„Tačiau UAB „Naftos gavyba“, kuriai pagal 2000 m. rugpjūčio 21 d. ir 2000 m. spalio 17 d. aktus „Dėl akcijų perdavimo ir priėmimo“ buvo perduotos UAB „Geonafta“  19 327 836  paprastos  vardinės vieno lito nominalios vertės akcijos, ir kurios įstatinis kapitalas yra lygus 10 000 litų, pasirašant akcijų perdavimo ir priėmimo aktus, neatitiko nei vienam privatizavimo programoje nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, - savo patikrinimo akte teigia Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus vyresnioji revizorė Vaida Gružinskienė, - Vyriausybės nutarimo nr. 1128 4 punktu išbraukus 1997 m. Vyriausybės nutarimo Nr. 1502 45 punkto antrąjį sakinį, kuriame buvo parašyta „Laikotarpis nuo potencialaus pirkėjo pripažinimo laimėtoju iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo turi užtrukti ne ilgiau kaip 25 darbo dienas“ ir nenustačius kitų pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymo terminų, nebuvo būtinybės pasirašyti sutartį su konsorciumo „Naftos gavyba“ atstovu, nelaukiant, kol bus įsteigtas naujas juridinis asmuo“.

Kitaip tariant. VTF nereikėjo pasirašinėti sutarties su „Naftos gavyba“, ir palaukti, kol bus įsteigtas naujas juridinis vienetas, atitinkantis konkurso sąlygas. Tačiau Vyriausybės įgaliotas VTF direktorius S.Vaitkevičius pasirašė sutartį su UAB „Naftos gavyba“, kuri buvo įsteigta tik prieš kelias savaites, ir neturėjo jokios patirties naftos gavyboje. Kodėl tai buvo padaryta? LL šaltiniai teigia, kad Vyriausybė patvirtino sutartį su „Naftos gavyba“ todėl, kad „Geonaftos“ pirkėjui nereikėtų laikytis savo įsipareigojimų – mat „Naftos gavyba“ ir laimėjo ‚Geonaftos“ privatizavimo konkursą tik todėl, kad pasiūlė daugiausiai investuoti į naftos gavybą – net 52 mln. litų. Tačiau VTF pasirašė sutartį su UAB „Naftos gavyba“, kurios įstatinis kapitalas sudarė tik 10 tūkst. litų, ir iš kurios Vyriausybė nieko negalėtų pareikalauti, jeigu ši nevykdytų savo įsipareigojimo investuoti žadėtą sumą.

Tačiau „Geonaftos“ privatizavimo metu buvo įvykdyta dar viena afera – iš dar valdiškos „Geonaftos“ sąskaitų išimta 17 mln. litų, kurie panaudoti už tos pačios „Geonaftos“ akcijas apmokėti. Mat po Revizijų departamento patikrinimo STT buvo pavesta išsiaiškinti, kodėl “Geonaftos” pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatytos sąlygos, kurių buvimas nebūtų leidęs kilti Lietuvos valstybei neigiamoms pasekmėms. Kitaip tariant,  kodėl šioje sutartyje nebuvo numatyti apribojimai ar draudimai disponuoti akcijomis įmonės privatizavimo procese iki pilno atsiskaitymo? STT taip pat turėjo nustatyti, ar nebuvo susitarimo tarp visų privatizavimo dalyvių, nuperkant iš UAB “Stella Vitae” UAB “Manifoldas” 50 proc. akcijų, ir tokiu būdu užvaldyti AB “Geonafta” 17,5 mln. litų apyvartos lėšas, kurios buvo panaudotos apmokėti už AB “Geonafta” akcijas.
 
A.Kubilius nieko neprisimena

Lapkričio 25 d. susitikime su frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariais būsimasis premjeras A.Kubilius buvo paklaustas, kodėl jo vadovaujama Vyriausybė dar 2000 m. taip nusikalstamai privatizavo AB „Geonafta“. Frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis klausė: „gerbiamas kandidate, kai jūs dar 2000 m. vasarą buvote premjeras, buvo parduodama valstybinė įmonė „Geonafta“. Tada Valstybės turto fondui vadovavo vienas iš dabartinių jūsų artimiausių padėjėjų Stasys Vaitkevičius. „Geonaftos‘ akcijos buvo parduotos UAB „Naftos gavyba“, kuri, pagal Revizijų departamento išvadas, cituoju : „pirkėjas neatitiko nė vienam privatizavimo programoje nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui“. Gal jūs atsimenate, kas vyko su „Geonafta“ ir kokios garantijos, kad tokie privatizavimui, jums būnant dabar premjeru, nepasikartos?“.

