S., prašydama pagalbos išduodant fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą, turėjo suvokti, kad tam, jog šis jos prašymas būtų įvykdytas, kiti asmenys turės atlikti neteisėtus veiksmus. Be to, ji turėjo suvokti, kad neteisėtai išduotas nedarbingumo pažymėjimas sukels neigiamus padarinius, t.y. bus neteisėtai naudojamos biudžeto lėšos. Siekdama asmeninės naudos savo šeimai, privačių interesų tenkinimo, teisėja V. S. elgėsi taip, kad kilo grėsmė jos, kaip teisėjos, o kartu ir teismo reputacijai. Todėl teisėjai V. S. iškeltina drausmės byla dėl Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkto, 12 straipsnio 2 ir 4 punktų, 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktų, 14 straipsnio 1, 2 ir 11 punktų pažeidimo.
Prokuratūra savo teikime išdėstytiems teiginiams pagrįsti pateikė liudytojos V. J., įtariamųjų D. N. ir J. S. apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokolus, teisėjos V. S. telefoninių pokalbių su V. J., D. N., R. S. ir J. S. išklotines, pranešimus apie įtarimą, pareikštus D. N., R. S. ir J. S., nedarbingumo pažymėjimą Nr. 4821520, SODROS sprendimą apie ligos pašalpos išmokėjimą J. S.
Kartu su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo l. e. pirmininko pareigas R. Piličiausko teikimu pateikta tyrimo medžiaga – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo motyvuota tyrimo išvada, Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininko raštas, teisėjos V. S. paaiškinimas, V. J. paaiškinimas.
Panevėžio apygardos administracinio teismo posedžių sekretorė V. J. savo paaiškinime Panevėžio apygardos administraciniam teismui bei apklausiama prokuroro patvirtino, kad teisėja V. S. skambino jai telefonu ir klausė, kada dirba V. J. sesuo D. N. Iš pokalbio su teisėja V. S. V. J. supratusi, kad teisėjos V. S. dukrai J. S. reikalingas fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas, ir šį teisėjos V. S. prašymą perdavusi savo seseriai D. N. 2010-04-22 apklausos protokole V. J. patvirtino, kad teisėja V. S. į ją kreipėsi ir anksčiau dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo teisėjos dukrai J. S., o V. J. sesuo D. N. jai yra pasakojusi, kad ir anksčiau yra išdavusi nedarbingumo pažymėjimų teisėjos dukrai J. S., kuri pas ją net nebūdavo atvykusi.
Iš įtariamosios D. N. apklausų protokolų matyti, kad ši patvirtino, jog išdavė fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą J. S. jos nepažiūrėjusi pagal teisėjos V. S. prašymą.
Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkas R. Gadliauskas 2010-05-12 rašte nurodo, kad teisėja V. S. atsisakė pateikti paaiškinimus apie nedarbingumo pažymėjimo savo dukrai gavimo aplinkybes, motyvuodama tuo, kad jie gali būti panaudoti ikiteisminio tyrimo metu prieš teisėjos šeimos narius. Teismo pirmininkas taip pat rašte nurodo, kad jeigu pasitvirtintų teikimuose išdėstyti faktai dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo aplinkybių, tai galėtų būti konstatuoti Teisėjų etikos kodekso 13 ir 14 straipsnių pažeidimai.
Teisėja V. S. savo 2010-05-12 paaiškinime, adresuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, nurodė, kad ji pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir atsisakė būti apklausta specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, nes ikiteisminis tyrimas atliekamas prieš jos šeimos narius. Paaiškinime taip pat nurodoma, kad teikime nurodyti faktai neatitinka tikrovės, operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys negali būti naudojami, be to, tie duomenys kelia daug abejonių.
Komisijos posėdyje teisėja V. S. paaiškino, kad fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo ji neprašė. Teisėjos nuomone, jos dukra jautėsi prastai. Be to, teisėja nurodė, kad tą dieną, kai prašė nedarbingumo pažymėjimo, jos dukra buvo Vilniuje. Pirmadienį, grįžusi namo, dukra nuėjo pas gydytoją. Gydytoja ją apžiūrėjo ir pratęsė nedarbingumo pažymėjimą. O dabar ginasi, kad nežiūrėjo, kad dukra nebuvo atėjusi. Teisėja teigė nesuprantanti, kodėl yra duodami tokie parodymai.
Atsakydama į Komisijos narių klausimus, teisėja paaiškino, kad nedarbingumo pažymėjimo prašė per teismo posėdžių sekretorę V. J., kuri yra gydytojos sesuo. Teisėja pasiteiravo sekretorės, ar gydytoja nedarbingumo pažymėjimą išduotų be dukros, ar reikėtų ją atvežti. Sekretorė teisėjai atsakė, kad ir be dukros išduotų. Vėliau tą pačią dieną sekretorė paskambino teisėjai ir pasakė, kad jos sesuo gydytoja prašė, jog pas ją ateitų teisėja arba jos vyras. Teisėja nurodė, kad ji pati negalėjo to padaryti, todėl pas gydytoją nuvyko jos vyras R. S., kuris taip ir nesuprato, dėl ko gydytoja jį kvietė.
Teisėja V. S. taip pat paaiškino, kad D. N. buvo ilgametė jų šeimos gydytoja ir jie visada į ją kreipdavosi per teismo posėdžių sekretorę, norėdami sužinoti, kada gydytoja dirba ir kada būtų galima pas ją ateiti. Teisėja V. S. teigė, kad kitokių paslaugų neprašydavo.
