Dar lapkričio 18 d. LL redaktorius Aurimas Drižius kreipėsi Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį – dėl melagingų parodymų teisme davimo piliečiui Alvydui Sadeckui, buvusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui.
„Po kelių dienų iš šio komisariato darbuotojų sužinojau, kad mano skundas persiųstas nagrinėti į Pašilaičių policijos nuovadą, - teigiama A.Drižiaus skunde, - kelis kartus skambinau šio komisariato viršininkui E.Vavilovui, kuris mane patikimo, kad nutarimas dėl mano prašymo yra priimtas ir man išsiųstas. Tas pats viršininkas E.Vavilovas man melavo, sakydamas, kad nuovados kompiuteriuose net neliko man rašyto nutarimo kopijos. Vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa, ir kad Pašilaičių policijos nuovada man nesiuntė jokio nutarimo (tai paaiškėjo, nes pagal mano pretenziją „Lietuvos paštas“ atliko patikrinimą), ir apgaudinėjo, matyt, tikėdamiesi, kad praeis terminas skųsti šį nutarimą aukštesnei instancijai“.
Negavęs jokio atsakymo dėl savo prašymo, gruodžio 9 d. LL redaktorius pats nuvyko į Pašilaičių komisariatą ir parašė skundą dėl to, kad policija nereagavo į jo skundą. „Tą pačią dieną minėto nutarimo – atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą - kopija man buvo atsiųsta elektroniniu
Paštu, - teigia A.Drižius, - policijos tyrėja Aleknienė man atsiuntė minėto nutarimo nuorašą iš savo kompiuterio, nors jos viršininkas E.Vavilovas man sakė, kad tokio nuorašo Pašilaičių nuovadoje nėra. Pašilaičių
policijos nuovados viršininkas E.Vavilovas man neišsiuntė šios nuovados tyrėjos Aleknienės sprendimo dėl mano prašymo, nes tikėjosi, kad aš laiku negausiu šio dokumento, ir praleisiu terminą jį apskųsti. Manau, kad tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant padėti išvengti A.Sadeckui baudžiamosios atsakomybės, nes jis, kaip daugelį metų ėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas, yra labai glaudžiai susijęs su teisėtvarkos vadovais“.
LL redaktorius A.Drižius mano, kad šiais savo veiksmais – kad neišsiuntė jam atsakymo dėl skundo, ir jam melavo, kad tokio nutarimo Pašilaičių policijos nuovadoje nėra, nuovados viršininkas E.Vavilovas padarė nusikaltimą, numatytą BK 229 straipsnį „Tarnybos pareigų neatlikimas“ bei melu diskreditavo pareigūno, tuo labiau nuovados viršininko vardą. „Remdamasis išdėstytais motyvais, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Pašilaičių policijos nuovados viršininko E.Vavilovo veiksmų“, - rašoma A.Drižiaus skunde.
Nepaisant policijos pastangų neiškelti baudžiamosios bylos A.Sadeckui, skundas dėl policijos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo laiku parašytas ir atiduotas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui.
„Pašilaičių policijos nuovados nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano prašymą yra neteisėtas ir naikintinas, nes šiame nutarime melagingai teigiama, kad „nėra nurodyta jokių duomenų, kad A.Sadeckas dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, nurodytas faktas, kad dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, kur buvo sprendžiamas klausimas, pritarti privatizavimo projektui ar ne, nelaikytinas dalyvavimu įmonės privatizavime“, - teigiama A.Drižiaus skunde, - matyt, kad mano prašymą tyrusi tyrėja Inga Aleknienė net neskaitė pridėtų dokumentų, nes minėto posėdžio protokole aiškiai pasakyta: „Posėdžio protokole, kurį pasirašė pats komiteto pirmininkas A.Sadeckas teigiama : „A.Sadeckas sakė, kad komitetas ne kartą svarstė su AB „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimu ir disponavimu susijusius klausimus, tai buvo daroma 2006-04-19 uždarame posėdyje, kuriame buvo išklausyta Ūkio ministro K.Daukšio ir Valstybės saugumo departamento informacija dėl nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, įsigyjant AB "Mažeikių nafta" akcijas.. Sakė manąs, jog Vyriausybė, parengdama sutartis, atsižvelgė į nacionalinio saugumo interesus ir tos sąlygos, kurios keliamos Akcinės bendrovės "Mažeikių nafta" akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatyme yra vykdomos. Pasiūlė pritarti Seimo nutarimo projektui“. Protokolą pasirašė pats A.Sadeckas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo pagrindinis, sprendžiant klausimą dėl AB „Mažeikių