Į šį klausimą A.Kubilius atsakė: „aš tikrai neatsimenu tų revizijos aktų ir visas privatizavimas vyko pagal galiojančius įstatymus ir visos diskusijos ar ginčai, kurie vyko po to, vyko ne dėl privatizavimo, o dėl to, kad netinkamai buvo išspręsta dar 1993 m. problema dėl naftos licenzijų ir naftos gavybos iš kelių naftos verslovių. Nepamenu tų dalykų. Tai buvo ginčo esmė, kuri vėliau po privatizavimo persikėlė į visokius tarptautinius arbitražus, ir dabar baigėsi. Kitų dalykų negaliu daugiau komentuoti, nes neatsimenu, kad būtų kokie nors priekaištai dėl kokių nors pažeidimų. O dabar kaip toliau bus privatizuojama, tai turiu pasakyti, kad nebelabai liko ką privatizuoti. Šioje vietoje iš tikrųjų jeigu ir liko kokie nors privatizavimo objektai, tai matyt jie yra žymiai didesnės strateginės svarbos, ir kiekvieną iš jų teks svarstyti labai kruopščiai ir atsakingai. Ir manau, kad Lietuvai tokių istorijų, kaip su „Leo Lt“ sukūrimu, užteks“.

Kaip atsirado „Geonafta“?

 Pagal 1993 m. pasirašytą sutartį Valstybinė Gargždų naftos geologijos įmonė (vėliau perregistruota į AB “Geonafta”) ir  „Svenska Petroleum Exploration“ įsipareigojo įsteigti bendrą įmonę UAB “Genčių nafta”, o Lietuvos Vyriausybė šia sutartimi įsipareigojo suteikti licenciją (leidimą) įkurtai bendrai įmonei vystyti naftos gavybą iš Genčių telkinio. Be to, šioje sutartyje numatoma, kad esant tam tikroms sąlygoms SPE ir  „Geonafta“ vykdys bendromis jėgomis dar dviejų telkinių – Kretingos ir Nausodžio eksploataciją. Ilgalaikiams ginčams ir diskusijoms tašką padėjo tarptautiniai arbitrai. Galima būtų nagrinėti, ar pagrįstai Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama B.Lubio įgaliojo Energetikos ministrą A.Stasiukyną bei Geologijos tarnybos direktorių G.Motuzą pasirašyti šią sutartį, ar ji buvo naudinga Lietuvai, ar ji galėjo būti tokia. Bet yra, kaip yra… Šiandien visų mūsų, mokesčių mokėtojų dėmesys turi būti nukreiptas į tai, kad neleistume ir vėl  mūsų sąskaita padengti gudročių  “verslininkų”, AB “Geonafta” savininkų, “verslo” nesėkmes. O toks pavojus yra.. Kas tie savininkai? Kažkodėl   valdžios institucijos juos labai myli. Štai trumpa istorinė apžvalga.

I aktas. Dovana Nr.1

1997 m. įsteigiama UAB “Manifoldas” tam, kad valstybė padovanotų jam apie 5 mln. 200 tūkst. barelių naftos, išgautinos iš Ablingos ir Vėžaičių telkinių. UAB “Manifoldas” savininkas yra UAB “Stella vitae”, priklausanti Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai (VLPFK). Trumpai – tie patys oligarchai Antanas Bosas ir Rimandas Stonys.  Tais metais, pažeidžiant paskelbto konkurso Naftos paieškų, žvalgymo ir gavybos licencijai gauti sąlygas, šie telkiniai buvo atimti iš valstybinės įmonės ir besąlygiškai atiduoti įsikūrusiam „Manifoldui“.
Konkurso sąlygose vienareikšmiškai buvo nurodyta: “Vėžaičių ir Ablingos telkiniai – atskiro susitarimo objektai”. Savo intenciją derėtis dėl šių telkinių konkurso paraiškoje nurodė ir pats „Manifoldas“. Tuomet net jie patys nesitikėjo, kad tai gali būti tiesiog dovana. Bet jie tą dovaną gavo. Konkurso nugalėtoju buvo pripažinti pagal žadamas investicijas, visiškai ignoruojant kitas konkurso sąlygas – darbų patirtį bei finansinį pajėgumą. Tačiau pasirašytoje sutartyje jokių investicinių įsipareigojimų neliko, bet joje be jokių derybų ir papildomų sąlygų atsirado teisė eksploatuoti du minimus telkinius. Ir štai rezultatas- Klaipėdos plote, dėl kurio ir buvo skelbtas konkursas, jokios naftos paieškos nevyksta, tačiau drausmingai siurbiama nafta iš padovanotų telkinių. Beveik pusmetį tuometinis Ūkio ministras V.Babilius nevykdė Vyriausybės, vadovaujamos premjero G.Vagnoriaus įpareigojimo pasirašyti sutartį su UAB “Manifoldu”, tačiau, matomai, spaudžiamas iš “viršaus” ir “apačios”, visgi ją pasirašė.

