LL šaltiniai G.Kiesaus nužudymą sieja su AB “Mažeikių nafta” privatizavimu. Kalbama, kad G.Kiesus, dar būdamas neprivatizuotos AB “Mažeikių nafta” direktoriumi, prašė tuomečio prezidento A.Brazausko, kad jam būtų leista privatizuoti naftos perdirbimo gamyklą. “B.Lubiui buvo galima privatizuoti “Achemą”, o kodėl man negalima privatizuoti “Mažeikių naftos”?”, , - stebėjosi G.Kiesus. Po to, kai “Mažeikių naftą” privatizavo JAV korporacija “Williams” prisidengusi ofšorinė įmonė “Williams International”, konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis ėmė kaltinti G.Kiesų, kad jo laikais iš naftos perdirbimo įmonės buvo išvogta šimtai milijonų litų. V.Landsbergis rėmėsi suklastota, neva Didžiosios Britanijos Sandhersto karo akademijos pažyma apie Mažeikių gamyklą. Vėliau paaiškėjo, kad tai klastotė, tačiau prokuratūra nebandė aiškintis, kas šios pažymos autorius. D.Kiesus buvo apklaustas prokuratūroje ir po to, kai spaudai pasakė, kad “daugiau nebetylės”, buvo pagrobtas ir nužudytas.

Tiesa, kai kurias užuominas A.Vertelka buvo paskleidęs ir anksčiau, kai buvo teisiamas. Teismo metu, sulaukę savo eilės užduoti klausimus G.Kiesaus našlei A.Kiesienei, teisiamieji “tulpiniai” ją ėmė kamantinėti iš pirmo žvilgsnio jokios reikšmės neturinčių detalių. A.Andriušaitis iki smulkmenų kvotė, kokio modelio telefono aparatus turėjo Kiesai, kaip tėvas ir sūnus buvo apsirengę tą dieną, kai dingo be žinios, kokias cigaretes rūkė buvęs “Mažeikių naftos” vadovas.
A.Vertelka, turintis Pinčios pravardę ir laikomas “tulpinių” gaujos vadeiva, klausė, ar pas A.Kiesienę po jos artimųjų dingimo lankėsi Seimo narys Alvydas Sadeckas, apie ką jos vyras ir Algirdas Brazauskas kalbėjosi prieš dingimą, ar G.Kiesus turėjo konspiracinį butą, ar buvo susijęs su Rusijos naftos bendrove “Jukos”. V.Baltušiui parūpo, ar moteris įsitikinusi, kad pareigūnų rasti ir vėliau šeimos kape palaidoti kūnai išties yra jos vyro ir sūnaus.
Dar pernai birželio mėn. A.Vertelka Lukiškių kalėjime davė interviu ir “Laisvam laikraščiui”. Interviu LL du kartus iki gyvos galvos nuteistas ir “tulpinių” gaujos vadeiva įvardijamas Algimantas Vertelka neigė savo kaltę ir sakė, kad tikrųjų buvusio „Mažeikių naftos“ direktoriaus Gedimino Kiesaus žudikų reikia ieškoti tarp politikų, privatizavusių minėtą įmonę. Jis atkreipė dėmesį, kad G.Kiesaus žudikus buvo galima nustatyti pagal dienraščio „Lietuvos ryto“ straipsnį apie tai, kad rasti jo, jo sūnaus ir vairuotojo kūnai, ir kad šis straipsnis pasirodė likus dviems dienoms iki to, kada šie kūnai buvo iškasti. Lapkričio 24 d., kada pasirodė šis straipsnis, lavonai dar nebuvo rasti – pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, kūnai buvo surasti ir iškasti tik lapkričio 25 d. Todėl gal galit pasakyti, iš kur “Lietuvos rytas” lapkričio 23 d. (kada parengė spausdinimui laikraštį ir nusiuntė maketus į spaustuvę) žinojo, kad lapkričio 25 d. bus rasti Kiesų kūnai, ir kad tie kūnai bus be galvų?”. “ Šitą straipsnį “Lietuvos ryte” užsakė ir išspausdino tas, kas žinojo, kur yra užkasti lavonai, ir kas žinojo, kad jie yra be galvų”.
“Teismas atmetė mano prašymą išsiaiškinti, kas parašė šį straipsnį, nes pasakė, kad „špargalkėmis“ nesivadovausime, - pasakojo A.Vertelka, - tada paprašiau, kad iškviestų dienraščio vyr. redaktorių, kuris pasakytų, iš kur jie gavo tą informaciją, ir kas parašė tą straipsnį. Teisėjas Žukauskas tą laikraštį prijungė prie bylos, nes iš pat pradžių jis tą bylą normaliai nagrinėjo. Tačiau bylai įpusėjus, teisėjui buvo pasiūlyta tapti Apeliacinio teismo teisėju. Ir bylos nagrinėjimas baigėsi”. 
