Pvz., nors Rusijos „Gazprom“ atstovas Lietuvoje, UAB „Dujotekanos“ savininkas Rimandas Stonys ir paskyrė Lietuvos premjeru jam ištikimą Gediminą Kirkilą, tačiau patį R.Stonį suvilioja jauna gražuolė, Lentvario turguje kelis metus pardavinėjusi gėles. R.Stonio bendražygis, vienas Darbo partijos kūrėjų ir Vakarų pramonės korporacijų vadovų Antanas Bosas leidosi suviliojamas tikros viliokės, turtingus vyrus keičiančius kaip kojines, Dainos Randers, kuriai jis jau trečiasis vyras. Nors ta pati Daina pagal amžių galėtų tikti jam į dukras, tačiau jos patyrimas meilės srityje daug didesnis, nei pačio A.Boso. Iki tol A.Bosas gyveno vedęs savo žmoną Loretą, su kuria sulaukė dviejų vaikų. Jis buvo pagarsėjęs ne tik kaip vienas stambiausių verslininkų Klaipėdoje, bet ir tuo, kad buvo kaltinamas organizavęs pasikėsinimu nužudyti savo verslo konkurentus. Tačiau Daina apie tokius piliečius kalba itin švelniai.

Dar vienas pusamžis vyriškis, vienas turtingiausių Lietuvoje žmonių, bendrovės „Ranga IV“ savininkas 47 metų Laimutis Pinkevičius taip pat metė seną žmoną ir keli metai gyvena su buvusia manekene 26 metų Asta Valentaite. Kitas Vakarų pramonės ir finansų korporacijos vadovas Sigitas Paulauskas metė savo žmoną ir gyvena su savo sekretore, Klaipėdos mero Taraškevičiaus dukra.

Pirmasis vyras – pirmoji meilė

Danas verslininkas Sorenas Randersas Kaune gimusiai Dainai tapo jau antruoju vyru. „Buvo ir pirmasis - Borisas, - duodamas interviu spaudai sakė moteris. - Pirmoji meilė, pirmasis vyras. Su juo draugavome nuo septyniolikos, o susituokėme, kai abiem tebuvo po devyniolika metų. Tačiau jau po pusantrų metų su ašaromis akyse ir skausmu širdyje išsiskyrėme.“

Jie buvo nepasirengę santuokai, dabar įsitikinusi Daina: „Jis buvo labai dailus, gerų tėvų vaikas ir itin populiarus tarp merginų.“. Tuoktis devyniolikos metų dabar D.Randers atrodo absurdas: „Jei po poros metų mano sūnus pasakytų, kad tuokiasi, patirčiau infarktą. Tokiam žingsniui reikia subręsti!“

Apie 13 metų su ja pragyvenusį verslininką D.Randersą, kurį sutiko iškart po skyrybų su Borisu, Daina kalba šiltai: išsilavinęs, kultūringas, geras vyras, puikus tėvas. Ir dabar ji draugiškai bendrauja su savo buvusiuoju. „Mums nepavyko išlaikyti vyro ir žmonos santykių, - nuleidžia akis. – Gal ir per bendrą verslą atsirado irzlumas, rutina, išblėso aistra. Kaltinu ir jį, ir save.“

Kaip rašė interneto portalas „šokoladas“, moters akyse sublizgėjo ašaros, išgirdus klausimą, kad galbūt Sorenas tik atsidūrė reikiamu laiku reikiamoje vietoje ir užpildė jos tuštumą po pirmųjų skyrybų: „Aš džiaugiuosi, kad sutikau Soreną. Jis - nuostabus vyras ir vertas nuostabios moters.“

Su A.Bosu, patvirtino Daina, ji susipažino, kai dar nebuvo išsiskyrusi su Sorenu, tačiau širdyje skyrybos su danu buvo įvykusios jau daug anksčiau.

Savo pirmąjį milijoną Daina neva uždirbo su S.Randersu ir gyveno nesuvaržytai. Po to su brolio šeima sukūrė valymo paslaugas teikiančią firmą „Top Clean“.

