- Nieko kol kas iš tikrųjų nežadama. Yra sakoma, kad bus įvertinta ir pažiūrėta. Iš tiesų, galbūt reikėtų sulaukti aiškiai ir sklandžiai išdėstyto Vyriausybės programinio veiksmų plano – kas bus daroma. Iš to, kas yra rašoma žiniasklaidoje, sunku spręsti. Daug kas gali ką rašyti. Manau, vertėtų palaukti, kol pats premjeras A.Kubilius ir naujoji Vyriausybė aiškiai išreikš savo poziciją šiuo klausimu ir tada bus galima vertinti. O kai nieko nėra sakoma, tai sunku ką nors vertinti.

- Bendrai paėmus, situacija valstybėje nėra gera. Tai faktas. Yra eilė rodiklių, kurie rodo, kad biudžeto pajamos iš tiesų nesurenkamos, infliacija yra didžiulė. Tad šalies perspektyva yra pakankamai liūdna. Vis dėlto, aš pritarčiau A.Kubiliui, kuris realiau vertina dabartinę padėtį, ir visiškai nepritarčiau buvusiai G.Kirkilo Vyriausybei, kuri sako, kad viskas yra gerai. Juk gerai iš tiesų nėra ir tai reikia pripažinti. Beje, tai reikėjo pripažinti jau gerokai anksčiau.

- Visą laiką yra vilties, kad bus geriau. Iš prigimties, esu optimistas. Sakyti, kad viskas užvaldyta ir nieko pakeisti negalima, tai, mano supratimu, yra neteisinga. Jeigu A.Kubilius įgyvendins tai, ką jis kalbėjo prieš rinkimus, ir tai, ką kalba dabar, gali būti geriau. Ar jis tęsės savo pažadus, ar naujoji koalicija veiks ryžtingai, aš nežinau. Bet jeigu sakome, kad nieko pakeisti nebegalima, tai kas tada belieka? Eiti ant Mindaugo tilto ir šokti į vandenį?..

Aš nemanau, kad situacija valstybėje yra tokia beviltiška. Visuomet galima pasistengt ištaisyti esamą padėtį ir padaryti kažką geriau. Turiu vilties, kad A.Kubiliaus Vyriausybė tai ir darys.

Ministrais gali būti A.Baukutė, R.Žilinskas, A.Valinskas ir bet kas, jeigu jie sugebės  įgyvendinti tikslus, kurie man yra priimtini. Visų pirma, man rūpi tikslai, šitos Vyriausybės uždaviniai, o ne tai, kas įgyvendins patvirtintą programą.

- Tai ką sako A.Kubilius, aš daugeliu atveju jam pritariu. Kai jis siūlo suvienodinti mokesčius, tai reiškia padidinti pelno mokestį, sumažinti pajamų mokestį ir panaikinti mokesčių lengvatas autorinėms sutartims, ūkininkams, žmonėms, dirbantiems pagal verslo patentus, aš tam visiškai pritariu, nes tai iš tiesų yra teisinga.

Pavyzdžiui, paimkime A.Valinską. Tai žmogus, uždirbantis, berods, kelis šimtus tūkstančių litų per metus, bet jis dabar kažkodėl moka mažesnius mokesčius už mane, nors aš uždirbu dešimt kartų mažiau. Tai kaip galima būtų paaiškinti tokį dalyką? Aš nerandu priežasties ir nemanau, kad tai yra teisinga.

Iš tikrųjų, reikėtų įgyvendinti tą vadinamą „solidarumo principą“ – visi gaunantys panašias pajamas, turėtų mokėti vienodus mokesčius. Tai galėtų būti, daugiau ar mažiau progresiniai mokesčiai. Esmė yra tokia: jeigu tavo metinės pajamos yra, tarkim, 100 tūkstančių litų (nesvarbu, kaip tu jas gauni – kasi griovius, dedi plytas ar tu rašai, šoki, dainuoji) ir jos yra didesnės, už vidutines, tu moki tokį patį mokesti, kaip ir kitų sričių darbuotojai, tiek statybininkas, tiek dainininkas, tiek ūkininkas.

