Tai vyksta Neringoje
2011-04-21
7 komentarų
Deja, Neringos savivaldybės buvusi administracijos direktorė J. Pocienė ir toliau „karaliauja" savivaldybėje ir džiaugiasi laimingu ir sočiu gyvenimu. Jai netekus administracijos vadovo posto, ji buvo paskirta Neringos savivaldybės bendrojo skyriaus vedėja kur gali toliau pinigus švaistyti į kairę ir į dešinę. J. Pocienė organizuoja Neringos savivaldybės viešuosius pirkimus, kur yra geriausios sąlygos plauti pinigus. Be to ponia J. Pocienė turi didžiulę patirtį grobstyti valstybės pinigus. Buvusi Nidos poilsio namų „Rūta" vyr. buhalterė Jūratė Pocienė kartu su direktoriumi Romualdu Daudžvardžiu pasisavino apie 5 milijonus litų valstybinių pinigų. Teismas direktorių nuteisė 5 metus kalėjimo, o ponia Pocienė atsipirko tik 10 000 litų bauda.
Nidiškiams kyla natūralus ar galima iš kuklios algos susikrauti milžiniškus turtus. J. Pocienė turi kelis butus poilsio namuose „Rūta" . Jos dukra Indrė Pociūtė-Navarackienė pasistatė prabangų namą Klaipėdos mieste, turi butą Nidoje ( Taikos 26-21 ). Nenuskriausta turtais ir antroji jos duktė.
Tai vyksta Neringoje
Neringoje gyvena apie 2400 gyventojų, tačiau žymiai daugiau yra nusipirkę butus ar pasistatę namus iš kitų miestų, kurie Neringoje negyvena. Tačiau gyvenamą vietą jie deklaruoja Neringos mieste. Tokie Neringos „gyventojai" yra potencialūs Kuršių Nerijos nacionalinio parko (KNNP) nokiotojai, šiukšlintojai. Jie teršia aplinką ir niokoja paplūdimius ir kopas. Tokie gyvenamosios „deklaruotojai" Valstybei kainuoja ne vieną milijoną litų. Keista, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, paskelbę kovą su korupcija ir valstybinių lėšų švaistymu, šiuo atveju žiuri pro pirštus.
Dėl to Neringos tikrieji gyventojai yra priversti net kelias valandas laukti ilgose eilėse, kad keltu persikelti į Klaipėdą.
Laikas Vyriausybei panaikinti šiems atvykėliams (šiems tariamiesiems „nuolatiniams Neringos gyventojams) panaikinti lengvatas už įvažiavimą į Kuršių Neriją. Visų pirma tai mokesčių mokėtojų pinigai ir pagaliau amoralu sunkmečio metu remti turtingiausiąjį visuomenės sluoksnį. Čia matyt teisingai sakoma garsiojoje romėnų patarlėje, kad nusikaltimai vykdomi todėl, kad patys turi iš to naudos.
Deja, Neringos savivaldybės buvusi administracijos direktorė J. Pocienė ir toliau „karaliauja" savivaldybėje ir džiaugiasi laimingu ir sočiu gyvenimu. Jai netekus administracijos vadovo posto, ji buvo paskirta Neringos savivaldybės bendrojo skyriaus vedėja kur gali toliau pinigus švaistyti į kairę ir į dešinę. J. Pocienė organizuoja Neringos savivaldybės viešuosius pirkimus, kur yra geriausios sąlygos plauti pinigus. Be to ponia J. Pocienė turi didžiulę patirtį grobstyti valstybės pinigus. Buvusi Nidos poilsio namų „Rūta" vyr. buhalterė Jūratė Pocienė kartu su direktoriumi Romualdu Daudžvardžiu pasisavino apie 5 milijonus litų valstybinių pinigų. Teismas direktorių nuteisė 5 metus kalėjimo, o ponia Pocienė atsipirko tik 10 000 litų bauda.