Antras veiksmas. Dovana Nr.2 –AB“Geonafta” privatizavimas

1997m  vasario mėnesį Vyriausybė įtraukė AB ”Geonafta” į privatizuojamų įmonių sąrašą. Akivaizdu, kad bet kokios naftos įmonės vertę apsprendžia jos legaliai valdomi naftos ištekliai. Todėl, daugiau nei keistai atrodo 1998m. gegužės 19 d. LRV, vadovaujamos G.Vagnoriaus nutarimas, atšaukiantis  AB “Geonafta”, kurios daugiau nei 90 proc. akcijų valdo valstybė, teises į du telkinius ir šių teisių perdavimas pirmo veiksmo herojui, UAB “Manifoldas”. Tokiu būdu, t.y. dovanojimu, įvyko pirmas “privatizavimo” etapas. Bet negalvokite, kad  dėl to nukentės būsimas “Geonafta” pirkėjas.
1999 m. buvo paskelbtos AB “Geonafta” privatizavimo sąlygos. Juose potencialiems pirkėjams paskelbti tokie reikalavimai: įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 40 mln. litų, metinė apyvarta ne mažesnė kaip 50 mln. litų, patirtis naftos gavybos versle ne mažesnė kaip 3 metai. Konkurso nugalėtoju buvo paskelbtas konsorciumas “Naftos gavyba”. Konsorciumą sudarė Lenkijos įmonės Energopol Trade  ir Petrabaltic, Šveicarijoje registruota įmonė Arada AG bei Lietuvos įmonės UAB “Vivum” ir UAB “Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija”. Jos drauge atitiko potencialiems pirkėjams paskelbtas sąlygas. Tačiau, Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus vyresnioji revizorė T.Serackienė, vykdydama reviziją pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimą, nustatė , kad “uždaroji akcinė bendrovė “Naftos gavyba” (pirkėjas), kuriai pagal 2000m. rugpjūčio 21d. ir 2000m. spalio 17d. aktus “Dėl akcijų perdavimo ir priėmimo” buvo perduotos akcinės bendrovės “Geonafta” 19327836 paprastosios vardinės vieno lito nominalios vertės akcijos, ir kurios įstatinis kapitalas yra lygus 10000 Lt, pasirašant akcijų perdavimo ir priėmimo aktus neatitiko nei vienam privatizavimo programoje nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui”. Toliau revizorė T. Serackienė pažymi: “Pateikta revizijai 1999m. lapkričio 25d. konsorciumo sutartis Nr. 99 K-01 nepatvirtinta notaro, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, galiojusio pasirašant konsorciumo sutartį, 472 prim straipsnyje”. Ar tai nereiškia, kad konsorciumas iš vis teisiškai neegzistavo. Dar 2000 birželio 26 d. Generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokuroras L.Miežėnas ir šio skyriaus vyriausioji prokurorė V.Ratkevičienė surašė pažymą Nr.13-08, kurioje be kita ko įspėjama, kad “sutartimi numatyta naujai steigiama įmonė nebuvo šalimi sudarant sutartį ir todėl nėra jokios garantijos, kad ji vykdys Pirkėjo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus.” Tačiau, kas iš tikrųjų privatizavo įmonę, paaiškės vėliau. Šiandien UAB “Naftos gavyba” akcininkai jau kiti. Jau pirmosiomis po įregistravimo dienomis, akcininkai keičiasi. Vietoje Energopol Trade, atsiranda naujai įregistruota Lenkijoje įmonė Energopol Oil. Ji užsiima AB “Geonafta” išgautos naftos realizacija. Beje AB “Geonafta” parduoda savo naftą pigiau nei kai kurios kitos Lietuvoje naftą išgaunančios įmonės. Galima tik spėti, kodėl “Geonafta” akcininkai atsisako papildomo pelno parduodami naftą pigiau, bet akivaizdu, kad dėl to sumažėja ir valstybės pajamos, kadangi mokestį valstybei sudaro 29% nuo parduotos naftos kainos.   Dingsta iš sąrašo ir paslaptinga Šveicarijoje registruota Arada, o jos dalis atitenka Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai.