Tačiau kažkas, pradėjus bendrauti su Bosu, materialiai pasikeitė? „Apie drabužių etiketes nemėgstu kalbėti. Perkuosi tose pačiose parduotuvėse kaip ir anksčiau. Tiesa, padaugėjo kelionių. Vienas kitam iš širdies įteikiame nepigias dovanas.“

M.Randers šyptelėjo paklausta, ar A.Bosas dažnai jai dovanoja apatinį trikotažą. „Neįsivaizduoju jo renkančio apatinį trikotažą, - nusijuokia. - Pagal vyrą ir dovanos. Antano dovanos - solidesnės.“

Kokios įmonės bosas?

Valymo paslaugų firmos vykdančioji direktorė tikina, kad ji, paneigiant Šaulio ženklo prognozes, yra taikus, nors ir atkakliai savo tikslo siekiantis žmogus. Ar turto už 57,8 milijono deklaravęs A.Bosas buvo jos tikslas? „Nebuvau pelenė. Žinojau, kas yra pirmasis milijonas. Žinojau, kad pinigai neatneša laimės, bet suteikia daugiau nepriklausomybės, - Daina tryško energija. – O tai, kad Antanas turtingas? Jei turtingas – tai ir įdomus, nes kažką pasiekė. Turtas – tai privalumas. Nejau turiu dėl to jaustis blogai?“ – svarsto moteris. „Aš taip pat turiu pinigų ir galiu viena puikiai pragyventi su dviem vaikais“, – pareiškė Diana.

Ji pamena susitikimą su A.Bosu, apie kurį moteris pirmą kartą išgirdo sporto klube. Ji mažai domėjosi politika. Tačiau renginyje, kuriame dalyvavo ir A.Bosas, pirmą kartą išgirdusi prisistatant „Antanas Bosas“, ji rimtai pasiteiravo: „Atleiskite, kokios įmonės bosas?“

Ją užkalbinęs A.Bosas moterį sužavėjo maloniu, įdomiu bendravimu ir neįtikimu humoro jausmu. „Jis moka bendrauti, rodyti dėmesį ir išsiskiria iš kitų vyrų. Nepamenu, kad gyvenime tiek daug būčiau kvatojusi, - Daina gyrė ją žavintį A.Boso humoro jausmą. – Pirmojo pokalbio metu jis man patiko, todėl palikau savo telefono numerį. Skambučio sulaukiau greitai. Jau kitą rytą.“

Tačiau Antano kvietimą išgerti arbatos Daina priėmė ne iš karto. Pasidomėjusi, kas yra A.Bosas, D.Randers ilgai dvejojo, ar verta pasimatyti: „Bosas Lietuvoje garsėjo kaip širdžių ėdikas, todėl nemačiau prasmės su juo susitikti.“

Vis dėlto dabar džiaugiasi, kad pasidavė nepailstančioms A.Boso pastangoms ir dėmesiui. Nors iš Antano nesulaukė gėlių ir dovanų: „Jis – rimtas vyras ir nežinau, kodėl jam klijavo širdžių ėdiko etiketę.“

Amžiaus skirtumas padorus

Padorus. Taip Daina apibūdino penkiolikos su puse metų amžiaus skirtumą tarp jos ir mylimojo. Amžius turi įtakos, nes blėsta aistra, keičiasi interesai: „Tačiau į tėvus jis man netinka, o savo aktyvumu Antanas mane gerokai pranoksta.“

Vandens slides, sniego ir vandens motociklus, medžioklę, nardymą, slidinėjimą bei daugelį kitų aktyvių pramogų D.Randers išbandė pirmą kartą su energinguoju sužadėtiniu.

Moteris džiaugėsi ir gražiais jų vaikų santykiais. Danijoje užaugęs Lukas ir Marija dažnai matosi su savo tėvu Sorenu. Taip pat puikiai sutaria su Antanu bei jo vaikais Indre ir Tomu.