Autorius: 
A.Vertelka sakė matantis dau paralelių tarp G.Kiesais nužudymo ir vadinamosios Kauno pedofilijos bylos ir sakė manantis, kad tikrieji G.Kiesaus žudikai paaiškės tada, kai jie tarpusavyje “išsipjaus dėl pinigų”.
 
Interviu LL iki gyvos galvos nuteistas ir “tulpinių” gaujos vadeiva įvardijamas Algimantas Vertelka pradėjo klausimu LL redaktoriui, kaip aš galvoju, ar sovietmečiu VRM šeštojo skyriaus vadovas galėjo nebūti kontroliuojamas KGB. “Kaip manai, ar galėjo šio skyriaus vadovas nebūti KGB sistemoje”, - tokį klausimą uždavė A.Vertelka. Vėliau jis pats atsakė į LL klausimus:
- Ką žinote apie garsųjį policijos “darbo” planą su “tulpinių” gauja, pagal kurį policija turėjo išduoti nusikaltėliams ginklus neva savigynai?
- Aš galiu pasakyti, kaip buvo. Kai Panevėžyje prasidėjo žmonių šaudymas (tuos nužudymus dabar nori ant mūsų “nurašyti”), nors tuos dalykus atliko tie patys žmonės, apie kuriuos aš ir klausiau. Tuo metu buvo Lietuvoje grupė žmonių, kurie buvo suinteresuoti žinomesnius žmones nušluoti nuo žemės paviršiaus. Tas sėkmingai ir buvo padaryta Panevėžyje. Tiek su Baltušiu, tiek ir su Krivicku. Prokuroras man net teisme pasakė, kad “aš tavęs nekaltinu, kad tu “padarei” Kavaliauską ar Paužą (“tulpinių” gaujai priskiriamos aukos). O jau kiti nužudymai tai atsieit mūsų rankų darbas. Tai kai prasidėjo tie šaudymai, tie žmonės, į kuriuos buvo kėsinamasi, parašė policijai prašymus, kad jiems būtų išduoti ginklai savigynai. Ir tie leidimai buvo išduoti, trys ar keturi žmonės įsigijo šautuvus “vinčesterius”. Oficialiai buvo parašyti prašymai, ir oficialiai išduoti leidimai. Tačiau tuos šautuvus leido turėti ne ilgiau dviejų mėnesių – iš pradžių policija juos išdavė, o paskui iš visų surinko. Ir viskas, daugiau jokių kontaktų su policija nebuvo.
- Tame plane policija buvo numačiusi įgyti “tulpinių” gaujos pasitikėjimą, organizuoti susitikimus konspiraciniuose butuose ir t.t.?
- Tai yra melas iš didžiosios raidės. Paklausk nors vieną tuo metu dirbusį pareigūną, ar iš tikrųjų taip buvo. Tik paksui prasidėjo visos tos nesąmonės, o policijos komisaras Poliakas parašė pažymą apie mane, kurioje mane kaltino, kad aš darau nusikaltimus beveik pagal visus BK straipsnius (ši pažyma yra mano byloje), nors tuo metu aš nebuvau nei teistas, nei man pareikšti kokie nors įtarimai. Neturėjau problemų su policija iki 2000 m. vasaros, kai man policija Nidoje pakišo narkotikus ir sulaikė.
- Tuo metu kaip tik buvo dingę Gediminas Kiesus su sūnumi ir vairuotoju, ir pradžioje jūs buvote įtariamas jų pagrobimu. Tačiau policija neturėjo jokių įrodymų, todėl pakišo narkotikų į kelnes, ir jus sulaikė, vėliau teko gėdingai paleisti. Kodėl išsirinku jus, o ne ką nors kitą?
- Todėl, kad aš tuo metu dirbau su “Mažeikių nafta”, ir jie nieko daugiau negalėjo pasirinkti. Aš tarpininkavau vienai rusų firmai, kuri atgabendavo naftą į Mažeikius, ten ją perdirbdavo, ir išsiveždavo naftos produktus. Kiekiai buvo nemaži, ir aš gaudavau procentus už tarpininkavimą, Aš suvedžiau tuos rusus su “Mažikių naftos” direktoriumi G.Kiesumi.
- Tai su G.Kiesumi jus turėjote kontaktų?
- Pirmas mano kontaktas buvo tada, kai atvažiavau į “Mažeikių naftą”, mano vizitas buvo įregistruotas, apsauginiai mane palydėjo iki G.Kiesaus kabineto. Jam išdėsčiau minėtos rusų firmos pasiūlymą, tačiau G.Kiesus atsakė, kad jis tų klausimų nesprendžia, o tai daro jo tuometinis pavaduotojas Kličmuradovas. Susitikau su Kličmuradovu, išdėsčiau jam pasiūlymą. Kitą kartą į Mažeikius atvažiavau jau su minėtos rusų firmos atstovais. Susitikime dar dalyvavo ir “Mažeikių naftos” vyr. Finansininkė. Tai vyko 1994-1996 m. Dar kartą buvau susitikęs su G.Kiesumi “Mažeikių naftos” atstovybėje Vilniuje, kai viena rusų kompanija norėjo pirkti Būtingės terminalą. Tačiau tame susitikime buvo tik iš tuščio į kiaurą papilstytą, ir viskas tuo baigėsi.
