Buvęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės  rinkimų štabo vadovas ir iždininkas Vitas Vasiliauskas šiuo metu eina Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas ir sprendžia, kaip ir kam parduoti užgrobto “Snoro” banko turtą. O tas turtas didžiulis – tai ne tik, pasak V.Vasiliausko, geriausiai išplėtotas “Snoro” banko padalinių (“Snoro” kioskelių) tinklas, geriausia banko IT sistema, pagaliau įmonė “Snoro lizingas” ar bankas “Finasta”. Visas šis karo grobis sulauks naujų savininkų, kurie stengsis įsigyti šį turtą už kuo mažiausią kainą. Jau nuo seno žinoma, kad bankrotų administravimas yra geriausias ir pelningiausias verslas visokioms bankrotų hienoms, kurie pusvelčiui perima brangų turtą ir uždirba iš jo perpardavimo. LL šaltiniai pasakoja, kad visas šis karo žygis buvo suplanuotas Prezidentūroje ir, sulaukus tinkamo momento, įvykdytas. Pagal planą per televiziją turėjo būti parodyti reportažai, kaip kaukėti “Aro” kyborgai šturmuoja prabangius “Snoro” rūmus, surakina antrankiais pašiurpusius bankininkus prabangiais kostiumais, veda juos į kameras, o fone girdėti D.Grybauskaitės balsas – “taip bus su visais oligarchais”. Tauta išsižiojusi iš susižavėjimo, reitingai pakilę iki lubų, o D.Grybauskaitė pergalingai pirmame ture laimi už pusantrų metų įvyksiančiuose Prezidento rinkimuose. Nes visi verslininkai žino – neparėmus kitos rinkimų kampanijos, ir jų gali laukti toks pat likimas. Kitaip tariant, Lietuvoje buvo sumanytas ir įvykdytas Rusijoje įprastas turto perėmimo planas, kuris tačiau, informacijai nutekėjus, neišdegė. Bankininkai paspruko, šou neįvyko, o policija nesuranda, kas įspėjo bankininkus.
Dabar Lietuvos Respublikos laukia ilgas ir nemalonus bylinėjimasis su Didžiosios Britanijos teismais, kurie nuo seno garsėja kaip nepriklausomi. Čia tau ne lietuviškas teismas, kaip Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Pocienė, kuriai užteko pusvalandžio nutarti, kad bankininkai kalti.

  Kita vertus, čia galimai sutapo ir Seimo daugumos interesai, nes “Snoras” buvo atsisakęs paremti Seimo pirmininkės Irenos Degutienės rinkimų kampaniją.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Regina Pocienė jau nuteisė “Snoro” vadovus

