G.Babravičius nežino, kas yra “abonentas”
Be to, Vilniaus savivaldybės kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad vien 2004 m. VŠT išsinuomavusi “Dalkia” dukterinė įmonė “Vilniaus Energija” išleido 15 mln. litų, nereikalaudama “atliktų darbų verčių patvirtinimo”. “15 083 550,81 Lt Investicijų buvo nupirkta be atliktų darbų verčių patvirtinimo (t.y. atliktų darbų verčių aktų, o su butaforiniais atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais, kuriuose konstatuota, kad darbai atlikti pilnai ir užsakovas pretenzijų neturi, o atliktų darbų apimčių ir verčių iš viso nenurodyta)”, - teigia savivaldybės kontrolieriaus tarnybos vyr. kontrolierė Laima Točilovienė.
Negana to, kontrolierė teigia, kad VŠT vadovybė be oficialių investicijų įsigijimą pateisinančių dokumentų, nesivadovaudama dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio II punktu, 2003-2007 m. iš UAB “Vilniaus Energija” įsigijo investicijų už 246 868 tūkst. Litų.
Vilniaus vicemeras liberalcentristas Gintaras Babravičius, LL paklaustas, kodėl Vilniaus taryba nenutraukia VŠT nuomos sutarties, nors nuomininkas pažeidžia sutarties sąlygas, atsakė, kad nepažįsta “abonento”, kuris “stūmė” šią sutartį.
“Viduramžiai Vilniaus mieste truko dvejus metus”, - taip G.Babravičius apibūdino J.Imbraso vadovavimą Vilniaus miestui dvejus metus. Į J.Imbraso spaudos konferenciją atėjęs G.Babravičius buvo apgultas žurnalistų, tačiau atsakė ir į kelis “Laisvo laikraščio” klausimus:
- Kaip pavadintumėte tą “Dalkia” investiciją į Vilniaus šilumos ūkį, kurią dar 2002 m. taip stūmė “abonentas”, sakydamas, kad prancūzai daug investuos, ir tik dabar paaiškėjo, kad “Dalkia” neįdėjo į VŠT nė vieno lito nuosavų lėšų?
- Nežinau, kas yra “abonentas”. Jeigu, jūsų nuomone, yra pažeistos sutartys, ir, jūsų duomenimis, yra nukentėję viešieji interesai, tai..
- Tai ne aš sugalvojau, o nustatė savivaldybės auditoriai, jūsų pavaldiniai?
- Tai reiškia, kad bus atliekamos tokios procedūros, kokios priklauso. Jeigu kas nors yra nusikaltęs, tai tas nusikaltėlis turės būti nubaustas.
- Bus nubaustas tas pats ‘abonentas”, kuris stūmė šį projektą?
- Jūs ką turite omenyje, sakydamas “abonentas”?
- Zuoką.
- Tai aš teigiu, kad tie metai, kada A.Zuokas valdė miestą, yra nuo Gedimino laikų patys efektyviausi metai Vilniuje. O jūs ką manote?
- Aš manau priešingai.
- Nu ką padarysi…
V.Navickas apšmeižė savo kolegą J.Imbrasą
Po to, kai Vilniaus meras, buvęs kelių policininkas Vilius Navickas apkaltino savo buvusį kolegą Juozą Imbrasą tyčiniu bandymu atvesti savivaldybę į bankrotą, J.Imbrasas neliko skolingas.
“Mane V.Navickas apkaltino, kad daug objektų pasirinkta už didžiausias siūlomas kainas, todėl peržiūrėjome dokumentus, ir pamatėme, kad yra visai ne taip, kaip sakė V.Navickas, - spaudos konferencijoje sakė J.Imbrasas, - paskui vienas iš tarybos narių man prisipažino, kad tas melas yra “politika”. Tačiau aš tai vadinu pigiu politikavimu, o kritikuosiu tik iš esmės, ir niekada nedarysiu dirbtinų kaltinimų”.
Pasak V.Navicko, buvusio mero Juozo Imbraso komanda sąmoningai švaistė pinigus, o per dvejus jos valdymo metus miesto įsiskolinimas išaugo daugiau kaip du kartus - iki 767,6 mln. litų.