Panašiai turėtų keistis ir įmokos „Sodrai“. Tie žmonės, kurie uždirba apie dešimt tūkstančių litų, ir moka pagal autorines sutartis, jie nemoka įmokų „Sodrai“. Manau, dėl to „Sodra“ turi problemų, kadangi tie, dirbantys pagal autorines sutartis, jų vaikai bei žmonos, tikriausiai, naudojasi dauguma „Sodros“ teikiamų paslaugų. Kalbant apie „Sodrą“ ir privalomąjį sveikatos draudimą, bendrai paėmus, tai ir vaikų darželiai, ir mokyklos, poliklinikos ir greitoji pagalba - jiems lygiai taip pat prieinami, kaip ir tiems, kurie uždirba žymiai mažiau, bet moka mokesčius „Sodrai“. Reiškia, kažkas moka už juos, o taip neturėtų būti.

Nekilnojamo turto mokestis, numatytas konservatorių programoje, iš tiesų, visai paprastas dalykas. Man nesuprantama, kodėl Lietuvoje iki šiol nėra nekilnojamo turto mokesčio? Šiuo atveju, žinoma, galime kalbėti apie bazinį, neapmokestinamą minimumą, kaip ir apie pajamų neapmokestinamą minimumą. Tarkim, galėtų būti neapmokestinami būstai, kainuojantys 300 – 500 ar 700 tūkstančius litų. Tačiau tie žmonės, kurie savo pinigus investavo į 15-20 mln. litų vertus namus, manau, jie turėtų mokėti nekilnojamo turto mokestį. Tai yra, dalį lėšų pasidalinti su visuomene, iš kurios jie uždirbo ir statėsi tokius namus. Natūralu, kad konservatoriai savo programoje tai siūlo.

Toliau, kalbant apie sveikatos apsaugos reformą, manau, privalu ją baigti. Pagaliau, reikėtų kažkam atrasti politinę valią ir pasakyti, kad Lietuvai nereikia tiek ligoninių, kiek jų turime šiandien, įskaitant mažuose miesteliuose. Manau, geriau būti turėti puikiai įrengtas ligonines didesnių miestų centruose, kurias galima būtų pasiekti per 20 minučių iš bet kurios šalies vietos, nes Lietuva yra maža. Turėdami modernią įrangą centrinėse ligoninėse, mes užtikrinsime kvalifikuotą pagalbą ir žmonės nemirs tokios ligoninėse dėl menkiausios priežasties. Aš turiu labai liūdną patirtį, kai mano uošvis, amžiną atilsį, tikrai mirė dėl to, kad jam nebuvo suteikta reikiama pagalba mažoje provincijos ligoninėje.

Imkime kitą sritį – švietimo sistemą ir paklauskime savęs: ar iš tikrųjų Lietuva turi 13 universitetų? Tai visiška nesąmonė. Skirkime Lietuvos universitetus, kurių yra 2-3, nuo kolegijų ir aukštųjų mokyklų. Švietimo reforma yra reikalinga, bet mes turime pagaliau nuspręsti - ar tikrai esame pajėgūs visiems suteikti nemokamą mokslą? Na, priimkime, vieną kartą, sprendimą ir „nebesitampykime“ iš tikrųjų.

Pagaliau, būtina grąžinti prestižą kai kurioms profesijoms – mokytojui, gydytojui, kurios šiuo metu yra visiškai nuvertintos. Pripažinkime, kad negali taip būti, kad ministro sekretorė uždirba daugiau, už gydytoją ar mokytoją, kuris išdirbo dvidešimt metų. Juk nuo mokytojų, kurie dirba mokyklose, priklauso mūsų ateitis.