Vėliau „Naftos gavybos” savininkų gretos vėl keičiasi – vietoj anksčiau minėtos korporacijos atsirado fiziniai asmenys Rimandas Stonys,  Danutė Paulauskienė ir kiti.
Visumoje Revizijų departamento išvadose galima rasti daug įdomių dalykų. Paminėsime tik keletą iš jų. Revizorė nustatė, kad 2000m. spalio 6d. bendrovės “Geonafta” valdyba, 3 nariams balsuojant “už” ir susilaikius Valstybės turto fondo atstovui, nutarė pirkti UAB “Manifoldas” 50% akcijų už 17.5 mln. litų iš VLPFK! Taip, jūs teisus, gerbiamas skaitytojau, taip įvertinta 50% dovanėlė, kurią 1998 m Lietuvos vadovai ir valdininkai  perdavė į privačias rankas be jokių mokesčių ir be jokių įsipareigojimų. Revizorė daro išvadą , kad “Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės “Geonafta” akcijų paketo pirkimui iš dalies buvo panaudotos ir bendrovės “Geonafta” lėšos.”

Tačiau  grįžkime prie Generalinės prokuratūros pažymos. Joje prokurorai, išanalizavę pirkimo-pardavimo sutartį, savo pastabas suformuluoja 9-iuose punktuose. Ketvirtame punkte sakoma: “sutarties 4str. 4p. nurodyta, kokios yra pareikštos pretenzijos Bendrovei. Sutarties 8 str. 1 ir 2p. numatyta, kad jeigu per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo, atsiras Bendrovės prievolės , nenumatytos šioje sutartyje, tai Pirkėjas gali  pareikalauti iš Pardavėjo sumokėti 2 600 000 litų baudą. Kaip žinoma iš žiniasklaidos  šaltinių, kompanija Svenska Petroleum Exploration yra pareiškusi pretenzijas dėl Kretingos ir Nausodžio telkinių ir kalbama apie apie galimą ginčo sprendimą tarptautiniame arbitraže. Apie tokios pretenzijos buvimą, sutarties 4str. 4p. nenurodyta. Patenkinus kompanijos Svenska Petroleum Exploration pretenziją, Pirkėjui vėl atsirastų pagrindas reikalauti sumokėti baudą ir atlyginti nuostolius, kurie kai kurių asmenų teigimu gali būti labai dideli.” Prokurorai dar 2000 06 26 įspėja apie tą užprogramuotą pavojų. Prokurorai, tiesa remiasi žiniasklaida, nors dar balandžio mėnesį Svenska oficialiai įspėja “Geonaftą” bei Lietuvos Vyriausybę, kad kreipiasi į tarptautinį arbitražą, o gegužės mėn. šis  klausimas oficialiai svarstomas “Geonafta” valdyboje ir apie tai informuojamas šios valdybos pirmininkas Valstybės turto fondo departamento direktorius R.Kugys. Birželio 12d. Svenska jau buvo išsiuntusi oficialų ieškinį į arbitražą. Kodėl nei Viešo konkurso komisija, vadovaujama S. Vaitkevičiaus, nei Valstybės turto fondo valdyba, vadovaujama G.Rainio, nei Privatizavimo komisija, vadovaujama E. Vilko, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama A.Kubiliaus pritarė tokiai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir užprogramavo didžiulius valstybės nuostolius?  Kieno interesus jie ginė ir kam atstovavo? Siekiant apginti Valstybės   ir visuomenės interesus tereikėjo šios sutarties 4str. 4p. nurodyti šią Svenska  pretenziją. Bet to, matomai, labai nenorėjo pirkėjas…Ir tai įvyko…

