Praėjusią parą registruota jauniausio, 37 metų paciento staigi mirtis nuo COVID-19 ligos. Medikai tikina, kad šis atvejis tik dar kartą patvirtina, jog koronavirusinė infekcija yra ypač klastinga ir daugiaveidė liga, galinti baigtis mirtinomis komplikacijomis bet kuriam, nepriklausomai nuo amžiaus ir gretutinių ligų faktoriaus.

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) viešųjų ryšių specialistė Zita Katkienė naujienų portalui LRT.lt patvirtino, kad iki mirties jaunas vyras buvo gydomas šioje ligoninėje. Kiek laiko jis praleido gydymo įstaigoje, kokia buvo jo būklė bei gretutinės ligos – ligoninės atstovė dėl pacientų duomenų apsaugos tokios informacijos atskleisti negalėjo.

Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė informavo, kad mirusysis neturėjo gretutinių susirgimų.

COVID-19 aukos amžius stebina ne tik NVSC specialistus, bet ir medikus. NVSC duomenimis, nuo COVID-19 mirusių asmenų amžiaus vidurkis siekia 76 metus, dažniausiai šie pacientai yra sirgę sunkiais gretutiniais susirgimais.

Respublikinė Šiaulių ligoninė / E. Blaževič/LRT nuotr.

Mirtis ištinka staiga

RŠL skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas, dirbantis su COVID-19 sergančiais pacientais, pabrėžė, kad šis atvejis tik patvirtina, jog koronavirusinė infekcija yra daugiaveidė, ji pažeidžia daug organizmo sistemų ir niekas negali iš anksto nuspėti, kaip konkrečiam žmogui ji gali baigtis.

„Aš negaliu pasakyti, kas konkrečiu atveju buvo, tačiau tarp COVID-19 pacientų pasitaiko staigių mirčių dėl sutrikusio širdies ritmo arba kažkur susidariusio krešulio. Tokia tikimybė 40 metų pacientams, kurie iki ligos buvo visiškai sveiki, yra labai maža, bet užsikrėtus koronavirusu ji padidėja 10–20 kartų“, – sakė M. Gedminas.

Gydytojo tikinimu, COVID-19 liga yra labai klastinga, nes ji veikia žmogaus imuninę sistemą, inkstus, širdies sistemą. Pacientui, užsikrėtusiam koronavirusine infekcija, gali padidėti kraujo krešumas, išsivystyti širdies ritmo sutrikimas.

Martynas Gedminas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Vienas pirmųjų dalykų, kuris buvo pastebėtas su COVID-19 pacientais, kad dalis iš jų miršta ne nuo plaučių komplikacijų, o tiesiog staiga. Staigi mirtis dažniausiai yra susijusi su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais. Mes tai galime palyginti su miokardo infarktu ar plaučių trombų embolija, kai viskas vyksta labai greitai“, – pasakojo M. Gedminas.

„Tu niekada nežinai, kokią kortą ištrauksi“

Gydytojas pridūrė, kad naujausi tyrimai rodo, jog sunkesnei COVID-19 ligos eigai įtakos turi ir paciento autoimuninės sistemos ypatumai. Pavyzdžiui, iki užsikrėtimo koronavirusine infekcija pacientas galėjo būti visiškai sveikas, puikai jaustis, tačiau, jeigu jo organizme yra autoantikūnų, jo organizmas yra linkęs daug agresyviau reaguoti į koronavirusą. Prieš savas medžiagas susidarę antikūnai vadinami autoantikūnais, jie sukelia autoimunines ligas.

„Kai virusas patenka į tokio žmogaus organizmą, išderinamas imuninis atsakas ir antikūnai pradeda atakuoti ne tik viruso daleles, bet ir kitas ląsteles. Dėl to gali būti labai stipriai pažeidžiamas, pavyzdžiui, plaučių audinys. Plaučiai kaip organas lieka, tačiau juose nebėra plotų, per kuriuos vyksta dujų apykaita. Tokiu atveju galima sakyti, kad žmogui „nelieka plaučių“, – komentavo RŠL gydytojas.

Respublikinė Šiaulių ligoninė / E. Blaževič/LRT nuotr.

COVID-19 daugiaveidiškumą gydytojas palygino su meningokoko infekcija: daugelis gyventojų šia liga perserga labai lengvai, tačiau kai kuriems, turintiems tam tikrą genetinį polinkį, gali pasireikšti sunki uždegiminė reakcija.

„COVID-19 liga taip pat daliai pacientų gali būti kaip tiksinti bomba. Jeigu jaunam žmogui yra prasidėjusi onkologinė liga, apie kurią jis nežino, kuri nesukelia tiek simptomų, kad jis kreiptųsi į gydytojus, jo imuninė sistema vis tiek jau yra išderinta. Kai susiduriama su tokiu trikdžiu kaip COVID-19, šis organizme gali paleisti kaskadą procesų“, – pasakojo medikas.

Pats gydytojas su žmona taip pat neseniai persirgo koronavirusine infekcija. Abiejų ligos eiga buvusi lengva, tačiau M. Gedminas neslepia, kad pirmomis dienomis po diagnozės nerimo būta daug.

„Tu niekada nežinai, kokią kortą ištrauksi. Su šita liga – ne juokas. Nors dauguma serga lengva COVID-19 forma, tačiau niekada negali būti tikras, kaip tau pačiam ji baigsis, nes nežinai, kas konkrečiai yra tavo organizme“, – pabrėžė RŠL gydytojas.