- Tai kas turėjo motyvą pašalinti G.Kiesų?
- Motyvas buvo tai, kas Rusijoje įvardijama kaip “čiornoje reiderstvo”, kai įmonę perki su suklastotais dokumentais, žudai konkurentus ir privatizuoji įmones. Būtent taip ir vyko “Mažeikių naftoje”. Tu pats gi viską žinai, “Laisvas laikraštis” apie tai rašė, pagal tą suklastotą pažymą gi ir vyko “Mažeikių naftos” privatizavimas.
- Turite omenyje suklastotą pažymą, kurią V.Landsbergis pristatė kaip Didžiosios Britanijos Sandhersto karo akademijos studiją apie grobstymus “Mažeikių naftoje”?
- Taip. Reikia tik atsekti, kas klastojo tą pažymą, ir bus žinoma, kas privatizavo “Mažeikių naftą”, ir G.Kiesų. Toje akademijoje mokėsi ir Audrius Butkevičius, kuris vėliau iš manęs “perėmė” tą žmogų, kuris norėjo pirkti Būtingės terminalą. Man jis nieko nesakė, kad susitikinėja su A.Butkevičiumi, tik kai pasakė, kad susitinka, aš nuvažiavau pažiūrėti, galvojau tuo metu, kad jis po stalu palis.
- Taip, tačiau V.Landsbergis niekam nesako, kas jam davė tą suklastotą pažymą?
- Prie ko čia tas V.Landsbergis? Atsimink, kai “Williams” privatizavo “Mažeikių naftą”, V.Landsbergis tuo laiku buvo išsiųstas į užsienį. Kai jis grįžo, ėmė kelti vėją, kaip čia viskas įvyko be manęs. Tada jam pinigėlių į burnytę įkišo, ir V.Landsbergis užsičiaupė. Tokių dalykų, žinoma, neįrodysi, tačiau aš girdėjau, kad toks faktas įvyko.
- Tai kas tada tikrasis “Mažeikių naftos” pirkėjas?
- Nežinau, gal tas kuris pasiėmė tuos 70 mln. dolerių, kuriuos “Williams” atsiet sumokėjo už “Mažeikių naftos” akcijas. Tačiau niekas nesako, į kokią sąskaitą tie pinigai nuplaukė. O kas paksui darėsi “Mažeikių naftoje” (kai buvo išplauta dar 700 mln. litų valstybės garantuotų užsienio kreditų), tai jau kita istorija, ir ten jau sukosi visai kiti žmonės. Tačiau ar kas nors matė tuos 70 mln. dolerių, kuriuos turėjo sumokėti įmonės pirkėjas? Tai buvo žmonės, kurie tuo metu buvo valdžioje, ir kurie pasidalino pinigus, kad neišlįstų galai. O G.Kiesus viską matė, ir kai jį iškvietė į Mažeikių prokuratūrą, ten apklausė, tai po apklausos G.Kiesus savo draugui, pavardė Rapolas, kuris tai ir paliudijo, pasakė, kad “jeigu jie su manimi taip, tada aš viską klosiu ant stalo”. Po to jį pradėjo sekti ir pagrobė.
- O tai ką G.Kiesus galėjo žinoti, kad jį pagrobė ir nužudė?
- Jis viską žinojo, nes buvo “Mažeikių naftos” generalinis direktorius. Jis turėjo visus dokumentus apie privatizavimą. Dėl ko prokuroras Stepučinskas norėjo įpiršti mintį tam mūsų “ožiukui” Stačkauskui, kad jam reikia pasakyti, kad jie būtinai tarp G.Kiesaus daiktų ieškojo “diplomato” su dokumentais. Mačiau tą filmuotą medžiagą, vos nenugriuvau iš juoko. Prokurorai sukūrė motyvą, kad neva Kiesus turėjo konspiracinį butą Vilniuje, kuriame laikė 3 mln., ir mes neva norėjome juos pagrobti. Byloje yra toks dokumentas.
- Tačiau toks dalykas niekur nebuvo paviešintas?
- Tačiau toks motyvas yra byloje. Paskui mums inkriminavo, kad paėmėme pinigus iš Kiesaus banko kortelių Latvijoje, tačiau teisme rodė tik filmuotą medžiagą, kurioje matosi bankomatas, gatvė, tačiau jokių žmonių net nesimatė..Filmavimo kameros nenufilmavo nė vieno žmogaus, imančio pinigus iš bankomato. Teisme tik buvo parodytos iš toli nufilmuotos gatvės ir pasakyta, kad ten ir ten stovi bankomatai. Tačiau jokių žmonių, imančių iš jų pinigus, nebuvo nufilmuota.
