2018 m. – paskutiniai Dalios Grybauskaitės teroro metai

Aurimas Drižius

Lietuvai beliko dar pusantrų metų Dalios Grybauskaitės chuntos teroro, agresyvaus karo propagavimo, milijardų vogimo, prisidengiant „rusai puola“, žmogaus teisių trypimo ir besipriešinančių šiai gaujai žmonių persekiojimo ir terorizavimo.

„Lietuva drauge su Ukraina kare su Rusija kariauja pirmose fronto linijose, – mano Audrius Nakas, – mūsų šalis labai sparčiai ginkluojasi, kerta miškus ir didina karinius poligonus kasdienėms pratyboms, treniruojasi miestuose ir miesteliuose, bet ginklais ir finansais padeda Ukrainai, kuri stengiasi specialiai žudyti būtent rusus. Taip sako Lietuvos atstovas Ukrainos kare su Rusija Jonas Ohmanas. Karybos prasme Lietuva pasiekė labai daug – Lietuvos kariai tapo NATO lyderiais, jie stiprina saugumą ten, kur jo labiausiai reikia – Ukrainoje, Afganistane, Malyje. Rusija, besirengdama karinei invazijai prieš NATO ir ES narę Lietuvą, atakuoja mūsų tėvynę intensyviomis propagandinėmis krušomis. Tačiau mūsų šalies specialistai tas atakas sėkmingai atremia – tą irgi skelbia mūsų žiniasklaida. Todėl propagandiniame kare mes Rusiją sėkmingai demaskuojame. Tačiau netikėtai paaiškėjo, kad visos šios milijardinės investicijos ir didžiulė karo propaganda, vykdoma mūsų šalyje, mums menkai padės, kilus realiai karinei grėsmei. Pernai Lietuvos viešojoje erdvėje imta platinti informacija, kad kilus karui ar ištiktų katastrofa, šalyje greičiausiai įsivyrautų chaosas.. Nors Lietuva perka daug senos, o kartais ir naujos karo technikos, tačiau tai mūsų neišgelbėtų nuo rusų agresijos, arba atominio sprogimo Baltarusijoje. Teigiama, kad institucijos nepasirengę tinkamai paginti gyventojų, o į pasirengimą ekstremalioms situacijoms žiūrima aplaidžiai. Kilus grėsmei, valstybė nesugebėtų pasirūpinti ne tik gyventojais, bet ir aukščiausiais valstybės pareigūnais. Teigiama, kad net laikinojo prieglobsčio pastatų pakaktų vos ketvirtadaliui gyventojų, todėl pavojaus akivaizdoje ten slėptųsi tik valdžia, o visi kiti – kaip išmano. Maža to, neveikia gyventojų perspėjimo sirenos, trūksta slėptuvių ir maisto atsargų, gatvėse kalbinti žmonės net nėra girdėję apie kolektyvinės saugos statinius, o už ekstremalių situacijų valdymą atsakingos institucijos guodžiasi, kad Lietuva taiki šalis, niekas jai grėsti negali. Visą šią informaciją skelbia ne koks Lietuvai priešiškas informacijos ruporas, o Lietuvos valstybinis transliuotojas LRT, remdamasis Valstybės kontrolės išvadomis. Todėl, net būdamas karybos srities diletantas nesunkiai supranta, kad jeigu iš tiesų būtų rengiamasi Rusijos invazijai į Lietuvą, tai civiline gynyba būtų rupimąsi žymiai labiau, nei karine gynyba. Nes tik taikus pilietinis pasipriešinimas gali įveikti kad ir labiausiai apsiginklavusi agresorių. Kasdieninė psichozė dėl Rusijos rengimosi pulti NATO yra labai naudinga Lietuvos teritoriją kontroliuojantiems. Nes ši isterija pateisina itin stambaus mąsto įsisavinimus, neretai perkant nereikalingą metalo laužą, maskuoja tikrąsias Lietuvos problemas, kuria nesveiką atmosferą ir skatina emigraciją, siekiant kuo geriau išvalyti Lietuvą nuo lietuvių. Nes to, kas transliuojama Lietuvos viešojoje erdvėje, nieko panašaus nepamatysime Vakaruose – ten nieko panašaus nėra į tai, kas pas mus transliuojama visą parą. Šia prasme Lietuva yra unikali vieta, nes matyt todėl, ji pasaulyje dar vadinama „violetine vieta“, labai gėdinga vietelė. Taigi, ko reikia, kad Lietuvoje viskas imtų keistis į gerąją pusę? Pirmiausiai reikia atsisakyti bukos ir labai agresyvios karo propagandos, ir pabaigus žaisti karo partiją, pradėti žaisti „taikos partiją“. Man labai skauda dėl Lietuvos, kurią trypia patriotiniai mūsų kolaborantai, kurių netrūksta ir Seimo salėje ir prezidentūroje“.