naftos“ privatizavimo. Be šio komiteto pritarimo AB „Mažeikių naftos“ privatizavimas nebūtų įvykęs. O pats šio komiteto pirmininkas A.Sadeckas asmeniškai ragino kitus komiteto narius balsuoti už „Mažeikių įmonės“ privatizavimą, sakydamas, kad šis klausimas ne kartą buvo svarstomas komiteto posėdžiuose ir jam pritarta. „Mažeikių naftos“ privatizavimas buvo politinis veiksmas, ir būtent politikai jam pritarė. Privatizavimo sutartį pasirašė ministrai, turėdami Seimo įgaliojimą. Pats A.Sadeckas sako, kad privatizavimui pritarė visas Seimas, ir taip bando prisidengti kolektyvine atsakomybe. Tačiau būtent A.Sadecko vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, siūlant tam pačiam A.Sadeckui, ir pritarė AB „Mažeikių nafta“ privatizavimui. Todėl asmeninis A.Sadecko dalyvavimas šios įmonės privatizavime nekelia abejonių, ir tik gaila, kad policija, galimai pasiduodant to pačio A.Sadecko įtakai, priima neteisėtus sprendimus. Pats A.Sadeckas, suvokdamas savo asmeninę atsakomybė dėl šio privatizavimo, toliau ją neigia, nes yra melagingai kreipęsis į teismą dėl prevencinio uždraudimo jį sieti su „Mažeikių naftos“ privatizavimu. Tuo labiau, kad pagal melagingus A.Sadecko parodymus aš esu nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose..
Pagal nukentėjusiojo Alvydo Sadecko, gyv. Eigulių g. 14 Vilnius, privataus kaltinimo skundą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-750-648/ 08, kurioje Aurimas Drižius buvo kaltinamas LR BK 154 str. 2 d. bei 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų įvykdymu. Baudžiamojon atsakomybėn Aurimas Drižius buvo patrauktas už savaitraštyje „Laisvas laikraštis" pateiktą informaciją, jog; „<...> Alvydas Sadeckos apsimetė, kad jis niekaip nedalyvavo „Mažeikių naftos privatizavime. <...> britų karo akademijos studiją, kurią kaip manoma, iš tikrųjų buvo parengęs A. Sadecko „Ekskomisarų biuras ", ir ją suklastojo- pateikė kaip Sandhersto karo akademijos studiją."; „<...> panašią studiją galėjo rengti buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko valdoma firma „Ekskomisarų biuras". <...> G. Kiesus gavo minėtos studijos kopiją sužinojo, kas ją rengė ir po kiek laiko buvo nužudytas. Tačiau faktas, kad tas, kas rengė minėtą studiją buvo tikrasis „Mažeikių naftos"pirkėjas, kuris suklastota studija bandė pelnyti visuomenės palaikymą būsimam sandoriui. <...> vėliau paaiškėjo, kad tai buvo klastotė, kurią galimai paneigė „Ekskomisarų biuras". <...> tos studijos autoriai ir yra Kiesaus žudikai": „<.,.> Apie daromus nusikalimus buvo žinoma Seimo nariams: A. Sadeckui <...> A. Sadecko <...> statytiniai, prižiūri kontrabandos veiklą iš savo pozicijų ir kontroliuoja, kad į šį ratą nepapultų pašaliniai, konkurentai. <...> Jie vadovavo nusikalstamai grupuotei ir darė poveikį ikiteisminiam tyrimui, kuris nuo pat pradžios buvo tiriamas vienašališkai ir klastojant realius faktus... Suprantama, kad nustačius, jog nusikalstamoje veikoje dalyvauja aukšto rango muitinės, policijos pareigūnai ir tai kuruojama kai kurių Seimo narių buvo imtasi bylos falsifikavimo, tikslu nuslėpti realius nusikaltėlius. "; „<...> Tas, kas valdo „Rubikon" juodąją buhalteriją, priverčia savo kolegas Seime elgtis taip, kaip naudinga kompromato turėtojui... Prieš informacijai patenkant į viešumą, prie jos padirbėjo kažkoks nežinomas cenzorius... toks žmogus gali būti tik vienas aukštas pareigūnas- tai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, patyręs milicijos „operatyvininkas", kažkada atsakingas už kovą su antisovietiškai nusiteikusiais paaugliais, kurie yra KGB „juoduose " sąrašuose, pats Alvydas Sadeckas... būtent A. Sadeckas galėjo spręsti, kurią jos dalį viešinti, o kurį ne... Aišku, kad tokius duomenis panaudoti šantažui ir psichologiniam terorui, reikėjo sumanaus operatyvininko. <...> jis viską žino, viską mato, visus kontroliuoja, visus šantažuoja, ir visi jam paklusnūs. <...> šantažui bei terorui. Būtent šiomis dviem priemonėmis ir naudojasi „ didysis prievaizdas ", nes jis paprasčiausiai nemoka kitaip. "; „<...> panašią studiją galėjo parengti buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Sadecko valdoma firma „Ekskomisarų biuras. <...> minėtą klastotę galėjo parengti Alvydo Sadecko vadovaujama UAB „Ekskomisarų biuras".