- Ir vis tiek jums inkriminavo, kad „tulpiniai“ paėmė pinigus iš G.Kiesaus sąskaitų?
- Inkriminuoti gali ką nori. Mums inkriminavo ir G.Kiesaus nužudymą, nors pagal teismo medicinos ekspertizę jo mirties priežastis yra nenustatyta. Skačkauskas sako, kad Baltušis nukirto G.Kiesui galvą su kirviu, tačiau ekspertizės išvadoje parašyta, kad jo galva yra nupjauta su kažkokiu įrankiu, o ne nukirsta. G.Kiesaus byloje ir daugiau tokių „vėjų“, nes įsivaizduok tokį paprastą dalyką – mus kaltina, kad mes nužudėme G.Kiesų ir užkasėme jo kūną. Tačiau tu man pasakyk – ar aš esu durnas, ar ką? Įsivaizduok, kokio dydžio yra Krekenavos miškai. Mus kaltina, kad mes nepaslėpėme G.Kiesaus kūno Krekenavos miškuose, kur net velnias koją nusisuktų, o vežėme dešimt kilometrų nuo sodybos, kur jie neva buvo laikomi, ir užkasėme lavonus prie vieškelio, kur juos ir atrado.  Dabar pasakyk – kam mums reikėjo užkasti lavonus dešimt metrų nuo vieškelio? Ar tam, kad juos kas nors surastų? Prokurorai sako, kad aš nužudytųjų galvas kažkur paslėpiau, nes taip neva liudijo Skačkauskas.  Tik jis nežino, kiek galvų buvo nukirsta, nežino, kad kūnai buvo nurengti, nežino, kaip kūnai buvo suguldyti. Skačkauskas nieko to nežino, tačiau liudija, kad aš neva tas galvas kažkur paslėpiau. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad kai aš pradedu jam uždavinėti klausimus, Skačkauskas prisipažįsta, kad su manimi jis apskritai nebendravo, nei planavo, nei kažką darė.
- Tai reiškia, kad Kiesus nužudė kažkas kitas, o ne „tulpiniai“?
- Dabar tu man pasakyk – jeigu prokurorai būtų norėję sąžiningai ištirti šį nusikaltimą, ar jie būtų uždavę klausimą – kiek laiko kūnas išbuvo po žeme ir koks yra tikslus jų mirties laikas? Kuris klausimas yra svarbesnis? Tačiau atsakymo į šiuos klausimus nėra. Ir kai ekspertas Paliulis (tas pats, kuris „nustatė“, kad D.Kedys mirė nesmurtine mirtimi – aut. pastaba), ir aš pradedu jam uždavinėti klausimus pagal aukų kūnų supuvimo laipsnį, jis apsakė, kad gali pasakyti, kada jie buvo nužudyti, mėnesių ir savaičių tikslumu, tačiau negali pasakyti tikslios datos, kada Kiesai buvo nužudyti.
- Ką tuo norite pasakyti?
- Kad toks neva tyrimas ir buvo atliekamas ir kad aš labai abejoju, ar ten tikrai G.Kiesaus kūnas. Ekspertai pasakė, kad jie negali patvirtinti tokių dalykų. Yra tomografinė ekspertizė, kuri po mirties parodo, kokios operacijos žmogui buvo darytos. Išvadoje parašyta, kad aukoms jokių operacijų nebuvo atlikta. O aš tiksliai žinau, kad G.Kiesui buvo padaryta menisko ir dar kažkokio organo operacija. Tai buvo surašyta jo ligos istorijoje, tačiau tomografinė ekspertizė tų operacijų ženklų nepastebėjo.  Paliulis irgi nepastebėjo tų operacijų požymių, tačiau savo išvadose parašė, kad jos buvo padarytos. Ir kodėl tada DNR tyrimai buvo perduoti  Policijos departamento Kriminalinių tyrimų biurui?
- Ar jums prokurorai siūlė prisipažinti dėl Kiesaus nužudymo, ir už tai mainais ką nors siūlė?
- Siūlė tą pačią pirmą dieną, kai buvau sulaikytas, pakišus narkotikus Nidoje. Man į kelnes policininkai įdėjo narkotikus, sulaikė, tačiau byloje narkotikų laikymo dar nebuvo.  Tuomet jie man pasakė – čia slypi dideli pinigai, tu mums patvirtink, ką mes pasakysime, ir būsi laisvas.
- O ką reikėjo patvirtinti?
