Už tai, kad atsisakė vykti į Rusiją, ir ten nuveikti kai ką „naudingo“ Valstybės saugumo departamentui (VSD), Lietuvoje gyvenęs čečėnas Malikas Gatajevas su žmona Chadidžat buvo nuteisti pusantrų metų kalėjimo, iš jų atimti jų globojami vaikai, Čečėnijos karo našlaičiai. Po to, kai sutuoktiniai buvo paleisti iš kalėjimo, jie pabėgo į Suomiją, kur pasiprašė politinio prieglobsčio nuo Lietuvos persekiojimo.

Tokio precedento dar nėra buvę, kad vienos ES šalies – Lietuvos - gyventojai prašytųsi politinio prieglobsčio nuo Lietuvos spec. struktūrų persekiojimo kitoje ES šalyje - Suomijoje. Kai čečėnai pabėgo, Lietuva išdavė jų tarptautinį arešto orderį, nes jų byla teisme dar nebuvo baigta, ir jie buvo pasirašę, kad neišvyks. Suomiai, skrupulingai laikydamiesi teisės aktų, įvykdė šį tarptautinį arešto orderį, suėmė sutuoktinius Gatajevus, ir laikė juos kalėjime Suomijoje, tačiau neišdavė Lietuvai, nes jie buvo pasiprašę politinio prieglobsčio Suomijoje. Po to, kai Lietuvos Aukščiausias teismas pripažino, kad čečėnai nuteisti nepagrįstai, ir bylą gražino nagrinėti iš naujo, suomiai juos paleido iš kalėjimo Suomijoje, ir dar išmokėjo kompensacijas už priverstinį ir neteisėtą įkalinimą Suomijoje, nors jie tik vykdė tarptautinio arešto orderį, išduotą Lietuvos Respublikos.

Iki šiol nė vienas VSD darbuotojas dėl minėto skandalo nebuvo nubaustas, nors Lietuvos Respublikos reputacijai padaryta didžiulė žala. Sutuoktiniai Gatajevai atliko labai kilnią misiją – Grozne jie rinko Čečėnijos karo našlaičius, ir juos augino. Atsiradus galimybei, jie iš Rusijos atvažiavo gyventi į Lietuvą, ir čia atsivežė savo globotinius. Našlaičiai ėjo į mokyklą, mokėsi lietuviškai, dirbo, kol tėvas atsisakė bendradarbiauti su lietuvišku VSD.

Kai ši istorija buvo paviešinta, paaiškėjo ir Lietuvos VSD darbuotojų darbo metodai. Pvz., kai Malikas Gatajevas atsisakė tiekti VSD informaciją apie Lietuvos čečėnus bei vykdyti VSD pavedimus Rusijoje, VSD Kauno skyrius iš karto ėmėsi veiklos – VSD darbuotojas Donatas Šumskis susipažino su viena iš Gatajevų globojamų merginų, Seda Isembajeva, kuri pykosi su tėvais, ir apmokė, kaip reikia rinkti įrodymus prieš savo globėjus. Būtent VSD darbuotojas D.Šumskis davė S.Isembajevai diktofoną, ir pamokė, kaip reikia juo naudotis, o paauglė provokavo savo įtėvius, tuo pačiu metu viską įrašinėdama į diktofoną.

VSD surinko dviejų Gatajevų šeimoje augusių paauglių parodymus, kad Grozno angelais vadinamą čečėnų pora neva reketuoja savo globotinius, o atsisakius mokėti muša ir grasina nužudyti. Iš vieno našlaičio esą paimta 400 JAV dolerių, o iš kitų - 350 ir 600 litų. Čečėnai gynėsi, kad dirbantys pilnamečiai turi prisidėti prie šeimos išlaikymo. Kauno miesto apylinkės teismas Gatajevus pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems buvo skirta po 10 mėnesių nelaisvės. Vėliau Kauno apygardos teismas rugsėjį sugriežtino jiems bausmes - skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo Gatajevai dingo. Buvo paskelbta kaltinamųjų paieška, kreiptasi dėl ekstradicijos. Gatajevai Suomijoje sulaikyti sausio pradžioje.