Neįtikėtina, tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Pocienė, atmesdama Baranausko skundą dėl suėmimo, pareiškė, kad jis jau kaltas. Kaip pažymima neskundžiamose nutartyse, teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamaisiais patraukti buvę banko akcininkai padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai neva patvirtina ne tik dokumentų poėmių metu rasti įvairūs duomenys bei vertybiniai popieriai, bet ir piniginių srautų judėjimai į kitų valstybių bankuose esančias ir su „Snoru“ nesusijusias sąskaitas.
Kitaip tariant, teisėjai R.Pocienė  užteko pusės valandos, kad nuteistų V.Antonovą ir Raimundą  Baranauską. Tokia teisėjos drąsa stebina, žinant, kad panašios finansinės bylos nagrinėjamos kelerius metus, ir dažnai baigiasi kaltinamųjų išteisimu. Tačiau teisėja jau žino, kad bankininkai kalti. Tik turėdama labai stiprų užnugarį, pvz., Prezidentūroje, teisėja galėtų be teismo nuteisti žmones.
 Kitas dalykas – verslininkų psichologija. Ar gali žmogus, 19 metų sunkiai dirbęs, kad sukurtų banką ir jo tinklą, vieną dieną staiga pagrobti indėlininkų pinigus ir visą likusį gyvenimą slapstytis arba sėdėti kalėjime? Juk vietoj tokios perspektyvos bankininkai galėjo blogiausiu atveju parduoti “Snorą” ir išeiti į užtarnautą ir ramų poilsį, kaip padarė kai kurie verslininkai. Kita vertus, tie, kurie sužlugdė “Snorą”, puikiai suvokė, kad dar ne jų jėgoms užgrobti kokį nors “Swedbank” arba SEB banką. Jie sugebėtų apsiginti, kiltų skandalas. Na, o į kokį nors Medicinos ar Šiaulių banką net neverta rankų teptis – grobis bus per mažas. Todėl, matyt, susiklosčius aplinkybėms, kad “Snoro” akcininkus buvo galima apkaltinti neteisėta veikla tarptautiniu lygiu, ir buvo sumanytas planas banką išvaikyti, o jo turtą pasidalinti. Kartu Lietuvos verslui pasiunčiant aiškų signalą – žinokite, kas čia vadovauja. Kitaip sakant, Lietuvoje vyksta visiškai tas pats, kas ir Rusijoje, kai valdžia atima jai neįtinkantį arba duoklių nemokantį verslą.
Dar vienas pliusas Prezidentei –  per televiziją turėjo būti parodyti reportažai, kaip kaukėti “Aro” kyborgai šturmuoja prabangius “Snoro” rūmus, surakina antrankiais pašiurpusius bankininkus prabangiais kostiumais, veda juos į kameras, o fone girdėti D.Grybauskaitės balsas – “taip bus su visais oligarchais”. Tauta išsižiojusi iš susižavėjimo, reitingai pakilę iki lubų, o visi verslininkai žino – neparėmus kitos rinkimų kampanijos, ir jų gali laukti toks pat likimas. Kitaip tariant, Lietuvoje buvo sumanytas ir įvykdytas Rusijoje įprastas turto perėmimo planas, kuris tačiau, informacijai nutekėjus, neišdegė. Bankininkai paspruko, šou neįvyko, o policija nesuranda, kas įspėjo bankininkus.
Dabar Lietuvos Respublikos laukia ilgas ir nemalonus bylinėjimasis su Didžiosios Britanijos teismais, kurie nuo seno garsėja kaip nepriklausomi. Čia tau ne lietuviškas teismas, kaip R.Pocienė, kuri nuteisė žmones per pusvalandį. Jau dabar “Snoro” akcininkų advokatai akcentuoja politinį šios istorijos aspektą, lygindami juos su Rusijos verslininku Chodorkovskiu. Ką nutars anglai, neaišku, tačiau aišku, kad bankininkai pasisamdė stiprius advokatus ir parengė gynybos nuo Lietuvos planą. Jeigu jiems pavyks apginti R.Baranauską ir Antonovą nuo Lietuvos pretenzijų, Lietuva stos į vieną gretą su Rusija, kurios verslininkus Anglijos teismai taip pat pripažįsta politiniais pabėgėliais. Toliau gali būti dar blogiau. Jeigu bankininkai tapo politinio susidorojimo aukomis, kokias pretenzijas jie pateiks jau kitai Lietuvos vyriausybei dėl verslo sužlugdymo? Apie tai baisu ir pagalvoti.
Kita vertus, D.Grybauskaitės įtaka teismams akivaizdi – vos ji pasišaukė Vilniaus apygardos teismo vadovus, ir pasakė, kad reikia nuteisti Darbo partijos pirmininką V.Uspaskich dėl “juodosios” buhalterijos, ir byla pajudėjo iš  vietos – visą pusmetį jai numatyta skirti po tris dienas posėdžiams per savaitę, kad įtariamieji negalėtų sulaukti senaties. Nors prieš tai D.Grybauskaitė, pasak šaltinių, buvo pažadėjusi V.Uspaskich pavesti formuoti Vyriausybę, jeigu Darbo partija laimės rinkimus.

Antra vertus, D.Grybauskaitė tokio pat uolumo nerodo ir Kauno pedofilijos byloje, kurioje teismas nutarė  gražinti mergaitę ją galimai pedofilams pardavinėjančiai motinai. Prezidentė neištarė nė žodžio dėl šios bylos, ir nepabandė tokio sprendimo sustabdyti. Kodėl? Ar tik todėl, kad pati neturi vaikų, ir nesupranta, koks skausmas jų netekti, ar yra “pakabinta”, kaip ant nusikaltėlių kabliuko yra pakabinta visa Lietuvos teisėsauga? LL šaltiniai linkę tikėti antruoju variantu, nes turėdama savo žinioje VSD, STT, Generalinę prokuratūrą ir aibę dar nežinomų ir slaptų spec. tarnybų, D.Grybauskaitė tikrai puikai žino, ir kas nužudė D.Kedį, ir atsakymus į visus lemtingus šios bylos klausimus.