- Jie man to nesakė. Du policininkai – vienas buvęs STT darbuotojas, dabar advokatas Saulius Žentelis man pasakė, kad jeigu aš neprisipažinsiu, tai man bus tas pats, kas nutiko Kiesui.  Paskui  į areštinę paskambino komisaras Alijevas, ir pasakė, kad jeigu jis nesutinka prisipažinti dėl Kiesaus nužudymo, tai mes jam sukursime bylą dėl narkotikų.  Jie mane „naglai“ sekiojo po Nidą, ten kur aš sustodavau, išbėgdavo toks „frajeris“ ir mane fotografuodavo.  Paskui aš sužinojau, kad tai Sadecko žmogus, kad jo sūnus buvo prisidirbęs milicijoje, ir kad Sadeckas jam padėjo. Paskui, kai mane paleido, aš vėl nuvažiavau į Nidą, pradėjau domėtis, kas kaip ir ką, tai sužinojau, kad vienas žmogus už pagalbą sūnui dirbo Sadeckui. Visi apie tai žinojo.
- O jums yra tekę turėti kokių nors kontaktų su A.Sadecku (tuometiniu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku – aut. pastaba)?
- Ne, aš jo niekada gyvenime nesu sutikęs?
- O gal per tarpininkus?
- Išvis neturėjau su juo reikalų, nes aš jam buvau rakštis.  Mane kaltino, kad aš vykdžiau nusikalstamą veiką, iš kurios gyvenau, tačiau iki pat 2000 m. policija man apskritai nebuvo pateikusi jokių kaltinimų. Tačiau jokios nusikalstamos veikos aš nevykdžiau, ir iš nieko nebuvau paėmęs pinigų, ir visi su manimi normaliai bendravo. Ir  todėl „Ekskomisarų biurui“  aš buvau didelis minusas – kodėl su jais nebendrauju ir jiems nemoku pinigų? Todėl jiems iš dantų kraujas bėgo, ir todėl jie mane ir pasirinko – matyt,  todėl, kad aš turėjau reikalų su „Mažeikių nafta“.
- Ar galvojate, kad pavyks apsiginti nuo kaltinimų nužudžius Kiesus?
- Baikite (juokiasi). Kaip aš galiu apsiginti? Atnešiu kaltinamąjį aktą ir nuosprendį – jie yra vienodi, tekstas surašytas pažodžiui. Nors teisme toks liudininkas Degutis sakė, kad jis taip nesakė, kaip surašė prokurorė, ir jam visą laiką buvo sakoma, kad tuos nusikaltimus padarė pati žiauriausia grupuotė – „tulpiniai“. Dėl kitų liudininko – Ivanausko  aš įrodžiau, kad jis meluoja, tačiau teismui tai neužkliuvo.
- Tačiau jūs, matyt, vis tiek planuojate savo ateitį ir turite kažkokių vilčių, nors ir būdamas beviltiškoje situacijoje?
- Kokių aš galiu turėti vilčių? Viskas priklauso nuo įstatymų ir požiūrio. Dabar D.Grybauskaitė „užlipo“ ant tų teisėjų, gal kažkas ir pasikeis į gerą pusę.
- Manau, kad teisėjai nebegalės daryti tokių nesąmonių, kaip anksčiau?
- Kaip negali? Jie ir toliau daro tokias pat nesąmones.  Jeigu aš jiems sakau, kad parašyta kitaip, nei jie perskaito, jie man atsako, kad „nebūk gudrus“.  Dabar norėjau nušalinti visą Apeliacinio teismo kolegiją, kuri nagrinėja mano skundą dėl Kiesų nužudymo, tačiau ji nenusišalino, nors ir pasakė, kad „žiūrėsim, mes viską matome“.  Rugsėjį bus skelbiamos baigiamosios kalbos, ir išgirsime verdiktą. Priėjome iki tokio absurdo, kad nors ekspertizės akte parašyta, kad Kiesaus mirties priežastis nenustatyta, tačiau prokuroras Urbelis, kaip geras ekspertas, pasakė, kad buvo šauta su tokiu ir tokiu ginklu, parodo ginklą, ir jo kalibrą, į galvą G.Kiesui, buvo sužalota jo kaukolė.
- Kaip jis gali tai sakyti, jeigu aukų galvos net nerastos?