Žodžiu, yra daug dalykų, kuriuos galima būtų daryti, bet tam reikia politinės valios, sprendimų ir pinigų. Kompleksiškai į visą tai žiūrint, tai mokesčių sistema, švietimo sistema, sveikatos apsaugos sistema, pagaliau, mūsų valdininkijos sistema – reikalauja reformų. Ar iš tikrųjų mums reikia tiek daug valdininkų, kiek jų turime šiandien? O gal jų reikia mažiau, bet geriau apmokamų, iš tiesų.

Pagaliau, energetikos sektorius irgi reikalauja dėmesio. Mes dejuojame, kad mums bus labai brangu mokėti už šilumą, kad čia bus labai blogai. O ką mes padarėme? Ir ką mes darome šiandien, kad bent per tuos metus situacija palengvėtų. Kur yra alternatyvi energija? Kur namų renovavimas? Kur yra šilumos taupymas?.. Taigi, yra daug dalykų, kuriuos galima padaryti, kad visiems gyventojams būtų geriau. Bet ar nauja Vyriausybė tai darys, aš nežinau.

Turiu tam tikrą situacijos valstybėje įsivaizdavimą. Be abejo, jis gali būti blogas tas mano įsivaizdavimas, nes aš esu tiktai vienos kategorijos, vienos socialinės grupės atstovas. Jei to paties paklausime verslininko ar ūkininko, tai jie atsakytų kitaip į tuos pačius klausimus. Bet čia ir yra visa esmė. Pirmiausiai, žmonės turėtų žinoti, ko jie nori. Būtina turėti savo viziją ir pamėginti ją įgyvendinti.

- Kalbi kaip koks marksistas. Ką reiškia mažinti monopolistų viršpelnius? Kaip tu juos sumažinsi?

- Tam yra valstybinės institucijos, kurios...

- Tu geriau žinai, ar jos dirba ar nedirba. Aš manau, kad dirba. Yra, pagaliau, įstatymai, pagal kuriuos jie tai daro. Galbūt, reikia keisti įstatymus? Juk negalima, kaip kirviu nukirsti, sakyti, kad kažkas blogai kažką daro. Yra daug dalykų, kuriuos reikėtų įvertinti.

O kalbant apie socialines išmokas, taip, yra socialinių išmokų, kurias reikia mažinti! Pavyzdžiui, yra priimtas sprendimas mokėti motinoms apie 85 proc. išmokas antrais metais motinystės atostogų, mano supratimu, yra visiškai kvailas. Tai visiškai kvailas sprendimas ne tik todėl, kad niekur kitur, ne tik Europoje, bet ir pasaulyje to nėra. Tokiu būdu yra atimama iš moters motyvacija ieškoti darbo. Moteris, faktiškai, pašalinama iš darbo rinkos, kadangi nėra jokių paskatų jai keisti situaciją. Tai niekaip nepateisinama mūsų sąlygomis. Ir tokiu kvailu Vyriausybės sprendimu jau pasinaudojo daugelis labai nesąžiningų žmonių. Čia, beje, tai pat yra viena iš „Sodros“ bėdų. Priimdama tokį sprendimą, Vyriausybė nepagalvojo į ką tai išvirs.

Kaip būdavo daroma anksčiau (dabar ši tvarka jau pakeista)? Būdavo skaičiuojama išmoka motinystės atostogoms pagal tris paskutinius mėnesius iki dekretinių atostogų. Ir ką darydavo verslo įmonės? Jos pakeldavo būsimoms mamoms tuos paskutinius tris mėnesius atlyginimą iki neregėtų aukštumų vien tam, kad paskui joms iš „Sodros“ būtų mokamos didesnės išmokos. O juk apie tai kažkas turėjo pagalvoti, iš tiesų.

  Manau, tam tikri Vyriausybės sprendimai, nors žvelgiant iš šono jie atrodo gražūs, yra visiškai neracionalūs ir neteisingi, neteisingi, pagaliau, kitų žmonių požiūriu.  