„Kvailystė, - papučia lūpas moteris, prakalbus, ar jos vaikai Antaną vadina tėvu, o jo ją - mama. – Tai - neetiška. Reikia gerbti tikruosius tėvus.“

Galima tik įsivaizduoti, kas dėjosi Loretos Bosienės galvoje ir širdyje tą akimirką, tomis dienomis, savaitėmis ir mėnesiais, kai spaudos pirmuose puslapiuose buvo aptarinėjamos net pačios smulkiausios jų gyvenimo detalės.

Klaipėdoje gimusios ir užaugusios Loretos tėvas užėmė labai aukštas pareigas uoste. Merginai rodos nieko gyvenime netrūko. Mergina su jaunatvišku entuziazmu kibo į medicinos mokslus. Šioje tėvo vadovaujamoje įmonėje įsidarbino jaunuolis Antanas. Kartą, besilankydamas savo viršininko namuose, jis išvydo Loretos nuotrauką. Ir nuo tos akimirkos jis tiesiog užsipliekė noru su ja susipažinti – taip jam mergina krito į širdį. Taip ir prasidėjo Antano Boso ir Loretos romanas.

Antanas Loretai negailėjo nieko: vieną dieną jis savo mylimajai padovanojo ne tik savo širdį, bet ir karalystę: visą medicinos centrą. Tai buvo prieš dešimt metų.

Likimas ne tiek keitė Loretą, kiek jos vyrą - Antanas pasuko link politikos ir tapo ne tik turtingu verslininku, bet ir įtakingu politiku.

Po kelerių metų Loretą staiga užklupo žurnalistai: kaip ji reaguojanti į savo vyro, Antano Boso, romaną su dvigubai jaunesne tos pačios partijos nare...

Galima tik įsivaizduoti, kas dėjosi Loretos Bosienės galvoje ir širdyje tą akimirką, tomis dienomis, savaitėmis ir mėnesiais, kai spaudos pirmuose puslapiuose buvo aptarinėjamos net pačios smulkiausios jų gyvenimo detalės.

Praėjo dar keleri slogūs metai – vienintelė jos paguoda buvo kartu su Antanu Bosu sugyventi du vaikai...

Dabar Loreta Bosienė gyvena jau kitaip: ją užvaldė verslo reikalai – nėra taip jau paprasta vadovauti privačiam medicinos centrui, o kur dar labdaringa veikla, pagalba sveikstantiems narkomanams, globojamiems vaikų namams...

Stereotipas

“Tai – stereotipas, kad jauna simpatiška moteris, bendraudama su pasiturinčiais vyrais, domisi tik pinigais, - žurnalui ‘Nuo..iki” sakė D.Randers, - man ši „taisyklė“ visai netinka. Aš nežinojau, kas yra nepriteklius, tad turtingo vyro „medžioklė“ netapo mano gyvenimo tikslu. Ir vaikystėje gyvenimu nesiskundžiau – tėveliai man pirmiau nei draugėms parūpindavo kokį nors gražesnį drabužėlį... O susipažinusi su Antanu Bosu, aš jau buvau klestinčios firmos nuosavybės bendrininkė. Niekada neskaičiavau Antano turto ir nesiruošiu to daryti ateityje. Man tai nerūpi. Aš turiu savo pinigų, jis – savo. O kiek žmogui reikia, kad galėtų apsirengti, pavalgyti, atostogauti, nusipirkti automobilį, atitinkantį jo poreikius? Visai nesvarbu, ar turi milijoną, ar dešimt – vis tiek gali tvarkytis savo gyvenimą. Įdomu, ką apie mane kalbėtų, jeigu būčiau susipažinusi su taksistu? Ar tai jau būtų tikroji meilė? Kodėl manoma, kad jei Antanas Bosas turi daug pinigų, tai jis ne toks kaip visi: nenori būti mylimas, laimingas ir viską daro tik dėl to, kad pasirodytų. Juk visi vyrai, kad ir koks būtų jų piniginės storis, pirmiausia dėmesį atkreipia į gražias moteris. Nesuprantu, kodėl žiniasklaidoje Antanas apibūdinamas kaip „širdžių ėdikas“. Juk jis – rimtas vyras, su žmona pragyvenęs 22 metus. Apie Loretą visada kalba tik gražiai. Tai rodo žmogaus pastovumą, inteligentiškumą. Be to, labai rūpinasi savo vaikais, nors jie ir suaugę. O tai, kas rašoma spaudoje apie jo „nuodėmes“, dažniausiai yra visiškos nesąmonės. Jis juk negyvena kitaip nei kiti vyrai. Kuo jis traukia kitas? Nežinau. O man nuo pat pirmos dienos patiko su Antanu bendrauti, jo klausytis. Jis turi puikų humoro jausmą – niekada neliūdėsi ir nenuobodžiausi. Supraskite: mums jau nebe 16 metų, jau neaplanko meilė iš pirmo žvilgsnio, kai viskas staiga griūva ir keičiasi. Mūsų santykiai rutuliojosi pamažu, bendraujant. Gal lėmė ir tai, kad vienas apie kitą nieko nežinojome, todėl buvo įdomu atrasti „naują žemę “.

