2018 m. geriausias anekdotas : Pranas Kūris: Lietuva yra tapusi teisine valstybe

Pranas Kūris: Lietuva yra tapusi teisine valstybe 

 Dovilė Murauskienė, TEISMAI.lt 2018 m. gruodžio 30 d.

Paskutiniame šių metų žurnalo ‘Lietuvos teismai“ numeryje numeryje Pranas Kūris pristatomas kaip didelės atsakomybės ir profesionalumo reikalavusias pareigas ėjęs tesingumo vykdytojas. P.Kūris neva nuolat pasižymėjo savo tvirta laikysena gindamas Lietuvos interesus. Nė vienas svarbesnis teisės aktas, susijęs su tarptautine teise, Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais, neliko neįvertintas P. Kūrio, būtent ši asmenybė didele dalimi prisidėjo prie to, kad šiandien mes turime teisingus demokratinius Lietuvos teismus“, – šie žodžiai nuskambėjo Lietuvos teismų šimtmečio minėjimo šventėje, kurios metu prof. P. Kūriui įteiktas garbingas apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos teismų sistemai.

Tiesa, advokatas Vytautas Sirvydis turi kiek kitokią nuomonę: 

Spėkite, kieno plunksnai priklauso tokie fundamentalūs darbai: „Efektyvi kova su liaudies turto grobstymu“, „Aš – Tarybų Sąjungos pilietis“, „Auklėti įsitikinusius kovotojus už komunizmą“, „Lietuvos TSR Konstitucija ir aktualūs socialistinio valstybingumo, teisės ir teisės mokslų vystymo klausimai respublikoje“?

Sufleruoju: šiuos reikšmingus darbus parašiusiam komunistinės nomenklatūros veikėjui, įteikiamas apdovanojimas „už ypatingus nuopelnus Lietuvos teismų sistemai“. Dar anksčiau tokį apdovanojimą jam yra įteikusi ir Lietuvos advokatūra. Reiškia, tie, kurie sumąstė tokius apdovanojimus teikti, gerai įsisavino ir įsisąmonino bent jau vieną iš autoriaus darbų „Auklėti įsitikinusius kovotojus už komunizmą“. Taigi, paskutiniąją metų dieną reikia palinkėti tokiems autoriams ir tokiems liaupsintojams pasilikti praeityje: ateity laukia naujos Kiaulės (čia su aliuzija į naujametį pagal kitaiską kalendorių, bet tieji kiauliniai metai prasidės dar negreit).

Pranas Kūris klastoja Lietuvos piliečių skundus EŽTT

Apie tai, kaip minėtas „teisės profesionalas“ Pranas Kūris, Lietuvos atstovas Europos žmogaus teisų teisme, elgiasi šioje įstaigoje, LL papasakojo Christianas Nekvedavičius:

Strasbūro informatoriaus liudijimas

Viskas Europos Žmogaus Teisi Teisme (toliau: EŽTT) vyksta labai slaptai, grubiai pažeidinėjant, tarp kitko, Konvencijos 6, 13 ir 14 straipsnius.

Kas mano, kad peticijos, atkeliavusius į Strasbūrą iš Lietuvos, bus išverstos į anglų kalbą – klysta, nes taip nėra, neva dėl to, kad EŽTT neturi pinigų. Nežiūrint to, vertimas į visiems teisėjams suprantamą anglų kalbą nieko nepadėtų, nes reikia žinoti, kad visi skundai, laiškai, pareiškimai, pataisymai ir t.t. ateina tik pas Lietuvos paskirtą „teisės referentę“, kuri pagal įslaptintas “instrukcijas teisės referentams”, minėtos EŽTT reglamento 17.4 straipsnyje, turi teisės arba bent progos (lygiai kaip ir kiti „teisės referentai“), arba perduoti prašymus, dokumentus, laiškus pranešėjai, arba paslėpti skundo esminį turinį, arba veikti pagal EŽTT reglamentą, arba atvirai pažeisti EŽTT reglamentą (angliškai: „Rules of Procedure of Court“), arba informuoti teisėjus arba paprastai neinformuoti teisėjus ir tik panaudoti sekcijos kanclerės parašą arba, peticijos atmetimo proga, panaudoti antros sekcijos teisėjų kompiuterinius parašus (arba parašų štampą) – tada sekcijos kanclerė arba teisėjai apie nieko nesužinos. Ypatingai mielai teisės referentė panaudoja frazę “Rašau Jums EŽTT pirmininko prašymu”. Tai yra sistema, kad žmonės  negalėtų sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta EŽTT, kad jų žmogaus teisės grubiai pažeidinėjamos (teisė į teisingą teismo procedūrą, teisė į viešą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6. straipsnį).