Iš „Geonaftos“ privatizavimo pašalinti kiti dalyviai

Dar įdomi detalė – vykstant ‚Geonaftos“ privatizavimui, šio konkurso dalyviams Valstybės turto fondas (VTF) pardavė skirtingus dokumentų rinkinius. Pavyzdžiui, Danijos bendrovė “Odin Energy”, kuriai atstovavo dabartinis AB “Minijos nafta” direktorius Tomas Haseltonas, nusipirko dokumentų rinkinį, į kurį buvo įsegtas tuo metu jau nebegaliojantis Vyriausybės nutarimas Nr. 1502 “Dėl valstybės ir savivaldybių privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų patvirtinimo”. Šis nutarimas numatė, kad “viešo konkurso dalyvių pasiūlymai vertinami taip: sumuojama potencialaus pirkėjo pasiūlyta kaina ir investicijų plane numatyti pinigai, kuriais bus didinamas akcinės bendrovės įstatinis kapitalas”. Būtent pagal šį nutarimą “Odin Energi” ir parengė savo pasiūlymą įsigyti “Geonaftą” – danų skaičiavimu, pagal šią metodiką skaičiuojant jų pasiūlymas buvo vertas 64 mln. litų ir būtent jie turėjo būti paskelbti “Geonaftos” privatizavimo konkurso nugalėtojais.

 Tačiau VTF atmetė “Minijos naftos” pasiūlymą kaip neatitinkantį minimalios “Geonaftos” akcijų kainos – tik tuomet ir paaiškėjo, kad konkurso nugalėtojui – UAB “Naftos gavyba” buvo pateiktas kitoks Vyriausybės nutarimas, numatantis kaip skaičiuoti akcijų ir investicijų vertę. “Niekas mums neužsiminė apie 1999-12-03 Vyriausybės nutarimą Nr.1352, kuris pakeitė anksčiau minėto nutarimo 32 punktą, - “Laisvam laikraščiui” teigė T.Haseltonas, - šis punktas nustato pasiūlytų investicijų vertinimo tvarką ir ji buvo iš esmės pakeista. Tokiu būdu mes buvome suklaidinti. Skaičiuojant pagal tvarką, kurią numatė mums oficialiai paduotas dokumentas, “Odin Energy” turėjo būti paskelbta konkurso nugalėtoju. Tai, kad į oficialų VTF dokumentų rinkinį buvo įtraukti pasenę nuostatai, yra labai lengvai įrodoma, nes jis yra įrištas bendroje knygoje su kitais parduotais konkurso dokumentais”.

T.Haseltonas sako, kad po to, kai VTF atmetė jų pasiūlymą kaip neatitinkantį minimalios “Geonaftos” akcijų kainos, jis konsultavosi su teisininkais ir ketino bylinėtis su VTF dėl dokumentų klastojimo. “Teisininkai mus informavo, kad net jeigu įrodysime, kad VTF pateikė mums suklastotus dokumentus, tai atgausime tik 2 tūkst. dolerių, kuriuos buvome sumokėję už “Geonaftos” privatizavimo dokumentų rinkinį”, - sakė T.Haseltonas.  Mat Vyriausybė jau buvo patvirtinusi “Geonaftos” privatizavimo sutartį ir net jeigu “Odin Energy” teisme būtų įrodžiusi, kad tapo aferos auka, privatizavimo rezultatų niekas nebegalėtų peržiūrėti.

T.Haseltonas neabejoja, kad šis privatizavimas buvo nulemtas iš anksto, nes konkurso išvakarėse pas jį apsilankė vienas VTF darbuotoju prisistatęs žmogus ir pasakė, kad jeigu nori laimėti “Geonaftos” privatizavimo konkursą, turi duoti 1 mln. dolerių kyšį. T.Haseltonas atsisakė, ir tuomet jo atstovaujamai “Odin Energy” VTF pakišo klastotę. 