„Snoro“ užgrobimui rengtasi iš anksto

Tačiau yra kelios aplinkybės, kurios parodo, kad “Snoro” užgrobimui buvo rengtasi iš anksto. Pvz., laikinuoju banko administratoriumi jau kitą dieną po banko perėmimo buvo paskirtas toks 50 metų Simonas Freakley'is, didelę patirtį turintis anglas. Jis prisistatė į Vilnių kitą dieną po „Snoro“ nacionalizavimo, todėl neabejojama, kad su juo buvo tartasi iš anksto. LL šaltiniai sako, kad dar lapkričio 10 d. “Snoro” akcininkai Antonovas ir R.Baranauskas lankėsi pas LB pirmininką V.Vasiliauską, kuris su jais tik draugiškai paplepėjo, neturėdamas jokių pretenzijų. Tačiau jau lapkričio 15 d. “Lietuvos ryte” pasirodė straipsnis, įspėjantis apie būsimą banko nacionalizaciją, kuris labai išgąsdino Prezidentūrą. Joje karštligiškai svarstyta, ką daryti toliau. Tą pačią dieną buvo išplatinti keli pranešimai: „Komercinių bankų priežiūrą vykdo Lietuvos bankas, kreipkitės į jį“, – DELFI sakė prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė. „Mes publikacijų nekomentuojame“, – DELFI sakė Lietuvos banko ryšių su visuomene skyriaus vadovas Giedrius Simonavičius.
Tokie pasakymai byloja, kad banko užgrobimo autoriai buvo pasimetę, ir sprendė, ką daryti. Tik vakare buvo paskelbta, kad bankas nacionalizuojamas. Tomis dienomis buvęs D.Grybauskaitės iždininkas V.Vasiliauskas painiojosi, kliedėjo, vardijo vis kitokias iš “Snoro” dingusių pinigų sumas. Pasimetimo priežastis aiški – grobis paspruko, dabar bus sunku juos sugražinti į Lietuvą, todėl nepavyks juos uždaryti į cypę Lietuvoje ir čia nuteisti pagal senai išmėgintą telefoninę teisę. V.Vasiliauskas, dabar nusiramino, ir giria “Snorą”, sakydamas, kad jis turi geriausią išplėstą tinklą.
“Snoro” žlugimas – pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai funkcionuojantį ir visus bankinius pavedimus vykdantį banką sužlugdė valstybė buvusio D.Grybauskaitės rinkimų kampanijos vadovo Vito Vasiliausko rankomis. Iki pat paskutinės minutės bankas veikė, visi galėjo atsiimti savo indėlius.
Ką norėjo pasakyti D.Grybauskaitė, sužlugdydama “Snorą”? “Pirmas dalykas, ji norėjo pasiųsti aiškų signalą visokiems oligarchams, kaip lubiams ar mockams, kad žinokite, jog aš esu šio kiemo šeimininkė, - mano LL šaltiniai, - kitas dalykas, kad sužlugdydama “Snorą”, ir jo turto pardavimą atiduodama buvusiam savo rinkimų štabo vadovui, ji galimai užsitikrina sau stabilų finansavimą už pusantrų metų įvyksiantiems Prezidento rinkimams”.
Visi kažkodėl akcentuoja, kad 2012 m. spalį naujo Seimo rinkimai, tačiau pamiršta, kad dar už  pusmečio įvyks ir naujo Prezidento rinkimai. Aiški šių rinkimų favoritė yra D.Grybauskaitė, nes iki šiol nėra aišku, kas galėtų mesti jai iššūkį šiuose rinkimuose.

Antonovas nusvilo nagus, bandydamas pirkti karines paslaptis

“Snoro” sužlugdymas buvo suprojektuotas Prezidentūroje – taip tikina LL šaltiniai. Tas sužlugdymas buvo suplanuotas tarptautiniu mastu, nes pagrindinis “Snoro” akcininkas Antonovas bandė įsigyti bankrutuojantį Švedijos automobilių gigantą SAAB. Kartu su kontroliniu akcijų paketu Antonovas būtų įsigijęs ir daugybę karinių ir pramoninių JAV paslapčių. Juk SAAB pirmiausiai yra lėktuvų, tarp jų ir naikintuvų gamintoja, o automobilių verslas jai tik hobis. Dar praeitą savaitę JAV kompanija “General Motors” pareiškė, kad neparduos kontrolinio SAAB akcijų paketo kažkokiems kinams, nes nenori, kad šios kompanijos pramoninis potencialas, kartu ir visos SAAB karinių lėktuvų paslaptys, patektų kažkokiems kinams į rankas. Tačiau “Snoro” savininkas buvo tiesiog apsėstas minties įsigyti SAAB, todėl, kai “General Motors” atsisakė jam parduoti švedų automobilių gamintoją, jis tai pabandė daryti per tarpininkus kinus.
“Vaizdžiai kalbant, kai “General Motors” neįleido Antonovo per duris, jis bandė įlipti per langą, - sakė LL šaltiniai, - toks jo elgesys aiškiai nepatiko amerikiečiams, tuo labiau, kad “Snoras” jau buvo anksčiau įsivėlęs į kažkokį neaiškų versliuką su Iranu, kad Antonovo likimas būtų nuspręstas”.
“Uždraudusi politinių partijų finansavimą, Prezidentė jį pati galimai užsitikrino per “Snoro” turto išpardavimą, nes tas, kas išparduoda turtą, iš to daugiausia ir uždirba”, - sako LL. Kas gali pasipriešinti šiam reketui? Seimas šliaužioja po D.Grybauskaitės  kojom, bijodamas jos turimo VSD, STT, KAM ir pan. aparato. Puikiai prisimename, kaip tuomečiai Sveikatos apsaugos ministrui Čaplikui D.Grybauskaitė draugiškai pasakė “: “Lauk svečių”, o po savaitės STT išsivedė A.Čapliko pavaduotoją Skiką. Todėl visas Seimas bijo draugiško Prezidentės palinkėjimo “lauk svečių”, ir nebando pasipriešinti įvedamai diktatūrai.