Tai paaiškėjo žmogaus teisių gynėjų iš Lietuvos, Rusijos ir Suomijos surengtoje spaudos konferencijoje „Kada Lietuva liausis persekioti Gatajevų šeimą?“. Joje dalyvavusi dar viena Gatajevų globotinė Belkis Mustieva, remdamasi savo sesers Sedos pasakojimais, tvirtino, kad VSD pareigūnas D. Šumskis ir S. Esimbajeva „buvo meilužiai“.

„Ji tai pasakė man, savo netikrai seseriai, ir kartą man sakė, kad turi išeiti iš namų, kad susitikti su savo „bachūru“ (D.Šumskiu – aut. pastaba), - pasakojo B.Mustieva, - paskui atėjo Donatas Šumskis, ir S.Isembajeva pasakė, kad tai ir yra jis, tačiau tam, kad jo neišvarytų iš darbo, aš jį vadinu kitu vardu. Su manimi dar bendravo VSD darbuotojai Egis ir Gytis, tačiau jų pavardžių neprisimenu. Jie mums sakydavo, kad mūsų globotojai norėjo mus išvežti į Čečėniją, ir ten parduoti kaip organų donorus, ir todėl mums reikia duoti prieš juos parodymus. Saugumiečiai sakė, kad turime prieš savo įtėvius liudyti, nes jie mums papasakojo, kokie buvo jų planai“.

B.Mustieva sakė, kad pati S.Isembajeva pripažino, kad konfliktas su globėjais kilo „dėl arbatos“, ir vėliau jai buvo naudinga šį konfliktą „pratęsti“, nes ji jau rinko įkalčius prieš savo globėjus. „Kitą dieną konfliktas kilo dėl to, kad ji pareiškė, kad nori išeiti iš šeimos, ir gyventi atskirai, - pasakojo B.Mustieva, - tačiau tėvai jai pasakė, kad tai neįmanoma, nes ji čečėnė, čečėnės gyvena su tėvais tol, kol išteka. Kitą dieną ji vėl pasakė, kad nori išeiti, ir paskui S.Idembajeva pasakė, kad globėjai ją sumušė kitame kambaryje. Tačiau toks ir buvo VSD planas – kad tėvai ant jos supyktų ir ją sumuštų. Taip ir atsitiko, o VSD buvo labai naudinga sulaikyti tėvus už grasinimus Sedai ir jos sumušimą“.

Čečėnė papasakojo, kad VSD darbuotojai prieš teismo posėdžius, kuriuose buvo teisiami jų globotiniai, duodavo jiems paskaityti liudijimo protokolus, surašytus prokuratūroje, ir globotiniams tereikėjo juos tiesiog teisme pakartoti.

Čečėnijoje įprasta, kad dukra gyvena savo šeimoje, kol neišteka, ir jokių santykių iki vedybų ar išėjimo gyventi kitur būti negali. Todėl Gatajevai labai pasipiktino, kai S. Esimbajeva pareiškė, kad išeina iš namų, ir gyvens nesusituokusi su savo „bachūru“, t. y. D.Šumskiu. Šeimoje kilo konfliktas, ir neklaužada dukra buvo pamokyta – pasak B.Mustievos, nors „globėjai ir šaukė, kad ją nužudys, tačiau tai nereiškia, kad jie ketino tai padaryti, nes čečėniukai tai skamba visai kitaip, nei lietuviškai“.

 „Taip, jie šaukė, kad ją nužudys, tačiau čečėniškai tai skamba visai kitaip, ir grasinimo šiuose žodžiuose tikrai negalima įžvelgti, - sakė jauna moteris, - aš tai ir patvirtinau Lietuvos teisme, tačiau ten niekas mūsų neklausė, ar mums kas nors nepadėjo duoti tų parodymų. Todėl ten mes ir nesakėme, kad liudijimus duoti padėjo VSD, nes niekas to neklausė. O Suomijos teisme toks klausimas buvo užduotas, ir aš pasakiau, kad liudijimus padėjo rinkti VSD.  Kai kas gali pagalvoti, kad Lietuvoje aš teisme melavau, tačiau to nebuvo, nes manęs niekas neklausė apie VSD įtaką šiai bylai.  Suomijoje daviau parodymus savo globėjų naudai, nes ten iškilo klausimas apie VSD įtaką šiai bylai“.
  