- Prokuroras Urbelis sako, kaip viskas vyko, nežinau, iš kur jis žino. Kai mano byla dar buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, teisėjas Žukauskas gal ir būtų ją išnagrinėjęs objektyviai, tačiau kai prokurorai pamatė, kad jis per daug gilinasi į tą bylą, jam pasiūlė karjerą – eiti dirbti į Apeliacinį teismą.  O Seime tuo metu surengė spektaklį – viena teisėja taip pat buvo siūloma į Apeliacinį teismą, tačiau jam prikišo EBSW bylą, ir nepatvirtino. O Žukauskas buvo paskirtas į šį teismą, ir kai tik tai įvyko, ir baigėsi Kiesų nužudymo bylos nagrinėjimas. Žukauskas apklausė visus liudininkus, viską matė ir girdėjo, prijungė prie bylos ‚Lietuvos ryto“ straipsnį apie nužudytus Kiesus, parašytą tada, kai tie kūnai dar net nebuvo rasti.  2001 m. lapkričio 24 d. “Lietuvos rytas” parašė: “Lietuvos rytui” pavyko sužinoti, kad pareigūnai Lietuvoje rado žiauriai sudarkytus trijų vyriškių lavonus. Oficialiai dar nepatvirtinta, jog surasti būtent šių praėjusių metų liepą dingusių mažeikiškių kūnai, mat jie – be galvų”. Tačiau – lapkričio 24 d., kada pasirodė šis straipsnis, lavonai dar nebuvo rasti – pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, kūnai buvo surasti ir iškasti tik lapkričio 25 d. Todėl gal galit pasakyti, iš kur “Lietuvos rytas” lapkričio 23 d. (kada parengė spausdinimui laikraštį ir nusiuntė maketus į spaustuvę) žinojo, kad lapkričio 25 d. bus rasti Kiesų kūnai, ir kad tie kūnai bus be galvų?”. “ Šitą straipsnį “Lietuvos ryte” užsakė ir išspausdino tas, kas žinojo, kur yra užkasti lavonai, ir kas žinojo, kad jie yra be galvų”. Pažiūriu, kas šito “ekstrasensinio” straipsnio autorius – jo nėra. Straipsnis pasirašytas kaip “Lietuvos ryto” informacija”. „Lietuvos rytas“ žinojo, kur užkastos aukos, kad jos be galvų, nuogos, ir visas kitas detales vieną dieną anksčiau, nei tie lavonai buvo iškasti. Iki to momento, kol nebuvo iškasti kūnai, šių detalių byloje nebuvo. Tik po to Skačkauskas pasakė, kad jam atrodo, kad galvos aukoms buvo nukirstos kirviu. Tuomet man ir kyla klausimas – kas tuomet žinojo vietą, kur paslėpti kūnai? Kūnai neiškasti, o spauda jau žino visas detales ?
- Ir ką teismas dėl tokio  „Lietuvos ryto“ straipsnio?
- Teismas atmetė mano prašymą išsiaiškinti, kas parašė šį straipsnį, nes pasakė, kad „špargalkėmis“ nesivadovausime. Tada paprašiau, kad iškviestų dienraščio vyr. redaktorių, kuris pasakytų, iš kur jie gavo tą informaciją, ir kas parašė tą straipsnį. Tada ir žinosime, kas jam suteikė tas žinias. Prokuroras šoko prieš : „Mes ne su spauda bylinėjamės“. Likau nesupratęs. Teisėjas Žukauskas tą laikraštį prijungė prie bylos, nes iš pat pradžių jis tą bylą normaliai nagrinėjo. Tačiau bylai įpusėjus, teisėjui buvo pasiūlyta tapti Apeliacinio teismo teisėju. Ir bylos nagrinėjimas baigėsi. Turėsiu laiko, parašysiu knygą apie tai, kur pateiksiu visus faktus.  Viduryje bylos teisėjas Žukauskas padarė karjerą ir bylos nagrinėjimas baigėsi. Tik prokurorai perdavė kitam teisėjui kompaktinį diską su kaltinimu, šis parašė, kad tai nuosprendis, ir išspausdino nieko nekeisdamas.  Tiek kaltinamasis aktas, tiek ir nuosprendis sutampa žodis žodin.
- Tai kas tada siautėjo Panevėžyje tuo metu, jeigu ne „tulpiniai“, kuriems buvo priskirta apie 30 žmogžudysčių?
- Aš nežinau, ar prisipažins toks žmogus, kuriam buvo siūlyta, tačiau jis atsisakė. Ta tema reikėtų pakalbėti su tokiu Panevėžio apygardos vyr. prokuroru Pupka. Tuo metu jis buvo apylinkės  prokuroras, ir tada atvažiavo iš Vilniaus, aš nevardinsiu pavardžių, su ta nuostata, kad reikia nuo žemės paviršiaus nušluoti atitinkamus asmenis, kad įbauginti visą Lietuvą, ir kad daugiau nebūtų nei grupuočių, nei kokių nors susivienijimų.  Tada Pupka ir pasakė „ne“ kai kuriems Generalinės prokuratūros atstovams, kurie šiuo metu jau nebedirba. Ir tada prasidėjo šaudymai. Žiedį  kaip nušovė – per Motinos dieną jis stovėjo parke, kur buvo pilna žmonių. Policijos ekipažas stovėjo tiesiai prieš įvažiavimą į parką, kur įvyko šaudymas. Žiedis tik atvažiavo, apsisuko, o policijos ekipažas pastovėjo ir nuvažiavo.  Po to į tą pačią vietą atvažiavo žudikas su automatu, sušaudė Žiedį, ir nuvažiavo į tą pačią pusę, į kurią nuvažiavo policijos automobilis. Gal tai sutapimas?
- O ką žinote apie Rimo Okuličiaus bylą?
- O kas jis toks? Man jis neįdomus.
- O prokuroras Sereika?