„Kodėl mūsų karinga valdžia prisipirko iš Nyderlandų aprūdijusių džipų, – klausė Nakas, – reikia suprasti, kad Nyderlandai nusipirko naujų džipų, tačiau pažiūrėkime, kur yra ta šalis, o kur Lietuva. Taigi mus pirmus puls rusai, ir pas mus turėtų stovėti pati naujausia technika, o ne seni surūdiję džipai. Šis pavyzdys rodo, kad mūsų valdžia blefuoja, ir aš esu įsitikinęs, kad visos šios investicijos į karybą yra, deja, bet tik pinigų plovimas“.

„Skaičiau, kad pagal tam tikrus ekonominius rodiklius Rumunija tolsta nuo Lietuvos, ir mes esame šalia bulgarų, – kalbėjo A.Nakas, – ir tai yra labiausiai susiję su agresyvia Lietuvos politika, kuri yra didžiausia mūsų šalies nesėkmė. Todėl vienintelis Lietuvos kelias yra taikos kelias, iki pažaliavimo tariantis su visais Lietuvos kaimynais, ir tada galima tikėtis sėkmės. Visa tai, kas daroma su kariuomene, yra aukso gysla. Nes visi šie pinigai eina „šuniui ant uodegos“.

Signataras Zigmas Vaišvila sako, kad Lietuvos investicija į vokiškus šarvuočius „Boxer“ yra labai abejotina, ir tai pabrėžė buvęs kariuomenės vadas Tutkus. Pasak Tutkaus, „Boxer“ pagal saugumą atitinka tik antrą NATO standarto lygį, kai iš viso yra aštuoni saugumo lygiai. „Boxer“ šarvai atlaiko tik paprastą priešpėstininko miną, – sakė Z.Vaišvila, – todėl tai yra pajuoka, o ne pirkinys. Beje, visus karinius pirkinius laimino valstybės gynimo taryba, o šiai tarybai vadovauja Rusijos federacijos valstybės paslaptis Dalia Grybauskaitė. Kuri dar praeitai Seimo daugumai paskelbė, kad su Darbo partija nebus jokių valstybės gynimo tarybos posėdžių, tačiau dabar atsisakė tokių skrupulų“.