 „Seda pati pasakojo, o ji man, kaip seseriai, nebūtų melavusi, kad su D. Šumskiu ją sieja artimi santykiai, jie buvo meilužiai, – tvirtino B. Mustieva. – Vėliau vadindavo jį kitu vardu, kad iš VSD už tuos santykius neišmestų.“ Ji prisiminė ir kitų dažnai besilankiusių jų namuose VSD pareigūnų vardus – Mantas, Egis, Gytis. Ji prisiminė, kad 2008 metais, kai buvo suimti Malikas ir Chadižat Gatajevai, VSD pareigūnai buvo dažni svečiai. „Tiesa, jie negyveno mūsų namuose, bet jų automobilis nuolatos stovėjo kieme.“

Vėliau VSD pareiškė, kad DNR tyrimas parodė, kad ne D.Šumskis buvo S.Isembajevos vaiko tėvas.  „Džiaugiamės, kad toks DNR tyrimas buvo atliktas, tačiau ir jis kelia dar daug klausimų, – sakė ne vienerius metus su šia šeima bendraujantis Gintautas Bukauskas, pabrėžęs, kad teismo bus prašoma atlikti pakartotiną D. Šumskio ir S. Esimbajevos DNR tyrimą.

„Dar iki tol, kol jie pradėjo bylą prieš mūsų globėjus, VSD buvo išsikvietusi Maliką Gatajevą, ir siūlė jam dirbti VSD, teikiant informaciją apie čečėnus, - pasakojo B. Mustieva.

„M.Gatajevas davė parodymus Suomijos teisme, kad dar 2008 m. rugsėjį VSD pareigūnai atvažiavo į jo butą, ir pasiūlė pasikalbėti, - pasakojo Rusijos–Čečėnijos draugijos vicepirmininkė Oksana Čelyševa, - kai M.Gatajevas pasidomėjo, kokiomis temomis, VSD pareigūnai jam pasiūlė neuždavinėti daug klausimų, nes priešingu atveju jis bus iškviestas į VSD jau kitu būdu. Po to jie išsivežė M.Gatajevą į Kauno VSD skyrių, ir ten paklausė, ar negalėtų M.Gatajevas nuvažiuoti į Rusiją, ir ten įvykdyti ką nors „naudingo“. Kai M.Gatajevas paklausė, kas turima omenyje, sakant „naudingo“, VSD darbuotojai jam atsakė, kad Čečėnija kovoja su Rusija, ir todėl visi čečėnai turi nekęsti Rusijos. „Jeigu Lietuva kariautų su Rusija, aš galėčiau nuvažiuoti į Rusiją ir ten nuveikti ką nors naudingo“, - sakė vienas saugumietis. Tačiau M.Gatajevas atsisakė važiuoti į Rusiją, sakydamas, kad jo karas jau seniai pasibaigė, ir su rusais reikia derėtis, o ne kariauti. Tuomet saugumiečiai pažadėjo M.Gatajevui, kad jo gyvenimas Lietuvoje smarkiai pablogės. Taip ir atsitiko -  po mėnesio jam buvo iškelta byla. M.Gatajevas davė apie tai viešus parodymus – tiek suomių policijai, tiek ir žurnalistams“.