Teisėja V. S. prašė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos atidėti svarstymą iki tol, kol bus išspręsta byla, ir bus išaiškintos visos aplinkybės.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija
k o n s t a t u o j a :
Teikimai tenkintini, teisėjai V. S. drausmės byla iškeltina.
Iš teikimų ir jų priedų matyti, kad 2008-11-02 teisėja paskambino V. J. ir paklausė, ar kitą savaitę dirbs V. J. sesuo gydytoja D. N. Pokalbio metu teisėja V. S. nurodė, kad gydytoja D. N. jai reikalinga ketvirtadienį „nu tam pačiam žinok reikaliukui“. Toliau pokalbio telefonu metu teisėja V. S. V. J. paklausė „o be jos?“ ir „o klausyk, o jeigu aš viena ateičiau?“. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja bei savo paaiškinime Panevėžio apygardos administraciniam teismui V. J. patvirtino, kad teisėja V. S. skambino jai telefonu ir klausė, kada dirba V. J. sesuo D. N. Iš pokalbio su teisėja V. S. V. J. supratusi, kad teisėjos V. S. dukrai J. S. reikalingas fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas ir šį teisėjos V. S. prašymą perdavusi savo seseriai D. N. 2010-04-22 apklausos protokole V. J. patvirtino, kad teisėja V. S. į ją kreipėsi ir anksčiau dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo teisėjos dukrai J. S., o V. J. sesuo D. N. jai yra pasakojusi, kad ir anksčiau yra išdavusi nedarbingumo pažymėjimų teisėjos dukrai J. S., kuri pas ją net nebūdavo. V. J. taip pat patvirtino, kad sesuo D. N. jai pasakojo, jog 2008 m. lapkričio mėnesį išdavė nedarbingumo pažymėjimą J. S. jos net nemačiusi, nes pastaroji iš tikrųjų nesirgo, o nedarbingumo pažymėjimą atidavė J. S. tėvui R. S.
Iš D. N. apklausų protokolų matyti, kad ji patvirtino, jog teisėja V. S. per V. J. kreipdavosi į ją. D. N. taip pat patvirtino, kad 2008-11-06 nedarbingumo pažymėjimą J. S. išdavė pastarosios neapžiūrėjusi, t.y. J. S. pas ją tą dieną nesilankė. Gydytoja D. N. taip pat patvirtino, kad 2008-11-04 jai telefonu skambino teisėja V. S. ir paprašė, kad 2008-11-05 ji priimtų V. S. sutuoktinį R. S. Pastarasis pas ją atvyko 2008-11-05 ir prašė išduoti savo dukrai J. S. fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą. Šį prašymą D. N. įvykdžiusi, nes V. S. ir R. S. esą aukštas pareigas užimantys teisėjai ir jai buvę nepatogu netenkinti tokio jų prašymo. D. N. taip pat patvirtino, jog sužinojusi, kad SODRA poliklinikoje atlieka tyrimą dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo, pati paskambino teisėjai V. S. ir pranešė apie kilusią problemą. Iš teisėjos V. S. ir gydytojos D. N. 2008-11-10 pokalbio telefonu išklotinės matyti, kad jos abi aptarė dėl fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo išdavimo J. S. susiklosčiusią situaciją (D. N. pokalbio metu pareiškė „taigi šakės“, “sudegam mes“) ir susitarė, kad J. S. atvyks pas D. N., kad būtų išspręstos su nedarbingumo pažymėjimu susijusios problemos. Šios aplinkybės patvirtina, kad teisėja V. S., suvokdama, kad yra išduotas fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas, kartu su D. N. ėmėsi priemonių, jog šis neteisėtas veiksmas būtų nuslėptas nuo atitinkamų kontrolės institucijų bei sudarė sąlygas panaudoti neteisėtai išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Tokie veiksmai nesuderinami su teisėjo statusu, kenkia teismų sistemos autoritetui ir pakerta visuomenės pasitikėjimą teisingumu ir teismais.
Teisėjų drausminės atsakomybės pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, kurio 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka už teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ir už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja V. S., pasinaudodama savo tarnybine padėtimi ir prašydama V. J. tarpininkauti, kad gydytoja D. N. išduotų fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą dukrai J. S., bei to prašydama gydytojos D. N. tiesiogiai, t.y. prašydama atlikti aiškiai neteisėtus veiksmus, taip pat slėpdama fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo išdavimo faktą bei bandydama padėti gydytojai D. N. šį neteisėtą veiksmą nuslėpti nuo atitinkamų kontrolės institucijų ir tokiu būdu sudarydama sąlygas neteisėtai naudoti valstybės bei sveikatos draudimo biudžeto lėšas, pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punktą, 12 straipsnio 2 ir 4 punktus, 13 straipsnio 3 punktą bei 14 straipsnio 11 punktą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 3 dalimi, 84 straipsniu, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 17.1.1., 17.1.2, 33, 34.1 punktais, Teisėjų etikos ir drausmės komisija
n u s p r e n d ž i a:
iškelti drausmės bylą Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjai V. S. ir ją perduoti nagrinėti Teisėjų garbės teismui.
Sprendimas neskundžiamas.
|
Komisijos nariai: |
Stasys Stačiokas |
|
Laimutis Alechnavičius Audronė Bugelevičienė |
|
Darius Kuolys |
|
Valentinas Mikelėnas |