A.Kubilius buvo įspėtas apie aferą

Nors konservatorių lyderis, buvęs premjeras Andrius Kubilius teigia, kad jo niekas neįspėjo apie galimus žalingus AB “Geonafta” privatizacijos aspektus, “Laisvas laikraštis” turi įrodymų, kad A.Kubilius sako netiesą. Tie įrodymai – tai AB “Minijos nafta” generalinio direktoriaus Tomo Haseltono 2000 m. balandžio 14 d. rašytas laiškas premjerui A.Kubiliui, bei Generalinės prokuratūros Civilinių bylų prokuroro L.Miežėno atlikta “Geonaftos” privatizavimo sutarties įvertinimas.

Kaip žinia, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas tyrimas parodė, kad didžiausiai Lietuvos naftos bendrovei privatizuoti buvo panaudotos įmonės apyvartos lėšos, prieš tai fiktyviu sandėriu išplovus iš dar valdiškos įmonės 17,5 mln. litų. Tai atsitiko todėl, kad premjero A.Kubiliaus vyriausybė, 2000 m. vasarą patvirtinusi “Geonaftos” privatizavimo programą, “pamiršo” joje įrašyti sąlygą, kad bendrovės pirkėjams draudžiama pirkti kitas įmones, kol pilnai neatsiskaitė už valstybei priklausančias akcijas. “Geonaftos” pirkėja – Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidento Rimando Stonio įsteigta UAB “Naftos gavyba” tuo ir pasinaudojo – kai buvo perimtas “Geonaftos” valdymas, naujieji savininkai išplovė jos sąskaitoje buvusius 17,5 mln. litų ir vėliau jais sumokėjo už akcijas valstybei. Tai buvo padaryta tokiu būdu – sumokėjusi trečdalį kainos už “Geonaftos” akcijas, “Naftos gavyba” perėmė valdymą ir paskyrė naują įmonės valdybą. Ji po mėnesio nubalsavo už tai, kad pirkti bendrovę “Manifoldas”, kuri priklausė tam pačiam R.Stoniui. STT nustatė, kad 2000-09-18 Vakarų pramonės ir finansų korporacija pirktų 50 proc. “Manifoldo” akcijų iš dar vienos R.Stonio įmonės “Stella Vitae” už 505 000 litų. Po mėnesio korporacija tas pačias akcijas pardavė “Geonaftai” jau už 17,5 mln. litų. Tuo metu tiek akcijų pirkėją – “Geonaftą”, tiek ir pardavėją – “Stella Vitae” valdė tas pats žmogus – R.Stonys, todėl jo atlikti triukai su pinigų pervedimais tebuvo noras išplauti pinigus iš dar valdiškos įmonės.

Tai, kad šis privatizavimas buvo korupcinis nuo pradžios iki pabaigos, parodo ir ta aplinkybė, kad vienam iš “Geonaftos” privatizavimo konkurso dalyviui – Danijos bendrovei “Odin Energy” – Valstybės turto fondas pateikė tuo metu negaliojantį Vyriausybės nutarimą. “Odin Energy” siūlė už “Geonaftos” akcijas (įskaitant ir investicijas į įmonę) 64 mln. litų, tačiau konkurso nugalėtoju buvo paskelbta “Naftos gavyba”.

STT suklastojo dokumentus

Nors po “Geonaftos” privatizavimo šią istoriją tyrė Revizijų departamentas, nustatęs daug įstatymų pažeidimų, STT atsisakė iškelti bylą. Negana to, STT tyrimą atlikęs pareigūnas savo ataskaitoje nepaminėjo kelių esminių dalykų, kurie buvo akcentuoti Revizijų departamento ataskaitoje.

Mat revizoriai nurodė, kad Valstybės turto fondo (VTF) direktorius Stasys Vaitkevičius pasirašė “Geonaftos” akcijų pardavimo sutartį su UAB “Naftos gavyba”, kuri neatitiko nei vienam privatizavimo programoje nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui. Prieš tai šią sutartį patvirtino Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. STT perėmė “Geonaftos” privatizavimo tyrimo medžiagą iš Klaipėdos apygardos prokuratūros ir vėliau nutarė nekelti bylos. STT tiesiog “nepastebėjo” tokios aplinkybės, kad  “Geonaftą” nusipirko UAB “Naftos gavyba”, kuri buvo įkurta likus keliems mėnesiams iki privatizavimo, ir kurios įstatinis kapitalas sutarties pasirašymo dieną sudarė 10 tūkst. litų – r.y. ji neatitiko nė vienam konkurso reikalavimui.