Teismo posėdžio, vykusio 2008 m. spalio 1 d., metu nukentėjusysis Alvydas Sadeckas nurodė, jog pasisakymai dėl privatizavimo neatitinka tikrovės (žr. priedą Nr. 1). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis palaikė savo privataus kaltinimo skundą bei patvirtino, jog išvardinti teiginiai neatitinka tikrovės, nes jis, Alvydas Sadeckas, nėra dalyvavęs „Mažeikių naftos" privatizavime (žr. priedą Nr. 2).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamojo baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/ 2010, kurioje Aurimas Drižius buvo kaltinamas LR BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos įvykdymu, liudytoju apklausiamas nukentėjusysis Alvydas Sadeckas dar kartą patvirtino minėtų duomenų neatitikimo tikrovei faktą, t.y. nurodė, jog „Mažeikių naftos" privatizavime nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti (žr. priedą Nr. 3 bei priedą Nr. 4).
Tačiau iš pateikiamo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2006-06-01 posėdžio protokolo Nr. 17 manyti, jog šio komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl pritarimo Seimo nutarimo „Dėl pritarimo sutarčių su Lenkijos akcine bendrove Polski Koncern Naftowy Orlen S.A. projektų esminėms nuostatoms" projektui dalyvavo ir posėdžiui pirmininkavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas. Šio posėdžio metu A. Sadeckas pasiūlė pritarti Seimo nutarimo projektui, kuriame numatoma sutarties projekte nustatytomis sąlygomis ir tvarka parduoti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančias 216915941 AB „Mažeikių nafta" akcijas Lenkijos įmonei AB Polski Koncern Naftowy Orlen S.A. Posėdyje dalyvavusių Komiteto narių balsų dauguma buvo nuspręsta pritarti šiam Seimo nutarimo projektui (žr. priedą Nr. 6, priedą Nr. 6, priedą Nr. 7). Tad šie pateikiami dokumentai laikytini akivaizdžiu įrodymu, patvirtinančių, jog nukentėjusysis A. Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl AB „Mažeikių nafta" privatizavimo. Šio posėdžio metu A. Sadeckas pasiūlė pritarti Seimo nutarimo projektui, kuriame numatoma sutarties projekte nustatytomis sąlygomis ir tvarka parduoti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančias 216915941 AB „Mažeikių nafta“ akcijas Lenkijos įmonei AB Polski Koncern Naftowy Orlen S.A. Posėdyje dalyvavusių Komiteto narių balsų dauguma buvo nuspręsta pritarti šiam Seimo nutarimo projektui (žr. priedą Nr. 6, priedą Nr. 6, priedą Nr. 7). Posėdžio protokole, kurį pasirašė pats komiteto pirmininkas A.Sadeckas teigiama : „A.Sadeckas sakė, kad komitetas ne kartą svarstė su AB „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimu ir disponavimu susijusius klausimus, tai buvo daroma 2006-04-19 uždarame posėdyje, kuriame buvo išklausyta Ūkio ministro K.Daukšio ir Valstybės saugumo departamento informacija dėl nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, įsigyjant AB "Mažeikių nafta" akcijas.. Sakė manąs, jog Vyriausybė, parengdama sutartis, atsižvelgė į nacionalinio saugumo interesus ir tos sąlygos, kurios keliamos Akcinės bendrovės "Mažeikių nafta" akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatyme yra vykdomos. Pasiūlė pritarti Seimo nutarimo projektui“. Protokolą pasirašė pats A.Sadeckas, todėl jo dalyvavimas ir atsakomybę už „Mažeikių naftos“ privatizavimą neturėtų kelti abejonių.