„Pažiūrėkime, kas įvyko per paskutinę ponios prezidentės kadenciją, – klausė Z.Vaišvila, – nuo 2014 iki 2018 metų karinis biudžetas padidėjo 262 proc. ir dabar gerokai lenkia teisėsaugos. Prisimenu dar Lietuvos kariuomenės pradžią, kai aš sukėliau visų pretendentų į generolus pykti, pasakęs, kad pagal Lietuvos mastelius užteks ir vieno generolo laipsnio, ir tai buvo įtvirtinta įstatymu, o mūsų valdžiai baigus kadencijai, ir rinkimus laimėjus A.Brazausko koalicijai, generolai susigražino visus laipsnius. Tada mes siekėme subalansuoto darbo užmokusio, kad visi profesionalai – karininkai, prokurorai, policininkai – nebėgiotų į geriau apmokamus darbus. Šis balansas yra pažeistas. Aš jau nekalbu apie tai, kad, pvz., kultūrai yra skiriama 3,5 karto mažiau. Jeigu kalbėti apie šią isteriją, tai reikia pažiūrėti viešai skelbiamus duomenis apie tai, kad Vakarų Europos karinė galia nuo 1990 m. krito 75 proc. ir jeigu yra tokie kvailiai mūsų valdžia, kurie perka tas senienas, tai jie laimingi. Net jau nekalbu apie tas pasenusias raketas, kurias perka iš Norvegijos. Nors Lietuvoje vyksta daug karo pratybų, ir prezidentė ropščiasi ant tanko, tačiau net Lenkijoje vyko pratybos kurios oficialiai vadinasi „NATO dantys“. Tos pratybos parodė, kad NATO neturi jokių karo technikos vežėjų, turėjo samdytis privačius, buvo visiškas chaosas su logistika, rusiškai sakant, pratybos buvo „pravalas“. Net Prancūzijos gynybos ministrė atskrido į Vilnių pasiimti medalio iš Grybauskaitės vienu iš dviejų veikiančių Prancūzijos KOP keleivinių lėktuvu (nors neveikiančių yra 10). Visi prisimename, kad Prancūzijos prezidentas buvo gavęs 50 mln. eurų iš Kadafio, o paskui Prancūzija bandė bombarduoti Libiją, tačiau antrą dieną pritrūko bombų, ir prašė kitų NATO šalių paskolinti bombų, tačiau niekas neturėjo. Todėl klausimas yra toks – ar mes einame į beprotnamį, į karą, ar sakome, kad gal jau laikas sustoti? Prieš metus Trampas tapo prezidentu , ir pareikalavo, kad NATO šalys mokėtų už savo gynybą. Merkel atsako, kad mes nepasitikime Trampu, todėl reikia kurti savo gynybinę struktūrą. Lapkričio 13 d. ES pasakė, kad kurs Europos kariuomenę, sutartį pasirašo 23 valstybės, išskyrus JK, Malta ir Danija. Visus kitus prispaudė. Dabar klausimas jau konstitucinis – Lisabonos sutartyje buvo numatyta sukurti bendrą prokuratūrą, kol kas tik ES finansams kontroliuoti. Tačiau ar kas nors abejoja, kad ES bus federalinė valstybė su federaline prokuratūra? O mūsų Konstitucija sako, kad kariuomenė yra Lietuvos. Nors pagal pasirašytą sutartį nuo kitų metų jau įgyvendinama 17 bendros kariuomenės projektų, viską kontroliuos vokiečiai. Nuo 2021 m. visos ES šalys turės skirti specialią biudžeto dalį Europos kariuomenei. O kur yra tautos sprendimas, kad mes atsisakome savo kariuomenės, ir ją atiduodame kažkam kitam? Tai kaip bus su išlaidomis – NATO reikalauja 2 proc. BVP, o kiek prašys Europos kariuomenė? Vienintelis Lietuvos europarlamentaras Ropė pastebėjo, kad šiuose dokumentuose nėra pasakyta, koks to kūrinio santykis su NATO. Ar mes kariausime su NATO, nes Trampas kažkoks neaiškus? Noriu priminti, kad tautos nuomonės dėl Lisabonos sutarties nebuvo paklausta. Mus tik gąsdina, kad mus išmes iš ES, ir reikės gražinti milijardus, jeigu neklausysime. Tačiau kodėl Jungtinė karalystė neskuba kloti ant stalo tų 100 mlrd. eurų, kurių iš jos prašo Briuselis. Nes Lietuvoje nė viena valdžia nesako paprastos tiesos – Lisabonos sutartyje yra atskiras straipsnis, kad jeigu per dvejus metus nuo oficialios paraiškos pateikimo (JK ją pateikė pavasarį) neįvyksta susitarimas, kokiomis sąlygomis kas ir kaip išstoja, tai automatiškai po dviejų metų visi susitarimai nebegalioja. Todėl galiu pasakyti, kad Briuselis gaus tik „špygą taukuotą“ iš Londono, o ne 100 mlrd. eurų. Todėl reikia žiūrėti, ką mūsų valdantieji pasirašinėja, ir ko mes norime – ar norime karo bazių su surūdijusiais tankais, ar gal norime diplomatijos, gal atsigręžkime į Vydūną ar tarpukario diplomatus, kurie suprato vieną dalyką – Lietuva gali išlikti tik diplomatinėmis ir kitomis priemonėmis siekdama ekonominio ir kitokio klestėjimo santykiuose tarp Rytų ir Vakarų. Nors VSD šefas Jauniškis sako, kad Lietuvoje gali būti tik viena nuomone, tačiau sakau prezidentei, kad Konstitucijos ji dar nesuniokojo“.

Z.Vaišvila atkreipė dėmesį į tai, kad pats Lietuvos stojimas į ES buvo neteisėtas, nes tam reikėjo 75 proc. visų sąraše esančių žmonių pritarimo, o buvo gauta tik 57 proc.

„Kviečiu visus prisijungti prie šios taikos partijos, mes turime susitelkti, ir reikia pradėti kalbėti ne metaforomis, o priešų ieškoti čia, kur sėdi kolaborantai, kurie rėkia, kad yra patys didžiausi patriotai, tačiau dirba tiems, ant kurių rėkia“, – sakė A.Nakas.