Kalbant apie šildymo lengvatas, G.Kirkilo Vyriausybės finansų ministras Šadžius aiškino, kad negalima mažinti lengvatų šildymui, nes pensininkai neišgyvens. Bet palaukite, brangūs ponai, juk šildymo lengvatos suteikiamos ne tik pensininkams. Šildymo lengvatas gauna visi, kurie gyvena Vilniuje, Kaune, ar net Klaipėdoje, miesto centre, butuose, kurie kainuoja po kelis milijonus ir naudojasi centriniu šildymu. Ar jiems tikrai tos kompensacijos reikia? Mano supratimu, ne.

 Antra vertus, tas įstatymas – šildymo lengvata diskriminuoja mane ir mano kaimyną, tuos gyventojus, kurie šildosi namus malkomis arba dujomis. Kodėl valstybė diskriminuoja žmones, kurie naudoja vieną kurą, bet nesinaudoja kitu kuru? Tai yra tas pats, kai aš kalbėjau apie mokesčius. Visiems suteikime vienodas sąlygas, o tiems, kuriems tikrai reikia pagalbos, padėkime. Padėkime pensininkams, vargingoms šeimoms, bet ne visiems iš eilės, kuriems reikia ir nereikia.

Prisiminkime, nemokamus pietus mokyklose. Tarkim, man nereikia nemokamų pietų iš valstybės, aš galiu susimokėti. Man nereikia, tai kodėl tada man prievarta tuos pietus „kišate“?..

Čia yra tie kvaili sprendimai, kurie taip pat užkrauna naštą ant visų gyventojų pečių. Neapgalvoti Vyriausybės sprendimai, kurie iš principo, žvelgiant iš šono, yra labai gražūs ir labai geri, bet jie yra kvaili, nebijau to pasakyti, iš tikrųjų – kvaili!..  

- Aš manau, kad tie skaičiavimai yra neteisingi, pirmiausiai. Tokių pinigų nėra. O mano atsakymas į įvairius klausimus, susijusius su „LEO“, yra labai paprastas: kur jūs visi, brangūs ponai, buvote anksčiau?!.. Viskas.

- Mano atsakymas tas pats – kur jūs visi buvote anksčiau?..

- Nežinau.

- Kai šneki – antikonstitucinis, korupcinis, už tai tave galima paduoti į teismą, kadangi Konstitucinis Teismas dar nenusprendė, ar „LeoLT“ yra antikonstitucinis. O ar reikia išformuoti „LEO“? Aš negaliu dabar pasakyti. Negaliu pasakyti todėl, kad reikėtų atsisėsti ir labai įdėmiai paskaičiuoti, kiek tai kainuos valstybei. Nes tai tikrai kainuos valstybei, tai reiškia, visiems mokesčių mokėtojams, tau ir man.

Aš manau, pirmiausia reikėtų teisinio „LeoLT“ įvertinimo, labai aiškaus teisinio įvertinimo. Aiškios atsakomybės. Ir tik tada, galbūt, galima būtų imtis teisinių priemonių. Mano požiūriu, tai buvo neteisėtas veiksmas. O teisės principai skelbia, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Ir jeigu pavyktų įrodyti, kad formavimas šito darinio buvo neteisėtas, tai pasekmės jį išformuojant būtų kur kas mažiau skaudžios valstybei. Bet taip, „vienu smūgiu“, pasakyti, ką dabar daryti, iš tikrųjų, negaliu. Neturiu pakankamai kompetencijos.

- Aš gi siūliau imtis veiksmų, kai tai daryti buvo įmanoma. Todėl dabar mano atsakymas labai paprastas: kur jūs buvote visi anksčiau? Viskas. Tada pasekmės būtų buvusios kur kas mažiau skausmingos ir tiek nekainuotų Lietuvos valstybei.

- Šiandien Lietuvoje ekonominės krizės nėra. Jeigu mūsų ekonomika iki šiol augo 5 proc., tai argi čia yra krizė? Priminsiu, kad ES ekonomika auga tik 2 proc., o pas mus iki šiol buvo 5 proc.