- Nežinau, man buvo keista, kad ir mane norėjo į tą istoriją „pripaišyti“. Tačiau manęs tuo metu nebuvo Lietuvoje, todėl nurašė ant Blinkevičiaus, kuris po kiek laiko kalėjime pasikorė. Tačiau antiek pasikorė, kad jo nagai net buvo nulupti.  Pats pasikorė, o paskui nagus nusilupo. Aš norėjau į teismą kviestis  vieną Panevėžio rajono policininką, kuris prižiūrėjo Baltušį, ir matydavo, kokį apsvaigintą Baltušį atveždavo į policiją. Tai tas policininkas irgi netyčia pasikorė, tik išgirdęs, kad aš jį noriu kviesti liudininku. Kai tai sužinojo, tas žmogus baigė darbą, paskambino žmonai, kad eina namo, ir ant turėklų pasikorė.  Tačiau mes čia tuščiai kalbamės. Norint tau kažką parašyti, reikia dėti dokumentus ant stalo. Čia viskas susiję su buvusiais atstovais, kurie šiandien sėkmingai tebedirba, kraunasi pinigėlius ir t.t.
- Tačiau tie žmonės jau nebe valdžioje – rinkėjai jų nebeišrinko?
- Kas iš to, kad jie ne valdžioje, tačiau visur dirba jų žmonės. Netgi Artūras Paulauskas  laidoje „Sąmokslo teorija“  išdavė A.Sadecką, sakydamas, kad „tas, kas vadovauja Nacionalinio saugumo komitetui, tas valdo visas spec. struktūras, ir gali susitvarkyti taip, kaip nori“. Tai išgirdęs, aš net užsirašiau šią auksinę Paulausko frazę. Jis pats prisipažįsta, kaip viskas vyko.
- O kaip manote, ar kada nors paaiškės, kodėl buvo nužudytas Kiesus?
- Aš manau, kad ta tiesa vis tiek kada nors paaiškės, kada jie tarpusavyje susipjaus. Šiuo metu viskas remiasi jų bendru pinigų katilu. Tačiau kai jie pradės nepasidalinti pinigais, tada pradės viskas ir lįsti.
- Aš manau, kad viskas pradės keistis po Seimo rinkimų, nes ta pati publika yra įsivėlusi ir į Kauno pedofilijos bylą?
- Tuo aš net neabejoju. Stebėjau visą Kauno pedofilijos bylą – tie patys ekspertai, tokios pat ekspertizės nuorodos. Tie patys prokurorai. Viskas sutampa. Netgi tokia kvalifikuota teisininkė, kaip Neringa Venckienė, ir ji nieko negali padaryti. Dėl to, kad yra klanai, ir prieš tą sistemą tu niekaip nepakovosi.  Jie patys supranta, kad kitaip elgtis jie negali. Jeigu jie padarys ką nors kitaip, nei reikia klanui, juos pačius suvalgys. Toks teisėjas Birštonas nebebuvo reikalingas – pasiūlė jam išgerti, tas ir nukrito girtas nuo laiptų.
- Jis, kiek girdėjau, teisme kasdien gerdavo?
- Jis gi nagrinėjo mano bylą, kai ji buvo Vilniaus apygardos teisme. Tuo metu Birštoną ir pagavo girtą kažkur gatvėje. Per mano bylos nagrinėjimą jis tiesiog miegodavo salėje, užsidėjęs akinius nuo saulės viduryje žiemos.
- Aš manau, kad jeigu Venckienė įkurs partiją, tai  sistemai gali liūdnai baigtis?
- Nieko nebus. Turi praeiti mažiausiai dešimt – penkiolika metų, kad atsirastų kažkokie pokyčiai. Jie turi vienas kitą suvalgyti. Ir kai jie pradės vienas kitą valgyti, tada gal ir bus pokyčių. Vyras advokatas, žmona teisėja arba prokurorė. Kaip galima tokiais atvejais nagrinėti bylas? Todėl tų pokyčių greitu laiku ir nenusimato, nes prokurorai yra „prisirišę“ praktiškai visus teisėjus.  Visi žino – teisėjai gauna kažkokias pajamas, prasuka kokius biznelius, prokurorai sužino, atneša, padeda jam ant stalo įrodymus ir sako „štai, mes nufilmavome, dabar dirbsi mums“. Ir viskas. Kas nepapuola ant tokio kabliuko, tą paskatina, padeda lipti karjeros laiptais. Už tai tas teisėjas jaučiasi skolingas. Reikia paklausti, kaip ekskomisarai įsitvirtino į „Mažeikių naftą“, kaip iš ten išstūmė vietinius apsauginius. Nors Kiesaus draugai sakė, kad jis buvo nusistatęs prieš ekskomisarų biurą. Daug ką apie Kiesus galėtų pasakyti jo žmona. Ji buvo užsakiusi kažkokį detektyvą, kuris prisikapstė prie kažkokios spec. tarnybos. Tada Kiesaus žmonai pasakė, kad už visą darbą reikia ar tai 100 tūkst. Litų. Tačiau ji atsakė, kad jai to darbo jau nebereikia, nes ją perspėjo, kad jeigu ji ir toliau ieškos teisybės, tai neturės nei namų, nei mašinų, nei verslo. Todėl teisme ji man ir pasakė: „Algi, aš tikiu tavimi, o ne prokurorais“. Ir išėjo. Dėl ko iš Galminienės reikėjo imti jos kraują?  