Nidiškiams kyla natūralus ar galima iš kuklios algos susikrauti milžiniškus turtus. J. Pocienė turi kelis butus poilsio namuose „Rūta" . Jos dukra Indrė Pociūtė-Navarackienė pasistatė prabangų namą Klaipėdos mieste, turi butą Nidoje ( Taikos 26-21 ). Nenuskriausta turtais ir antroji jos duktė.
Dar turtingesnis A. Burkšas, buvęs mero pavaduotojas. Jis Nidoje prie Kuršių marių, griežtai saugomoje UNESCO pasaulio paveldo ir KNNP teritorijose, vietoje sandėliukų pasistatė prabangius namus su didžiulėmis kolonomis, žvejybinių laivų inkarais kieme, kurie nesiderina su kukliais kuršių žvejų archaiškais namais. Šios statybos šiurkščiai pažeidžia KNNP ir UNESCO pasaulio paveldo įstatymus. P. Burkšo valdos „Nidos kempingas" lyg devyngalvis slibinas Parnidžio kopos papėdėje savo čiulptuvais skverbiasi į UNESCO saugomos teritorijos kopas ir pušynus. „Nidos kempinge" automobiliais žalojamos kalnapušės. Kempingo teritorija apsodinta švediškais šermukšniais, kuriuos griežtai draudžiama sodinti KNNP saugomose teritorijose. Šis augalas Kuršių nerijai yra svetimkūnis, tačiau, reikia manyti, jis greitai išplis Neringos miškuose. Ar galėjo Arūnas Burkšas iš UAB „Neringos komunalininkas" vadovo, Neringos savivaldybės vicemero, Klaipėdos apskrities administracijos viršininko ar Vyriausybės patarėjo algos susikrauti šiuos turtus Neringoje, kurie vertinami dešimtimis milijonų litų. Gerai, kad neišsipildė pono Burkšo didžiausia svajonė patekti į Aplinkos ministro kėdę, nes tada Neringoje būtų buvusios įteisintos nelegalios statybos, būtų įrengti Golfo laukai, įrengtas aerodromas, o svarbiausia Kuršių nerija būtų praradusi UNESCO paveldo statusą.
Reikia manyti, kad šie įvykiai Neringoje ir panašūs įvykiai kitose savivaldybėse pagaliau pateks į mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų akiratį, kurios kovoja su korupcija ir viešųjų ir privačių interesų pažeidimais.
Pagaliau svarbiausias naujos Neringos savivaldybės administracijos uždavinys pasirūpinti, kad savivaldybėje dirbtų sąžiningi darbuotojai ir jie tarnautų žmonėms saugodami Neringoje UNESCO paveldo teritoriją.
Jonas Šavelis Palanga, Palanga
Nidiškiams kyla natūralus ar galima iš kuklios algos susikrauti milžiniškus turtus. J. Pocienė turi kelis butus poilsio namuose „Rūta" . Jos dukra Indrė Pociūtė-Navarackienė pasistatė prabangų namą Klaipėdos mieste, turi butą Nidoje ( Taikos 26-21 ). Nenuskriausta turtais ir antroji jos duktė.
Tai vyksta Neringoje
Neringoje gyvena apie 2400 gyventojų, tačiau žymiai daugiau yra nusipirkę butus ar pasistatę namus iš kitų miestų, kurie Neringoje negyvena. Tačiau gyvenamą vietą jie deklaruoja Neringos mieste. Tokie Neringos „gyventojai" yra potencialūs Kuršių Nerijos nacionalinio parko (KNNP) nokiotojai, šiukšlintojai. Jie teršia aplinką ir niokoja paplūdimius ir kopas. Tokie gyvenamosios „deklaruotojai" Valstybei kainuoja ne vieną milijoną litų. Keista, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, paskelbę kovą su korupcija ir valstybinių lėšų švaistymu, šiuo atveju žiuri pro pirštus.
Dėl to Neringos tikrieji gyventojai yra priversti net kelias valandas laukti ilgose eilėse, kad keltu persikelti į Klaipėdą.