- Apie problemas tik ką kalbėjau pusvalandį. Reikėtų skirti problemas nuo krizės. Kalbėjimas apie krizę kasdien, būtent ir artina krizę. Krizės šiandien Lietuvoje nėra. Jinai, galbūt, gali būti, bet jos dar nėra. Yra problemos.

Be abejonės, kad buvusios Vyriausybės vykdyta politika, kuri buvo iš esmės neteisinga, nes skatino tiktai verslą ir neskatino gyventojų, nedarė būtinų reformų, tokia politika prisidėjo prie ekonomikos lėtėjimo. Situaciją pablogino ir pasauliniai procesai, naftos kainų augimas, nekilnojamo turto krizė JAV. Be abejo, tai turėjo įtakos ir Lietuvai. Tačiau LR Vyriausybė per pastaruosius du metus turėjo labai daug svertų savo rankose, kad pasirengtų galimai krizei, nors niekas jos ir neprognozavo. Tie naudingi sprendimai, kurių reikėjo ir tebereikia Lietuvai, nesvarbu, krizė ar ne krizė, galėjo būti daromi anksčiau. Kai kuriuos sprendimus, ne krizės laiku, buvo lengviau daryti, negu dabar. Tada tie sprendimai būtų buvę mažiau skausmingi.

 Pavyzdžiui, namų renovaciją buvo galima laisvai daryti. Skatinti alternatyvią energiją buvo galima kur kas palankesnėmis sąlygomis, kadangi buvo daugiau pinigų. Imtis reformų dabar yra daug sunkiau, tačiau jos vis tiek yra būtinos. Šia prasme, G.Kirkilo Vyriausybė tik apsunkino Lietuvos padėtį.

- Visa kaip buvo, taip ir liko. Nuo šių metų kovo mėnesio nėra esminių pokyčių, sprendžiant šią problemą. Nebuvo jokių derybų, nebuvo jokių galimybių pratęsti IAE darbą, jų nėra ir nebus.

  Jeigu Rolandas Paksas žinotų, iš kur paimti apie 3 milijardus litų, kurių Lietuva galėjo negauti iš ES, vienašališkai nusprendusi neuždaryti IAE ir pratęsti antrojo bloko darbą, tai būtų teisingas sprendimas. Bet jeigu jis būtų be pagrindo rizikavęs tais Europos Sąjungos pinigais, kurie būtų nepasiekę Lietuvos, mums sulaužius stojimo į ES sutarties punktą, tai būtų visiškai kvailas veiksmas.

Na ką gi, permainų planas pagaliau sukurtas, koalicijos lyderiai jį iškilmingai pasirašė, dabar belieka stebėti, kaip seksis jį įgyvendinti ir kokie bus to plano rezultatai.

O kol jis bus pradėtas įgyvendinti, galima pabandyti padiskutuoti dėl kai kurių plane numatytų esminių nuostatų.

Pradėkime nuo to, kas yra gerai: PVM lengvatų panaikinimas gerai (išskyrus tai, kad nepanaikinta lengvata šildymui, nes visi mokesčių mokėtojai ir toliau subsidijuos turtinguosius, o tie, kurie ir toliau šildysis dujomis ir kietu kuru bus diskriminuojami palyginti su tais, kurie naudoja centrinį šildymą).

Nebebus nemokamų pietų mokyklose - labai teisingas sprendimas. Taip pat galbūt teisinga yra tai, kad nebebus mokami vadinamieji vaiko pinigai visiems iš eilės, o tik tiems, kam labiausiai jų reikia.

Suvienodinamas gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokestis. Iš esmės gerai, tačiau su išlygomis.