R.Stonys „ištirpo“ burtų pagalba?

„Dujotekanos“ vadovo, kuris atleidžia ir skiria Lietuvos premjerus, Rimando Stonio šeimos draugai pasakoja, kad pats R.Stonys visada su šypsena žiūrėjo į savo bendražygių A.Boso ir R.Paulausko, kuris vedė daug jaunesnę Klaipėdos mero Taraškevičiaus dukrą, dirbusią pas jį sekretore, meilės nuotykius, pats žadėdamas niekada nepakliūti ant viliokės žabangų. Tačiau 2005 m. pavasarį sutikęs Rasą Pigagaitę-Karmilienę, po mėnesio išsiskyrė su savo šeima, savo sūnų išvarė iš darbo „Dujotekanoje“, ir parsivežė savo jauną žmoną į  prabangų namą Nemenčinės plente Vilniuje.

R.Stonio draugai mano, kad R.Stonio susižavėjimas Karmiliene galėjo būti ir jo priešų sumanymas reikiamu laiku pakišti jam nuotaką, kad galėtų jį kontroliuoti, o atėjus laikui, ir palikti jį vienais apatiniais. Kalbama, kad Karmilienė neva domisi visokiais užkerėjimais ir burtais („ji prisipažino, kad degino savo vyro plaukus“, - pasakojo vienas artimas šios šeimos bičiulis“). ‚Nestandartinė gražuolė“, - taip apie R.Pigagaitę atsiliepia R.Stonio draugai, pašiepdami, kad jie puikiai supranta, kodėl Antanas Bosas „nukabino“ tokią tikrą gražuolę, kaip Randers, ir kokiu būdu R.Stonį sugebėjo suvilioti niekuo iš išvaizdos neišsiskirianti moteris Rasa Pigagaitė.

Beje, ir pačios Rasos Pigagaitės karjera atrodo labai panaši į Dainos Randers. R.Pigagaitė gimė Pavilnyje, taip vadinamame „tuteišų“ rajone, jos tėvas buvo dzūkas, o motina – lenkė. Nuo penkiolikos metų amžiaus Rasa jau stovėjo Lentvario turguje, prekiavo gėlėmis. Taip tęsėsi iki tol, kol ji nesutiko savo būsimo vyro, turgaus direktoriaus Leono Karnilos, kuris buvo už ja penkiolika metų vyresnis. Pastarasis buvo visai pametęs galvą dėl turgaus gėlininkės – nupirko jau nekilnojamojo turto agentūrą „Censum Optima“, paskyrė ją direktore, ir „juodas“ darbas turguje baigėsi. „Censum Optima“ yra supirkusi nemažai žemės sklypų Trakų rajone, todėl aišku, kad jaunos gėlininkės gyvenimas smarkiai ir staiga pasikeitė.