A.Kubilius meluoja

 Nors A.Kubilius teigia negavęs jokių įspėjimų apie “Geonaftos” privatizavimo pavojus, AB “Minijos nafta” direktoriaus Tomo Haseltono 2000-04-14 rašytas laiškas A.Kubiliui. Pateikiame šio laiško vertimą:

“Buvo malonu susitikti su jumis dar kartą, ir aš sveikinu jus su paskyrimu eiti premjero pareigas. Mes buvome susitikę 1998 vasarį, ir šio susitikimo metu aš atkreipiau jūsų dėmesį į tą faktą, kad Klaipėdos naftos telkinys buvo neteisėtai perduotas eksploatuoti Lietuvos bendrovei “Manifoldas”, nors tokią teisė turėjo būti suteikta mūsų bendrovių grupei. Kaip aš jau ir minėjau dėl to, kad ši teisė buvo suteikta “Manifoldui”, Lietuvos Vyriausybė vien 1999 m. negavo 2 mln. dolerių mokesčių.

Per pastaruosius dvejus mėnesius bus priimti sprendimai, kurie Vyriausybei gali kainuoti šimtą kartų brangiau, nes jie lems naftos mokesčio (“royalties”) dydį per artimiausius dešimt metų.

Šiuo metu “Minijos nafta” yra didžiausia naftos bendrovė Lietuvoje. Per pirmus šešis mėnesius dėl investicijų mes padidinome naftos išgavimą iki daugiau nei 1000 barelių per dieną. Pagal šiandieninę naftos kainą toks gamybos padidėjimas reiškia, kad biudžetas gaus per metus maždaug 2 mln. dolerių daugiau mokesčių. Pagal gamybos apimtys ir naftos kainą mes per metus sumokame apie 5 mln. dolerių mokesčių…”Minijos nafta” planuoja investuoti dar apie 10 mln. dolerių per 2000 ir 2001 m. tam, kad padidinti naftos gavybą. Mūsų skaičiavimais, jeigu naftos gavybą padidintume iki 3 tūkst. barelių per dieną, biudžeto pajamos dėl to padidėtų iki 6 mln. dolerių per metus. Tačiau prieš pradedant investicijas mums reikia išspręsti du klausimus:

Pirmas klausimas yra Gargždų telkinio teisinė nuosavybė. Šie telkiniai buvo skirti “Minijos naftai” dar 1995 m. Mūsų licencija aiškiai rodo, kad kai “Minijos nafta” informuoja vyriausybę, kuriuos telkinius ji nori naudoti savo “hydrocarbono” operacijoms, tuomet šiuos telkinius ir gauna. Deja, šių telkinių nuosavybės klausimas visą laiką buvo ginčijamas.n Todėl mes prašome vyriausybę perduoti “Minijos naftai” šių telkinių nuosavybę dar iki “Geonaftos” privatizavimo…

Kitas klausimas yra tai, kad “Geonaftą” gali įsigyti “Naftos gavyba”. Yra visa eilė neteisėtų dalykų bei neaiškumų, kurie mus jaudina. Pirmiausiai, mes manome, kad “Odin Energi” pasiūlymas šiame privatizavime buvo antras geriausias pasiūlymas, ir kad jis yra didesnis, nei siūlė “Naftos gavyba”. Jeigu Valstybės turto fondas paskaičiuotų mūsų pasiūlymą pagal tenderio dokumentus, gautų, kad mūsų pasiūlymas yra 64 mln. litų. Dar viena didelė problema, jeigu “Geonaftą” įsigytų “Naftos gavyba”, tai vienose rankose atsidurtų 100 proc. viso naftos gavybos verslo Lietuvoje. Norėčiau šiuos dalykus aptarti kaip galima greičiau, tačiau bet kuriuo atveju dar iki “Geonaftos” privatizavimo”.

Pasiuntęs šį laišką A.Kubiliui, T.Haseltonas nesulaukė jokio atsakymo. “Supratau, kad turiu duoti kyšį, nes vienas vyrukas iš VTF man pasakė, kad jeigu noriu laimėti “Geonaftos” privatizavimo konkursą, turėsiu mokėti vieno milijonų dolerių kyšį, tačiau aš esu principingas ir niekam kyšių nemokėsiu”, - “Laisvam laikraščiui” yra sakęs T.Haseltonas.