„Teisės referentas“ Mykolas Černiauskas, eina ir „bendrauja“ su Lietuvos paskirta „teisėju“ Egidijumi Kuriu (buvusis komunistas ir komjaunimo veikėjas), kartu jie nusprendžia, ką reikia daryti su „nemalonia“ peticija, reiškia, su visais savininkų peticijas – ar reikia nuslėpti peticijos esminį turinį nuo kitu šešių antros sekcijos teisėjų, ar reikia taip „perdirbinėti“ peticiją, kad skunde nebeliks nieko svarbaus ir t.t. Po to jie „parengia“ vadinamą „pasiūlymą EŽTT, kaip reikia nutarti/nuspręsti“. O toks „pasiūlymas“, kartu su dideliu kiekiu kitų tokių pasiūlymų (gal 50-80) bus pateiktas kitiems antros sekcijos teisėjams pasirašymui – pati peticija su visais dokumentais nebus pridėta (!).

Tačiau jie niekada nieko nepasirašys, (teisėjų parašai neegzistuoja (!!!), o pagal Teismo reglamentą nereagavimas reiškia sutikimas. Šita teisinė komedija pasivadino „Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė/nusprendė“.

Tik teoriškai galima paprašyti Europos Tarybos generalinį sekretorių Björn Jagland, panaikinti “teisės referenčių” teisinę imunitetą dėl jų padarytų nusikaltimų, tačiau toks prašymas nebus perduotas generaliniam sekretoriui, jis bus jo privataus biuro vadovo Björn Berge neteisėtai atplėštas, o prašymas kartu su dokumentais bus perduotas Lietuvos teisės referentams, o jie “atsakys” prelegentams laiške tuščiomis frazėmis iš kompiuterio – “atrodo, kad Jūs turite abejonių dėl teisės referentės nešališkumo, tačiau galiu Jums patvirtinti, kad tos abejonės visiškai nepagrįstos”. Viskas. Generalinis sekretorius apie prašymą nieko nesužinos. Drausmės skundas dėl Björn Berge nusikalstamų veiksmų bus irgi paslėptas, o ne perduotas generaliniam sekretoriui susipažinimui.

Toks yra labai veiksmingai veikiantis sistema Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Toliau pateikiame žurnalo „Teismai“ interviu su P,Kūriu:

Su tarptautinės teisės pradininku Lietuvoje kalbamės apie ilgą ir iššūkių kupiną profesinį kelią bei šiandienos teismus.

– Profesoriau, esate pirmasis mokslininkas Lietuvoje, savo dėmesį skyręs žmogaus teisėms, o nuo Jūsų darbo Europos Žmogaus Teisių Teisme pradžios praėjo du dešimtmečiai. Kokia žmogaus teisių padėtis buvo Lietuvoje tada, kai pradėjote dirbti šiame teisme, ir kokią situaciją matote dabar? Ar Lietuva, siekdama užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančias žmogaus teises, pasuko ir eina tinkamu keliu?

– Jau 1990 m. kovo 11 d. Akte dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo paskelbta, kad Lietuva garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises. Laikinajame pagrindiniame įstatyme buvo įtvirtintos svarbiausios žmogaus teisės ir laisvės, o 1992 m. Konstitucijoje jau pateiktas išplėstinis jų sąrašas. Svarbiausias žingsnis sukuriant bendrą ir visus tarptautinius standartus atitinkančią žmogaus teisių apsaugos sistemą buvo Lietuvos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų. Ši Konvencija tapo Lietuvos teisės sistemos dalimi ir tiesiogiai taikomu teisės aktu. Lietuvos teisėjai puikiai žino, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra nei apeliacinė, nei kasacinė instancija nacionalinių teismų sprendimams. Šis teismas savo sprendimais tik kontroliuoja, ar Lietuva laikosi įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė pagal Konvenciją. Aišku, kad daugiau kaip per dvidešimt metų Lietuvos teisės sistema kardinaliai pasikeitė – dabar ji visiškai atitinka europinius žmogaus teisių standartus, teisinės valstybės principus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Atskiri šio teismo sprendimai prieš Lietuvą, nustatę Konvencijos pažeidimų, sudaro galimybę mūsų šaliai greičiau ir efektyviau tobulinti konkrečių sričių teisinį reguliavimą ir teigiamai skatina Lietuvos teisinės sistemos raidą.