Tačiau J.Imbrasas sakė, kad didžiausi projektai, dėl kurių pradžios konservatoriai kaltę norėjo suversti Tvarkai ir teisingumui, iš tiesų buvo pradėti dar ankstesnės savivaldybės tarybos kadencijos metu. Molėtų plento, Gedimino prospekto, Pilaitės prospekto rekonstrukcija, pietinio aplinkkelio statyba, Laisvės prospekto viadukas, Geležinio vilko gatvės partesimas – visi jie buvo patvirtinti Seimo valstybės investicijų programoje, pagal kurią savivaldybė turėjo prisidėti prie šių projektų, ir pradėti įgyvendinti dar 2005-2006 m.
“Visi 14 stambiausių objektų, apie kuriuos kalbama, kad jie neva pradėti 2007-2008 m., kai Vilnių valdėme mes, iš tikrųjų buvo pradėti ne mūsų kadencijos laikais, - sakė J.Imbrasas, - visi šie projektai patvirtinti valstybės investicijų programoje, už kurią tiek 2007, tiek ir 2008 m. Seime balsavo konservatoriai. Versti kaltę kam nors kitam yra nekorektiška, nes jeigu valstybės biudžete yra patvirtinti investiciniai projektai, tai miestas turi prisidėt prieš šių projektų finansavimo. Jeigu būtume stabdę šiuos projektus, neturėdami informacijos apie artėjančią krizę, tai būtų nekorektiška ir nelogiška, nes tai yra labai svarbūs projektai miestui. Prieš kelis metus Vilniuje labiausiai buvo eskaluojama kamščių problema, tačiau dabar ši tema nutilo. Visi išvardinti projektai nemaža dalimi prisidėjo prie kamščių problemos sprendimo”.
Buvęs Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Remigijus -Žemaitaitis informavo, kad per 2007-2008 m. savivaldybėje įvyko 200 viešųjų pirkimų konkursų. “Paneigdamas V.Navicko kalbas apie tai, kad apie 90 proc. Viešųjų pirkimų buvo daroma iš didžiausias kainas pasiūliusių įmonių, galiu pasakyti, kad iš 200 viešųjų pirkimų tik trijose projektuose buvo pasirinkti tiekėjai su didesne nei mažiausia kaina, - sakė R.Žemaitaitis, - tie pirkimai buvo susiję su techninėmis sąlygomis, nes neturėjome kitos išeities, šie tiekėjai buvo pasirinkti ankstesniuose konkursuose (buvo keičiami savivaldybės langai, ir juos keitė firma, kuri turėjo minėtų langų profilius, nors jos kaina buvo aukštesnė, nei kitų). Antras konkursas, kuriame buvo pasirinkta ne mažiausią kainą siūliusi firma, buvo pietinio aplinkkelio bandomieji darbai. “Šie darbai nebuvo numatyti projekte, todėl jie ir pabrango”, - sakė R.Žemaitaitis. Konkurse dėl vakarinio aplinkkelio buvo gauti du pasiūlymai – vienas UAB “Fegda”, kitas – “Panevėžio keliai” su “Kauno tiltais”. Tačiau “Fegda” neatitiko kvalifikacinių reikalavimų - neturėjo reikalaujamos garantijos iš banko, kad tikrai atliks darbus. “Tuo metu aš buvau Viešųjų pirkimų komisijos primininku ir jeigu būčiau pritaręs šiai kvalifikacijai, tai jau būčiau sėdėjęs pareigūnų kolonijoje”, - sakė R.Žemaitaitis.
“V.Navickas teigė, kad viešieji pirkimai buvo vykdomi neskaidriai ir dėl to buvo prarasta daug pinigų, - sakė R.Žemaitaitis, - dėl šio teiginio galiu pasakyti tik tiek, kad per minėtus konkursus mums pavyko sutaupyti 42 mln. litų, palyginus su skaičiuojamąja kaina”.