Beje, turiu pripažinti, kad diskutuojant apie mokesčius mane asmeniškai labai nustebino A.Valinsko judėjimo narys S.Stoma, pareiškęs, kad geriau būtų buvę didinti ne pelno mokestį, o didesniu tarifu - 20 proc. - apmokestinti dividendus, kuriems kažkodėl tai paliktas 15 proc. mokesčio tarifas. Tikriausiai pirma protinga idėja ( o gal net apskritai pirma), kurią teko išgirsti iš šio judėjimo narių. Gaila, bet tolesnių diskusijų dėl jos neteko girdėti ir permainų plane ji taip pat nebuvo atspindėta. O juk būtų labai logiška, nes dividendais išmokama pelno dalis tikrai nebus skirta nei plėtrai, nei investicijoms, dėl ko labai verkia liberalai ir verslininkai.

“Patentininkų” ir ūkininkų “įsodrinimas” - labai gerai. Tai jau labai seniai turėjo būti padaryta. Gal ir ne tokiu pačiu tarifu, kokį moka visi kiti, gal ne iš karto, tačiau tikrai privaloma.

Tikriausiai tas pats turėtų būti padaryta ir su dirbančiais pagal autorines sutartis (turiu galvoje pagal tikras autorines sutartis), tačiau į tai apie šią kategoriją kol kas nieko aiškaus nesigirdi. Tikiuosi netyčia, o ne galvojant, ką čia sugalvojus…

Neapmokestinamas minimumas: gaunantiems mažiau didesnis, uždirbantiems daugiau - visai nebėra. Principas geras, tačiau pajamų skaičiavimas vienam šeimos nariui gali įvesti sumaišties, administruoti bus sudėtinga, nes keičiasi ir pajamos ir šeimos sudėtis. Gal reikėjo tiesiog skaičiuoti NPD pagal gaunamas pajamas. Juo labiau, kad iš plano neaišku, ar išliks skirtingi NPD dydžiai asmenims, turintiems vaikų ir jų neturintiems. Jei tokio skatinimo nebeliks, daugiau vaikų kažkada pasiryžę auginti tėvai bus iš dalies apgauti. Net jie pasiturintys. (Beje, visa tai kažkaip nelabai dera su konservatorių šeimos politika).

Vaiko priežiūros atostogos - vienareikšmiškai blogai. Na, tikrai nesame tokie turtingi, kad galėtume dvejus metus mokėti vaikus auginančiai motinai beveik visą darbą užmokestį. Tuo jau dabar piktnaudžiaujama, bus piktnaudžiaujama ir ateityje. Be to, motyvacijos grįžti į darbą - jokios. Gal geriau tas lėšas mokėti kitais būdais - didinti vienkartines išmokas vaikui gimus (už kiekvieną sekantį vis didesnes), mokėti išmoką, kai jie pradeda eiti į mokyklą. O dabar - brangiai kainuojantis populizmas.

Blogas sprendimas ir “Sodros” įmokų dalies į pensijų fondus mažinimas. Dėl keletos dalykų: pirma, jis griauna žmonių ir verslo pasitikėjimą valdžia (nes jis keičia žaidimo taisykles pusiaukelėje), antra, ji apgauna tuos, kurie pasirinko privačius pensijų fondus vietoj “Sodros” racionaliai ir skaičiuodami į ateitį, trečia, tai sukurs problemų ateityje, nes dalis būsimųjų pensininkų gaus per mažas pensijas ir jais vėl reikės rūpintis valstybei.

Tai gal tiek pastebėjimų pradžiai.

Tiesą pasakius, ir tie pastebėjimai labai teoriniai, nes pats permainų planas, atrodo, yra dar neišbaigtas, o kai kurios jo nuostatos - labai nekonkrečios.

Gali būti, kad tik pradėjus (ar pabandžius pradėti) jį įgyvendinti, pamatysime, kaip viskas atrodo iš tikrųjų.

Kol kas, matyt, būtų galima pasakyti tik tiek: dauguma ketinimų (su tam tikromis išlygomis) geri, tačiau prieštaravimų ir populizmo taip pat netrūksta.