Su L.Karnila Rasa Pigagaitė pragyveno penkerius metus, tačiau, sutikusi R.Stonį, ji atsisveikino su savo vyru per kelias dienas. Jauna moteris neatsispyrė multimilijonieriaus žavesiui – ji, kaip ir pats R.Stonys, nusprendė skyrybomis išsivaduoti iš santuokos pančių. R.Karnilienė buvusiam savo sutuoktiniui L.Karnilui uždraudė atskleisti jų bendro gyvenimo smulkmenas. „Rasa – jauna, o aš esu gerokai vyresnis vyras, - pasakojo jis spaudai, - mus skiria penkiolika metų. Nors tarp Rasos ir jos draugo Rimando Stonio dar didesnis metų skirtumas – net 24 metai“.

Rasa Karnilienė sugebėjo taip sužavėti verslo gigantą R.Stonį, kad su savo žmona Rima Stonienė jis atsisveikino po mėnesio draugystės su Rasa. R.Stonio žmona spaudai skundėsi, kad ją labiausiai žeidė tai, kad buvęs vyras pamiršo ir apie savo vaikus. Tačiau R.Stonys savo jaunai žmonai buvo itin dėmesingas – nupirko jai bendrovę „Žiežmarių gėlės“, kad ji galėtų grįžti prie savo jaunystės mėgstamo užsiėmimo. Kalbama, kad iš tos meilės savo jaunai žmonai jis net pamiršo sudaryti su ja vedybų sutartį, todėl skyrybų atveju jaunajai gėlininkei atitektų pusė penkto turtingiausio Lietuvoje žmogaus nuosavybės.

„Tokios moterys šalia multimilijonieriaus niekada neatsiranda atsitiktinai, jos visada atsiduria reikiamu laiku reikiamoje vietoje, - įsitikinę LL pašnekovai, kurie tarėsi girdėję, kaip R.Karnilienė neva šantažavo R.Stonienės ir R.Stonio vaikus, ir kad R.Karnilienė neva reikalavo, kad tėvas nutrauktų ryšius su savo vaikais, nes vaikai neva kenkia jų naujai šeimai. „R.Karnilienė sugebėjo įtikinti savo naują vyrą, kad jo vaikai iš ankstesnės santuokos neva rezgia sąmokslą prieš jį, ir geriau nutraukti su jais santykius, - pasakojo R.Stonio draugai, - matyt, tai turėjo įtakos R.Stonio sprendimui atleisti savo sūnų Marių iš bendrovės „Dujotekana“ direktoriaus pareigų“.

Beje, ta pati R.Karnilienė taip ir nesulaukė vaikų nuo savo vyro L.Karnilos. „Ji sugeba labai psichologiškai paveikti žmones“, - pasakojo R.Stonio pažįstami, kurie girdėjo, kad Maskvoje net yra speciali „barakudų“ mokykla, kurioje jaunos gražuolės mokomos, kaip „nukabinti“ pagyvenusį milijonierių ir kaip jį palikti prie suskilusios geldos. Palangoje yra net kelios „raganos“, mokančios, kaip sužavėti vyrą, ir paversti jį klusniu savo įgeidžių įrankiu. Pačios R.Karnilienės tėvai labai džiaugėsi, kad „Rasytei pavyko „nukabinti“ tokį oligarchą“.

Karjera – per lavonus

Po mados ir laisvalaikio kvartalo "Vilniaus vartai" atidarymo sužibusią verslininkų Laimučio Pinkevičiaus ir Astos Valentaitės sėkmės saulę užtemdė bendražygis Antanas Dagelis, netikėtai prabilęs apie pavogtus laurus ir tūkstantines skolas, rašė dienraštis „Respublika“.

Pasakos mados guru

Kaip "Respublikai" pasakojo vilnietis A.Dagelis, prisidėti prie prestižiniais mados pasaulio vardais pagarsėjusių "Vilniaus vartų" projekto dar prieš kelerius metus jam pasiūlė pats "Rangos Group" prezidentas L. Pinkevičius. Vaikino teigimu, pastarajam tada ne itin gerai sekėsi - bankai nedavė paskolų, o ir viename šalies dienraščių verslininko bendrovė buvo paskelbta kaip nemoki ir laiku neatsiskaitanti su klientais.