Pasak J.Imbraso, šių metų pradžioje Lietuvos Respublikos užsienio skola buvo 17 mlrd. Litų, o 2009 m. patvirtintas biudžetas – 29 mlrd. Litų. “Užsienio skola sudaro 63 proc. Valstybės biudžeto, ir Vyriausybė slėpė tą skolą, nieko neinformavo, kad artėja sunkmetis, todėl mes ir skolinomės, kad galėtume investuoti, - sakė J.Imbrasas, - pareikalausime, kad V.Navickas paneigtų savo šmeižtą. Kodėl mus apskundė dėl nacionalinio stadiono statybos? Priežastis, mano nuomone, buvo paprasta – ne tie stato stadioną, ir ne tiems bus laurai už tai. Todėl reikėjo stabdyti”.
“Rubicon group” nepatenkinta
R.Žemaitaitis sakė, kad jam vadovaujant Viešųjų pirkimų komisijai, iš konkurso rekonstruoti Balsių vidurinę mokyklą buvo išmesta “Rubicon group” dukterinė įmonė “City Service” todėl, kad nesugebėjo pateikti dokumentų pagal viešųjų pirkimų sąlygas, be to, pateikė banko garantiją, kuri, pasak. R.Žemaitaičio, galėjo būti padirbta. “Bankas garantuoja jungtinės veiklos pagrindu dirbantiems subjektams, o į konkursą ateina tik vienas UAB “City Service”, - sakė R.Žemaitaitis, - tai reiškia, kad bankas, išduodamas garantiją, negarantuoja, kad kredituos “City Service”, o kredituoja dvi kažkokias įmones, kurios net nedalyvauja konkurse. Dėl Balsių mokyklos konkurso “City Service” aš turiu apie 12 punktų, kodėl jie negalėjo dalyvauti konkurse, pvz., verslo planas, neatitikimai tarp skaičiavimų, tarp pirminio pasiūlymo ir darbų sąmatos”.
J.Imbrasas sakė, kad “Dalkia” per šešerius metus į “Vilnius šilumos tinklus”neinvestavo nė vieno lito, nors nuomos sutartyje numatyta, kad įsipareigojo investuoti 250 mln. Litų. “Kas tai yra – juoda apgavystė vidury baltos dienos?, - klausė J.Imbrasas, - ir mus, pusę milijono vilniečių, kurie naudojasi VŠT paslaugomis, apgavo. Visą medžiagą atidaviau į Generalinę prokuratūrą, kuri jau du kartus prašė papildomų dokumentų tam, kad galėtų apginti viešąjį interesą. Seimo Antikorupcijos komisija taip pat dėl šio sandėrio sudarė darbo grupę, kuri vertins sandorį antikorupciniu požiūriu. Tiesa, Energetikos ministerija, matyt, todėl, kad ten sėdi didysis “energetikas” Ignotas, atrašė, kad tai ne jų kompetencija nagrinėti tokias sutartis, kaip “Dalkia”, ir nusišalino nuo šios problemos”.
Dėl šilumos kainos Vilniaus mieste teismo procesas taip pat dar nėra baigtas.
Kontrolieriaus ataskaitoje rašoma, kad2003 metais įsigydama šilumos skaitiklius VŠT vadovybė neefektyviai panaudojo Nuomos sutartyje numatytas investicines lėšas sumoje 59 528,23 Lt, nes įsigijo 40% padidintas šilumos skaitiklių montavimo išlaidas (30% pridėtinėmis išlaidomis - 34 666,80 Lt ir dar 10% pelnu - 24 861,43). Vadovaujantis Nuomos sutartimi UAB „Vilniaus energija" įsipareigojusi „modernizuoti Vilniaus miesto šilumos ir elektros generavimo bei centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas ir šilumos trasas, siekiant, kad jos labiau atitiktų Vartotojų poreikius ir pagerinti jų technines ekonomines charakteristikas", o vadovaujantis nuomos sutarties 10.2 straipsniu - turi teisę gauti pajamas tik iš šilumos vartotojų bei administruojant paslaugų sutartis, bet ne atliekant modernizavimo darbus uždirbinėti pajamas po 40% iš VŠT.