Todėl ir klausiau Paliulio – ką turi bendro vyras ir žmona, ir kam reikėjo imti žmonos kraują. Tai yra užfiksuota byloje. Jis man nieko nepasakė. Tačiau aš suprantu, kam to reikėjo – kad suklastoti ekspertizę ir pateikti teismui. Netgi prokuroras Urbelis, ir tas bylos pabaigoje paneigė, kad toje vietoje, kur neva buvo laikomi pagrobti žmonės, buvo kraujo.  Neva toje vietoje ant šviesaus parketo buvo rasta Galmino kraujo. Atseit toje vietoje, ant šviesaus parketo, po pusantrų metų rado didelę kraujo dėmę. Nors šeimininkė tas grindis per savaitę plaudavo du kartus. Ir galiausiai pats Urbelis pripažino, kad tikriausiai tos kraujo dėmės nebuvo. Jo klausiau – jeigu pats pripažįsti, kad tos kraujo dėmės nebuvo, iš kur tada ekspertizės aktas? Paprašiau iškviesti į teismą Galminienę, kad ji pasakytų, kam iš jos buvo paimtas kraujas. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip prokuroras Stepučinskas klausią Skačkausko  - ten buvo daug kraujo, ar ne? Skačkauskas sako: „jo, gal ir buvo ten daug kraujo“. Prokuroras pasakinėja, ką turi pasakyti liudininkas. Prokuroras sako, kad Skačkauskas neturi motyvo manęs apkalbėti, tačiau nė viename epizode jis nėra pasakęs, kad aš kažką dariau. Yra pasakyta, kad jis kažkur buvo ir aš jį mačiau. Imame visus epizodus iš eilės – pvz., prokuroras sako, kad Vertelka išbėgo iš priekio automobilio ir pradėjo šaudyti. Sakau, kad teisingai. Tada teisėjas klausia, ar aš prisipažįstu. Sakau, kad taip, ir pasiūliau atsiversti teismo medicinos ekspertizės išvadas, kur pasakyta, kad nors aš neva šaudžiau iš aukų priekio, tačiau visos kulkos į kūnus susmigo iš nugaros pusės. Sakau – kaip čia gali būti, gal vamzdis buvo užlenktas? Kita liudininkė, kuri mane pažįsta visą gyvenimą, pasakoja tokį epizodą. Viskas vyksta liepos 23 d. Prokurorai sako, kad aš, neva pasikabinęs automatą, po gyvenamojo namo kiemą vaikščiojau pusantros valandos, ir niekas manęs nepamatė, nors dar tik dešimtą vakaro. Ir kad aš neva paskui tą Krivicką pirmą valandą nakties aš ir nušaunu. Ir ta liudininkė, kuri teisme pasakojo, sakė, kad tą naktį iš teisiamųjų nebuvo nė vieno panašaus, o šaudė visai kiti žmonės. Ji juos matė iš dviejų metrų atstumo, papasakojo, kaip jie atrodo. Ekspertizė paneigė viską, ką sakė prokuroras. Tačiau tai niekam neįdomu. Baltušis papasakojo, kad šaudė Vertelka, ir tada mašina atsitrenkė į sieną. Nors iš tikrųjų pagal dokumentus automobilis atsitrenkęs į kitą mašiną, 5 metrai nuo sienos. Jeigu bent vienas teisėjas išdrįstų patempti už bent vieno bylos siūliuko. Bent vieno siūliuko, ir ta byla subyrėtų. Tačiau tada ta medžiaga išlįstų į paviršių, ir tada prokurorams tektų atiduoti ir butus, ir ordinus, ir žemės sklypus, ir premijas. Kada Baltušis neva nušovė Žydrių 1994 m. gegužės 1 d., tai tuo metu Baltušis buvo taip stipriai sužeistas, kad niekas negalvojo, kad jis gali išgyventi. Jis tris dienos buvo komoje, aštuonias valandas darė operaciją. Ir paskui, balandžio 23 d. jį iš Panevėžio išvežė gydyti į Vilnių. Prokuroras pateikia teismui gydytojų pažymą tiki iki balandžio 23 d., kad jis tą dieną buvo išrašytas iš Panevėžio ligoninės. O kitos pažymos, kad Baltušis tą dieną buvo pervežtas į Vilnių, prokuroras jau bijo. Prašome iškviesti gydytojus, kurie tomis dienomis gydė Baltušį Vilniuje. Teismas nekviečia, nes supranta, kad jeigu mes įrodysime, kad tuo metu, kai Žydrius buvo nušautas, Baltušis buvo ligoninėje Vilniuje, visa byla subyra.
B. d.