Tačiau Antanas nepabūgo grėsmingo verslininko įvaizdžio - pasiūlymas atvesti žinomus prekės ženklus į Lietuvą jam buvo įdomus. 2004 metų lapkritį vyrai sukirto rankomis, o jau kitų metu kovą Antanas ėmė vilioti L. Pinkevičiaus "Vilniaus vartams" žinomus mados pasaulio namus, kurie sudarytų nuomos su¬tartis keleriems metams į priekį.

Vaikinui neblogai sekėsi - vos ėmęsis darbų, jis netruko pasigirti konkrečiais rezultatais: "Vilniaus vartuose" panoro įskurti Jeano Paulo Gaultier, "Givenchy", "Gior-gio Armani" ir kiti mados kūrėjai.

"Žinoma, tai užėmė tikrai nemažai laiko, nes visiems reikėjo įrodyti, kad "Vilniaus vartai", esantys miesto pakraštyje, prie kalėjimo, ant pačios užterščiausios gatvės, kur nėra jokių pėsčiųjų srautų, yra geras projektas. O ir partneris, kuris niekada gyvenime neturėjo nieko bendra ne tik su mada, bet ir apskritai su prekyba, yra patikimas. Tam tikrai reikėjo daug laiko ir lėšų", - darbo ypatumais dalijosi Antanas.

Nesutarimai dėl laurų

Užsakovas, verslininkas L.Pinkevičius, savo derybininko neskriaudė - už kiekvieną sudarytą sutartį su atitinkamo lygio mados namais jam buvo atseikėjama apie 25-50 tūkst. eurų.

Viskas būtų gražiuoju ir pasibaigę, tačiau projektas ėmė kvepėti svaiginančia sėkme, o ji lėmė nedidelius nesutarimus dėl to, kam turi atitekti visi laurai.

Antanas neslėpė, kad jam visai nepatiko, jog vis dažniau jo, kaip pagrindinio derybininko, grietinėlę nugriebdavo už projekto pardavimą ir užsakymus atsakinga L.Pinkevičiaus draugė Asta Valentaitė.

"Asta iš tikrųjų stengėsi. Ji - darbšti mergina, gabi pirkimams, užsakymams. Šioje vietoje - viskas tvarkingai, bet kalbant apie derybas su žinomais vardais ir jų atvedimu..." - sakė Antanas ir pridūrė, kad labiausiai jį erzino tai, jog A.Valentaitė staiga ne tik perėmė visą iniciatyvą, bet ir viešai ėmė skelbtis esanti pagrindinė žinomų dizainerių derybininke bei draugė.

"Mane tas pats susidievinimo aktas piktina, kad A.Valentaitė, kurią visi už rankos vedžioja, dabar staiga pasidarė didžiausia mados guru Lietuvoje. Netgi spaudoje rašoma: A.Valentaitė - profesionali dizainerė, o štai Ramunė Piekautaitė - tik dizainerė, - ironizavo vaikinas.

"Ačiū, Jūs nebereikalingas"

Netrukus Antaną ėmė piktinti ne tik laurų dalybos, bet ir finansiniai reikalai, užstrigę dėl, kaip jis pats teigė, pačių garsiausių mados namų - "Bottega veneta" ir "Alexander Maqueen".

Spalio viduryje jis sulaukė akibrokšto: staiga sužinojo, kad jo paslaugu "Vilniaus vartai" atsisako, tad su juo pasirašyta sutartis nutraukta.

"Jie tiesiog nebepasirašė darbų akto; pagal sutartį aš turėjau rasti užsienio partnerius, su kuriais būtu sudarytos sutartys. Jos buvo sudarytos, aš jas nunešiau, tačiau jie nepasirašo. Nors turiu visus įrodymus, kad darbai atlikti, - ir sutartis, ir elektroninius laiškus, ir kita", - aiškino Antanas.

Vaikinas bandė išsiaiškinti situaciją - ne tik mynė bendrovės teisininkų slenkstį, bet mėgino prisibelsti ir pas pačius užsakovus. Tačiau jam nesisekė - vis buvo siuntinėjamas nuo durų prie durų.