Be to, Vilniaus apylinkės prokuratūrai pateikiamas naujas įrodymas apie asmeninį A.Sadecko dalyvavimą AB „Mažeikių naftos“ privatizavime – 1998 m. lapkričio 27 d. Saugos paslaugų sutartis Nr. 464, sudaryta tarp UAB „Ekskomisarų biuras“ bei UAB „British and Baltic Vilnius, veikusius „Williams International“ vardu. Pagal šią sutartį buvo numatyta, kad „Ekskomisarų biuras“ įsipareigoja „konsultuoti kompaniją „Williams“ dėl AB „Mažeikių nafta“ saugos organizavimo bei „rinkti, analizuoti ir pateikti kompanijai „Williams“ informaciją apie galimus AB „Mažeikių nafta“ veiklos kriminogeninius rizikos faktorius“. Tarp šios sutarties konsultantų UAB „Ekskomisarų biuro“ prezidento Petro Liuberto ranka buvo įrašyti ir šios sutarties konsultantai, tarp kurių įrašyti ir A.Sadeckas, ir jo sūnus, taip pat dirbantis „Ekskomisarų biure“, Alius Sadeckas. Pats Alvydas Sadeckas anksčiau vykusių teismo posėdžių metu sakė, kad jis asmeniškai niekada nėra buvęs AB „Mažeikių naftoje“, nors ir neneigė tokios sutarties egzistavimo. Todėl pagal šią sutartį galimai buvo plaunami AB „Mažeikių naftos“ pinigai, ko A.Sadeckas, be abejonės negali pripažinti, ir neigia savo dalyvavimą įmonės privatizavime. Kaip žinia, „Mažeikių naftos“ pardavimo kompanijai „Williams“ sutartis buvo pasirašyta 1999 m. spalio 24 d., o visus metus iki privatizavimo „Williams“ vardu veikusius įmonės pasamdytas „Ekskomisarų biuro“ konsultantas Alvydas Sadeckas rinko žvalgybinę informaciją apie AB „Mažeikių naftą“ (sutartyje tai įvardijama kaip „rinkti, analizuoti ir perduoti kompanijai „Williams“ informaciją apie galimus AB „Mažeikių nafta“ veiklos kriminogeninius rizikos faktorius“).
Dėl minėtų pinigų pavedimų iš „Mažeikių naftos“ per firmą „British and Baltic Vilnius“ į „Ekskomisarų biurą“ Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kurios metu nustatė, kad net ta pati „Williams“ vardu veikusi firma „British and Baltic Vilnius“ buvo įregistruota adresu Traidenio 26, t.y. patalpose, kurios priklausė privačiai A.Sadecko firmai „Ekskomisarų biuras“.
Tad šie pateikiami dokumentai laikytini akivaizdžiu įrodymu, patvirtinančių, jog nukentėjusysis A. Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo antrojo privatizavimo etapo 2006 m. metu, taip pat aktyviai dalyvavo kaip „Williams“ konsultantas ir pirmojoje „Mažeikių naftos“ privatizavimo metu 1998-1999 m..
LR BK 235 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. LR BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, jie iškraipomi arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. LR BK 235 str. numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. LR BK 235 str. numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Pažymėtina, kad melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Todėl bet kurios alternatyvios veikos, numatytos LR BK 235 str. 1 d. padarymas lemia baigtą nusikaltimą. Baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai.
Manytina, jog Alvydo Sadecko veiksmų visuma atitinka minėtos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusysis suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus. Neteisėti A. Sadecko veiksmai pasireiškė tuo, jog duodamas parodymus bei suvokdamas, jog šie parodymai lems A. Drižiaus veiksmų neteisėtumą bei bus pagrindu šio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti, sąmoningai to siekė bei abiejų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo metu davė tikrovės neatitinkančius parodymus.
Tad aukščiau išdėstyta faktinių bei teisinių aplinkybių visuma yra pagrindas teigti, jog A. Sadecko veiksmai atitinka LR BK 235 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, p r a š a u:
1. Panaikinti Pašilaičių policijos nuovados nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano pareiškimą.
2. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą Alvydo Sadecko, gyv. Eigulių g. 14 Vilnius, atžvilgiu dėl LR BK 235 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos įvykdymo“.
LL redakcija neabejoja, kad ir Vilniaus apylinkės prokuratūra suras bet kokią priežastį, kad atsisakytų pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl vienintelė viltis liks teismas, kuris, gal būt, nėra visiškai užvaldytas.
