Interviu „Laisvam laikraščiui“ buvusi prokurorė ir advokatė Daiva Guobienė sakė, A.Ūso ir D.Kedžio nužudymas – tai grynas spjūvis visuomene ir signalas : „Taip, mes juos nužudėme, ir mums vienodai, ką jūs galvojate“. Tai yra visiškas nesiskaitymas ir parodymas, kas čia valdo. „Aš dėkinga likimui, kad mane bandė nužudyti dar tada, kai dar reikėjo bent jau imituoti situaciją, kad ji atrodytų kaip nelaimingas atsitikimas,  - pasakojo D.Guobienė, - o dabar, kas buvo padaryta su pedofilijos bylos aukomis, tai yra signalas, kad visuomenė yra niekas Lietuvoje. Jie sako, kad nužudė, ir net to neslepia. Prokuratūra tuos nužudymus gražiai pridengė – neva ekspertizė jiems nustatė, kad viskas ten gerai -  Kedys užspringo, o Ūsas nuskendo. Ir dabar susidarė tokia baisi situacija, nes Lietuva ežerų kraštas, ir jie parodė, kad kiekvienam iš mūsų užteks tų balučių. Aš manau, kad Darius Valys galėtų ištirti tuos nusikaltimus, tačiau jeigu jis to nedaro, tam yra priežastis. O jos gali būti paaiškintos tik taip – iš tiesų tas klanas yra toks galingas, kad jam neleidžia to padaryti".

"Tai, ką aš pasakysiu, nuskambės labai žiauriai, tačiau mano galva, pas mus pūti teisėsauga ir iš dalies valstybė pradėjo nuo Boriso Dekanidzės bylos. Ši byla ir suformavo pagrindinį pūlinį, ir kuri parodė tiems, kurie yra valdžioje ir teisėsaugoje aukštuose postuose, įtikinamai ir galutinai, kad jie yra nepriklausomi. Anksčiau jie dar bijodavo Maskvos. O dabar – padarė tokį dalyką kaip Dekanidzės byla ir liko nenubausti. Tada ir įvyko lūžis, ir jie suprato, kad gali daryti ką tik nori. Visi tie veikėjai, kurie dalyvavo Dekanidzės byloje – Greičius, Paulauskas, Jasaitis – jie visi padarė karjerą.
- Jūs norite pasakyti, kad Dekanidzės byla buvo sąmoningai  klastojama?
- Apie tai, kad toje byloje yra ginklai, iš kurių realiai į Lingį nebuvo šaudoma, jau tuo metu buvo kalbama. Jokių tiesioginių įrodymų taip pat nebuvo. Bet reikėjo tą dalyką padaryti, kad pasirodyti visuomenei, tiek sau, pasidaryti karjerą. Apie tai, kad bus kažkoks tariamas pasikėsinimas, jau buvo kalbama iki Lingio nužudymo. A.Paulauskui buvo pateiktas penkių žmonių sąrašas, kuriuos neva Dekanidzė rengiasi nužudyti. Buvo minimi A.Paulauskas, E.Bičkauskas, V.Lingys, Britovas ir vienas Aukščiausio teismo teisėjų, jeigu neklystu, Sirvydis. Kai tas sąrašas buvo parodytas Paulauskui, tas norėjo suimti Dekanidzę, tačiau vietoj to nutarta jį sekti. Kas įvyko toliau? Visiems šiems žmonėms, išskyrus V.Lingį, buvo paskirta apsauga. Kodėl nedavė V.Lingiui ir kodėl jis nebuvo įspėtas? O gal būt, to ir reikėjo?
- Tai manote, kad po Dekanidzės sušaudymo klanas pajuto savo jėgą ir neliečiamumą?

- Taip. Juk vieša paslaptis, kad kai B.Dekanidzė sėdėjo kalėjime, jau po jam paskelbto mirties nuosprendžio, G.Jasaitis lankėsi pas jį. Dekanidzė suteikė G.Jasaičiui tokią informaciją, kuri buvo įrašyta, jeigu neklystu, dviejose kasetėse. Gal jam  buvo pasiūlyti kažkokie mainai ir pažadai, ir Dekanidzė suteikė informaciją. Apie ką tais laikais jis galėjo kalbėti? Apie nusikalstamas struktūras? Niekam tai nebuvo įdomu. O aš manau, kad jis galėjo kalbėti apie nusikalstamų struktūrų sąsajas su valdžia, su politikais. Nes tik tuo galima paaiškinti tai, kas vyko po to, net to paties G. Jasaičio greitą judėjimą aukštyn.  Ką tai reiškia? Žmogus, turėdamas tokią informaciją, gali manipuliuoti visais tais, apie ką ji surinkta, naudoti ją sau naudingai. Įtakoti teisėsaugą, politikus ir net teisėjų rinkimą. Kodėl niekas niekada iš G.Jasaičio nepareikalavo atiduoti tų įrašų? Kodėl niekas nežino tų įrašų turinio? Juk tą informaciją Jasaitis gavo ne kaip Gintaras nuo Borios, bet kaip prokuroras. Tai priklauso valstybei – tu, vykdydamas pareigas, surinkai informaciją, kuri priklauso valstybei. Kokią teisę G.Jasaitis ją turėjo pasilikti sau? 


Plačiau apie tai skaitykite naujame "Laisvo laikraščio" numeryje