Nesumokėtas honoraras lygus butui

Paklaustas apie nesumokėtą atlygį, Antanas neslėpė, kad L.Pinkevičius su A.Valentaite jam liko skolingi gerokai mažiau, nei šiuo metu kainuoja vienas normalus butas – maždaug 400 000 litų.

Komentarai

Laimutis Pinkevičius, „Ranga group“ prezidentas. „Nežinau, man tai visai neįdomu, rašykite ką norite. Aš jam esu viską sumokėjęs, ką jis uždirbo. Jis nesirengtų taip gerai, kai dabar atrodo. Nežinau, iš kur jis čia, kodėl vaikšto ir šneka. O už neatliktą darbą aš dar niekam nesu sumokėjęs ir nemokėsiu. Jūs buvote diskotekoje per atidarymą? Tai štai tą diskoteką mes padarėme per mėnesį. Jis nepadarė per metus. Nors jam buvo išnuomota, padaryta viskas. Taigi čia vienas iš pavyzdžių. Aš jo vietoje gėdyčiausi net taip vaikščioti ir šnekėti. Mes labai su juo garbingai pasielgėme – jis nevertas netgi to, ką gavo. O gavo labai didelius pinigus. Jeigu sužinotumėme, tai, manau, kad jums nereiktų dirbti žurnaliste.

Garbingas žmogus taip nesielgtų. Aš su visai žmonėmis, kurie man dirbo, atsiskaitau pagal darbą. Ambicijos, be abejo, kažkokios žmogaus yra užgautos, bet reikia darbą dirbti. Man nereikia čia vaikščioti ir šnekėti.

Nežinau, tegul jis kreipiasi, kur nori, ir daro, ką nori... Net sumas vardija. Na, tai reikia turėti nors truputėlį sąžinės, ir pirmiausia reikia darbą padaryti o paskui jau ko nors norėti. Aš jo vietoje taip nesielgčiau. Jis užkerta absoliučiai visus priėjimo prie manęs kelius. Jau jisai kreipdamasis į jus užkirto bet kokias galimybes su manimi kalbėtis. Protingas žmogus taip nesielgtų. Pirmiausia reikia pažiūrėti į save. Taigi aš tik tiek galiu apsakyti. Ir nieko daugiau.

Asta Valentaitė, L. Pinkevičiaus draugė. Iš tiesų labai įdomu, kad tai priėjo iki spaudos. Aišku, žmogus turbūt nemiega, nesnaudžia... Netgi mūsų draugai jau skundžiasi, kad sulaukia jo skambučių, kaip čia mus paveikti, ar dar kažką. Mane iš tiesų labai stebina tai, kad žmogui tikrai buvo duota nemažai – ir galimybių buvo, ir uždirbo iš mūsų.

- Bet pats faktas – ar tiesa,, kad jūs jam skolingi?

- Tai visais dalykais rūpinasi teisininkė, ir viskas yra derinama su pačiu Antanu Dageliu. Bet aš negaliu ko nors labai komentuoti, tik kiek aš žinau, tai nemažos sumos jam yra sumokėtos, ir tikrai jinai neturėtų kuo nors labai skųstis. O dėl paskutinių dalykų yra derinamasi.

- Bet tikriausiai išspręsite tą problemą?

- Kas jam priklauso, jis tikrai atgaus. O kas nepriklauso, to jis tikrai negaus.

- Antanas ketina kreiptis į teisininkus...

- Na, tai nėra problema, teisininkai susitiks, ir viskas bus sprendžiama. Tik man yra keisčiausia, kokiais būdais tai daroma – kaip prieinama iki spaudos ir kaip yra skelbiama. Juk taip iš viso gali iš žmogaus nieko negauti.

O dėl visko tikrai susišnekama ir susikalbama. Aš čia nematau problemos. Jeigu jis įrodys savo darbus ir kad ką nors vykdė, tai tikrai jis viską gaus.

Nėra taip, kad atsisakome, kažkaip nutraukiame, išmetame, ir viskas. Pas mus žmonių darbas įvertinamas