Sutuoktiniai Gatajevai bei šeši jų vaikai, gyvena Suomijoje, ir jie vis dar laukia, kada bus išspręstas klausimas dėl politinių pabėgėlių statuso suteikimo. Kiti šeši Gatajevų šeimos globotiniai gyvena „SOS vaikai“ kaime Vilniuje.
„Gatajevai prašo prieglobsčio nuo persekiojimo Lietuvos Respublikoje, - pasakojo O.Čelyševa, - ir tai pirmas kartas Europos istorijoje, kai trečios šalies piliečiai prašė politinio prieglobsčio nuo vienos iš ES narių kitoje ES šalyje. Tos politinės aplinkybės smarkiai komplikuoja visą situaciją, tačiau kai Lietuva 2009 m. pabaigoje išdavė Gatajevams tarptautinį arešto orderį, tai Suomija, paklusdama ES įstatymams, suėmė Gatajevus, nors jie ten niekada nesislapstė, ir buvo paprašę politinio prieglobsčio. Nepaisant to, suomiai įvykdė tarptautinį arešto orderį, ir juos suėmė – abu sutuoktiniai buvo laikomi Suomijos kalėjime. Vėliau, kai Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino nuosprendį Gatajevams, suomiai juos paleido iš kalėjimo, ir sumokėjo kompensaciją už neteisėtą įkalinimą“.
 
Pasak O.Čelyševos, Gatajevus labai jaudina jų šeimos likimas – šešių vaikų, gyvenančių Lietuvoje, SOS vaikai kaime, ir dar septynių globotinių, esančių Grozne. Jie tikisi, kad šeima susijungs, tačiau jeigu tai neįmanoma Rusijoje arba Lietuvoje, gal būt tai pavyks Suomijoje. Jie laukia, kada vaikai bus gražinti į savo šeimą. Nors dar nuo teismo Lietuvoje pradžios Gatajevai parrado leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau vėliau tas draudimas buvo panaikintas. „Turiu pasakyti, kad jų psichologinė ir moralinė būsena tokia, kad jie tikrai nenori grįžti į Lietuvą, - sakė O.Čelyševa, - tuo labiau, kad jie prarado viltį dėl lietuviško teisingumo sistemos ir bijo, kad čia bus sugalvota naujų persekiojimo būdų. Manau, kad jie galėtų grįžti į Lietuvą tik tokiu atveju, jeigu Lietuvos valstybė oficialiai jų atsiprašytų“. 

Suomijoje čečėnų psichologinė būklė labai prasta, nors jie turi puikias gyvenimo sąlygas, ir juos nuolat konsultuoja psichologai. Vienas iš našlaičių – 11 metų Čaki Gatajevas pergyvena didžiulį postraumatinį stresą, nes kai jis dar gyveno SOS kaime Vilniuje, jam buvo pasakyta, kad Gatajevai nėra jo biologiniai tėvai, o tik globėjai. „Vietoj to, kad nuraminti vaiką, jiems lengviausias kelias buvo pasiųsti vaiką į psichiatrijos ligoninę, kur jis buvo laikomas ilgą laiką, ir ten gydomas psichotropiniais vaistais, - pasakojo O.Čelyševa, - Suomijoje šis vaikas praeina psichologinės reabilitacijos kursą. Nepaisant visko, Gatajevų vaikai eina į mokyklą Suomijoje. Iš pradžių jie buvo mokomi suomių kalbos, ir labai nustebino mokytojus, sėkmingai išlaikę egzaminus. Šiuo metu globotiniai mokosi Suomijos bendrojo lavinimo mokyklose kartu su savo bendraamžiais. Jie turi daug draugų, nors „SOS kaimo“ Vilniuje administracija buvo padariusi išvadas, kad Čaki Gatajevas yra asocialus ir nevaldomas, tačiau Suomijoje greitai adaptavosi“.

„Nors, atvirai kalbant, mums nelabai rūpi, kas yra tikrasis, biologinis tėvas. D. Šumskis dalijo savo vizitines korteles, parūpino diktofoną, organizavo Sedos „pabėgimą“, apgyvendino VSD kontroliuojamame bute, – kalbėjo Rusijos–Čečėnijos draugijos vicepirmininkė Oksana Čelyševa. – D. Šumskio domėjimasis dvidešimtmete mergaite, „meilė“ ir butas dingo iš karto po to, kai Gatajevai pabėgo į Suomiją.“
Žmogaus teisių gynėjai pabrėžė, kad jie ypač susirūpinę šešių Vilniuje esančių Gatajevų mažamečių globotinių likimu, dėl kurių likimo šiuo metu Kaune vyksta teismo procesas, kuriuo siekiama iš Gatajevų šeimos atimti globėjų statusą. Jei tikėtume Gatajevų šeimos bičiuliais, tai šešis globotinius priėmusių vienų globos namų darbuotojai esą kreipėsi į VSD patarimo, ar galima leisti Gatajevams bendrauti su savo įsūnytais vaikais“.
 