– Nemažai savo karjeros metų skyrėte ir nacionaliniams teismams. Kaip vertinate jų pokyčius? Kokios yra stipriosios šiandienos Lietuvos teismų pusės, o kur dar reikėtų padirbėti? Ar valstybės požiūris į teismus yra tinkamas, o dėmesys pakankamas?

– Likimas lėmė, kad mano profesionalus gyvenimas susijęs su teismais. Dešimt metų (1994–2004) dirbau Strasbūre Europos Žmogaus Teisių Teisme. Šešerius metus su puse (2004–2010) Liuksemburge buvau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėju. Lietuvos teismuose mano karjera buvo trumpesnė. 1994 m. gruodį buvau paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, o nuo 1995 m. sausio iki 1998 m. lapkričio ėjau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas. Manau, kad ši patirtis man leidžia vertinti Lietuvos teismų sistemos ir jų veiklos pokyčius. Visų pirma turiu pabrėžti, kad šioje srityje viskas iš esmės pasikeitė labai teigiama linkme. 1992 m. priėmus naują Teismų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Konstituciją buvo pradėta esminė teismų sistemos pertvarka. Šalia bendrosios kompetencijos teismų atsirado administraciniai teismai ir Lietuvos Konstitucinis Teismas. Garantuojant teismų nepriklausomumą įkurta Nacionalinė teismų administracija. Būtina pabrėžti, kad teismų veiklą reguliuojanti teisinė bazė taip pat pasikeitė iš esmės – priimti nauji kodeksai ir kt. Pakito ir Teisingumo ministerijos funkcijos. Lietuvos valstybė gana pozityviai sprendė teisėjų atlyginimų ir teismų patalpų klausimus. Suprantama, kad šiose srityse problemų dar liko, bet man atrodo, jog teismai Lietuvoje nestokoja valstybės dėmesio.

– Ką Jums reiškia žodžiai „teisinė valstybė“? Ar šie žodžiai Lietuvoje suprantami taip, kaip turėtų būti?

– Jūsų klausimas dėl teisinės valstybės labai svarbus. Šį terminą aš suprantu panašiai, kaip jį supranta Lietuvos teisėjai. Man atrodo, kad Lietuva yra tapusi teisine valstybe. Nesu girdėjęs nė iš vieno Europos teismų teisėjo ar valstybės politiko, kad jie tuo abejotų. Man aišku, kad nepriklausomi teismai yra vienas iš pagrindinių ir esminių teisinės valstybės komponentų. Teisinės valstybės komponentų sistema visą laiką tobulinama surandant naujų elementų, kurie stiprintų teisinės valstybės statusą. Tokiu elementu, mano nuomone, galėtų būti individualaus kreipimosi (skundo) į Konstitucinį Teismą įteisinimas. Kita vertus, visada gali atsirasti kai kurių įstatyminių iniciatyvų ar sprendimų, kurie gali būti suprantami kaip žalingi teisinės valstybės esmei. Kaip pavyzdį galiu pateikti bandymą sumažinus referendumo kartelę pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmojo skirsnio nuostatas. Aš esu optimistas ir norėčiau tikėtis, kad taip neatsitiks.

– Ko galėtumėte palinkėti teismų bendruomenei Lietuvos teismų 100-mečio proga?

– Naudodamasis proga norėčiau nuoširdžiai pasveikinti Lietuvos teismų teisėjus ir visą teismų bendruomenę sulaukus garbingo ir iškilaus šimtmečio jubiliejaus. Linkiu visiems tvirtos sveikatos ir visokeriopos sėkmės. Lietuvos teismai nusipelnė šalies visuomenės pagarbos ir pasitikėjimo. Jūs, garbūs teisėjai, galite pelnytai didžiuotis darbais Lietuvos valstybei.