Be atliktų darbų verčių patvirtinimo
„2004 metais VŠT vadovybė, raštiškai deklaruodama, kad „vertės sutikrintos ir atitinka
pateiktiems dokumentams" arba „vertes pagrindžiantys dokumentai pridėti, o pastabų dėl
verčių nėra“, nesivadovavo 2003-11-18 Susitarimo dėl investicijų pardavimo Nr. 900 4.1
punktu, nereikalaudama iš UAB „ Vilniaus energija" atliktų darbų verčių patvirtinimo, nes 15 083 550,81 Lt Investicijų buvo nupirkta be atliktų darbų verčių patvirtinimo (t.y. atliktų darbų verčių aktų, o su butaforiniais atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais, kuriuose konstatuota, kad darbai atlikti pilnai ir užsakovas pretenzijų neturi, o atliktų darbų apimčių ir
verčių iš viso nenurodyta).
Išvada: UAB „Vilniaus energija" 2002-2007 metais teikė neišsamias ataskaitas be detalaus Projekto vykdymo eigos aprašymo, t. y UAB „Vilniaus energija" 2002-2007 metais nesilaikė Sutarties 20 straipsnio nuostatų.
Neatsižvelgiant į anksčiau išdėstytus trūkumus, (turima omeny - be detalaus Projekto vykdymo eigos aprašymo) pateikiant ketvirtines ataskaitas, Priežiūros komisija ir VŠT valdyba 2003-2007 metais pritarė UAB „Vilniaus energija" pateiktoms ketvirtinėms ataskaitoms sumoje - 395 420 tūkst.Lt, o iš viso nupirko 246 868 tūkst. lt, t.y. nupirko mažiau - 148 552 tūkst. Lt nei pritarė. Kyla klausimas - kokia tų pritarimų prasmė, jei faktinis pirkimas nesutampa? VŠT šešis metus iš eilės vykdė pirkimus tik pagal susiklosčiusią praktiką, neturėjo Investicijų pirkimų procedūrų tvarkos, nenusistačiusi vidaus kontrolės procedūrų, užtikrinančių Investicijų lėšų panaudojimą ir Investicijų įsigijimo skaidrumą ir efektyvumą. Pastebėtina, kad Investicijų įsigijimui VST tiesioginio leidimo neturėjo jokio, nes tiek komisija, tiek VŠT valdyba tik pritardavo ketvirtinėms ataskaitoms, t.y. palamindavo UAB „Vilniaus energija" ilgalaikio turto pagerinimo ir atkūrimo atliekamus darbus tam tikrais etapais, o VŠT pirko Investicijas tik tuomet, kai ilgalaikis turtas jau pagamintas ar rekonstruotas pilnai ir įvestas į eksploataciją. Žiūrint į 1-ą diagramą matyti, kad 2002 metais faktiškai nupirkta 22 403 mln. Lt mažiau, nei pritarta, 2003 metais faktiškai nupirkta - 68,740 mln. Lt mažiau, nei pritarta, 2004 metais faktiškai nupirkta -5,942 mln. Lt daugiau, nei pritarta, 2005 metais faktiškai nupirkta -22,312 mln. Lt mažiau, nei pritarta, 2006 metais faktiškai nupirkta - 42,541 mln. Lt mažiau, nei pritarta, 2007 metais faktiškai nupirkta - 1,502 mln. Lt daugiau, nei pritarta. Išvada: Kadangi Sutartyje ir papildomuose susitarimuose nėra konkrečiai apspręstos Investicijų įsigijimo (pirkimo) procedūros' ir VŠT šešis metus iš eilės vykdė pirkimus tik pagal susiklosčiusią praktiką, neturėjo Investicijų pirkimų procedūrų tvarkos, nenusistačiusi vidaus kontrolės procedūrų užtikrinančių Investicijų lėšų panaudojimą ir Investicijų įsigijimo skaidrumą ir efektyvumą., todėl Sutarties šalys (UAB „ Vilniaus energija" ir VŠT) turėtų sukurti Investicijų pirkimo-pardavimo tvarką (kurioje būtų smulkiai aprašytos vykdomas procedūras, jų eiliškumas ir eiga) ir ja vadovautis. Leidimą VŠT Investicijų įsigijimui (leisti ar neleisti pirkti Investicijas) turėtų suteikti VŠT valdyba.
Pridėti Komentarą