Laikas Vyriausybei panaikinti šiems atvykėliams (šiems tariamiesiems „nuolatiniams Neringos gyventojams) panaikinti lengvatas už įvažiavimą į Kuršių Neriją. Visų pirma tai mokesčių mokėtojų pinigai ir pagaliau amoralu sunkmečio metu remti turtingiausiąjį visuomenės sluoksnį. Čia matyt teisingai sakoma garsiojoje romėnų patarlėje, kad nusikaltimai vykdomi todėl, kad patys turi iš to naudos.
Deja, Neringos savivaldybės buvusi administracijos direktorė J. Pocienė ir toliau „karaliauja" savivaldybėje ir džiaugiasi laimingu ir sočiu gyvenimu. Jai netekus administracijos vadovo posto, ji buvo paskirta Neringos savivaldybės bendrojo skyriaus vedėja kur gali toliau pinigus švaistyti į kairę ir į dešinę. J. Pocienė organizuoja Neringos savivaldybės viešuosius pirkimus, kur yra geriausios sąlygos plauti pinigus. Be to ponia J. Pocienė turi didžiulę patirtį grobstyti valstybės pinigus. Buvusi Nidos poilsio namų „Rūta" vyr. buhalterė Jūratė Pocienė kartu su direktoriumi Romualdu Daudžvardžiu pasisavino apie 5 milijonus litų valstybinių pinigų. Teismas direktorių nuteisė 5 metus kalėjimo, o ponia Pocienė atsipirko tik 10 000 litų bauda.
Nidiškiams kyla natūralus ar galima iš kuklios algos susikrauti milžiniškus turtus. J. Pocienė turi kelis butus poilsio namuose „Rūta" . Jos dukra Indrė Pociūtė-Navarackienė pasistatė prabangų namą Klaipėdos mieste, turi butą Nidoje ( Taikos 26-21 ). Nenuskriausta turtais ir antroji jos duktė.
Dar turtingesnis A. Burkšas, buvęs mero pavaduotojas. Jis Nidoje prie Kuršių marių, griežtai saugomoje UNESCO pasaulio paveldo ir KNNP teritorijose, vietoje sandėliukų pasistatė prabangius namus su didžiulėmis kolonomis, žvejybinių laivų inkarais kieme, kurie nesiderina su kukliais kuršių žvejų archaiškais namais. Šios statybos šiurkščiai pažeidžia KNNP ir UNESCO pasaulio paveldo įstatymus. P. Burkšo valdos „Nidos kempingas" lyg devyngalvis slibinas Parnidžio kopos papėdėje savo čiulptuvais skverbiasi į UNESCO saugomos teritorijos kopas ir pušynus. „Nidos kempinge" automobiliais žalojamos kalnapušės. Kempingo teritorija apsodinta švediškais šermukšniais, kuriuos griežtai draudžiama sodinti KNNP saugomose teritorijose. Šis augalas Kuršių nerijai yra svetimkūnis, tačiau, reikia manyti, jis greitai išplis Neringos miškuose. Ar galėjo Arūnas Burkšas iš UAB „Neringos komunalininkas" vadovo, Neringos savivaldybės vicemero, Klaipėdos apskrities administracijos viršininko ar Vyriausybės patarėjo algos susikrauti šiuos turtus Neringoje, kurie vertinami dešimtimis milijonų litų. Gerai, kad neišsipildė pono Burkšo didžiausia svajonė patekti į Aplinkos ministro kėdę, nes tada Neringoje būtų buvusios įteisintos nelegalios statybos, būtų įrengti Golfo laukai, įrengtas aerodromas, o svarbiausia Kuršių nerija būtų praradusi UNESCO paveldo statusą.
Reikia manyti, kad šie įvykiai Neringoje ir panašūs įvykiai kitose savivaldybėse pagaliau pateks į mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų akiratį, kurios kovoja su korupcija ir viešųjų ir privačių interesų pažeidimais.
Pagaliau svarbiausias naujos Neringos savivaldybės administracijos uždavinys pasirūpinti, kad savivaldybėje dirbtų sąžiningi darbuotojai ir jie tarnautų žmonėms saugodami Neringoje UNESCO paveldo teritoriją.
Jonas Šavelis Palanga, Palanga
Pridėti Komentarą