 „Reikia suprasti, kodėl Gatajevai taip prastai jaučiasi, - sakė Gatajevų šeimos draugas Gintautas Bukauskas, - priežastis, matyt, yra vienintelė, nes šeši jų nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra Vilniuje, „SOS vaikai“ kaime, ir jiems su šiais vaikais neleidžiama bendrauti, kalbėtis čečėnų kalba. Kitas dalykas, kad Lietuvoje pradėtas teisminis procesas, kad Gatajevams būtų apribotos globos teisės šiems vaikams, ir „SOS kaimo“ administracija kreipėsi į VSD patarimo, ar leisti tėvams matytis su savo globotiniais. Mūsų nuomone, tokie dalykai yra neleistini, nes nežinau nuo kada minėta valstybės institucija pradėjo domėtis vaikų auklėjimo reikalais, ir spręsti, ar gali vaikai bendrauti su savo tėvais“.

G. Bukauskui atsirūgo parama Gatajevams
Po to, kai G.Bukauskas bandė padėti gatajevų šeimai, jam pačiai ir jo žmonai buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Tas, kuris bando pasipriešinti VSD atliekamiems nusikaltimams, turi būti sunaikinamas. Lygiai tas pats nutilo ir su Gatajevų šeimą bandžiusiu apginti Gintautu Bukausku – Kauno prokurorai jam  iškėlė bylą už tariamą oficialaus dokumento suklastojimą, o jo žmonai – už tariamą aplaidų buhalterijos tvarkymą. G.Bukauskas atsakė į LL klausimus:
- Kaip jūs tapote Gatajevų šeimos gynėjais?
- Kai 2005 m. spalio mėn. „Lietuvos ryte” pasirodė publikacija apie tai, kad sulaikyti čečėnai Gatajevai už neva smurtą prieš vieną iš savo globotinių, ir kad spėjama, kad jie reketavo savo globotinius, aš labai nustebau, nes Gatajevus aš pažinojau ketverius metus iki jų sulaikymo, ir nei reketo, nei smurto toje šeimoje nemačiau. Gatajevai savo globotinius augino reikliai, tačiau su meile. Ir tokių dalykų, kaip turto prievartavimas, kas buvo aprašyta „Lietuvos ryte”, man asmeniškai nėra tekę matyti. Aš pradėjau domėtis šia istorija ir mane labai nustebino, kad tokioje atrodo eilinėje buitinėje byloje dalyvauja Valstybės saugumo departamentas ir netgi didelės VSD pajėgos. Apie šią istoriją ir VSD vaidmenį aš informavau Gatajevų bičiulius Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Kai jie pradėjo domėtis, kas čia vyksta, aš pradėjau rinkti duomenis apie šią bylą. Tuo daugiau tos informacijos aš gavau, tuo man labiau didėjo abejonės dėl VSD veiklos. Tuo metu įvyko labai keistas sutapimas – spalio 16 d.  Grozne buvo sulaikytas Muslimas Mamajevas, kurį Kadyrovo administracijos parankiniai apkaltino bendradarbiavimu su kovotojais. Tie du sinchroniški suėmimai ir iškėlė abejonių, ar nėra kokio tai bendradarbiavimo tarp VSD, Rusijos FSB ir gal būt Kadyrovo administracijos. Mes po truputėlį pradėjome rinkti duomenis, juos analizuoti. Iš Suomijos atvažiavo viena Gatajevų šeimos draugė, kuri pažinojo Gatajevus daugelį metų ir  pradėjo jų šeimos gynimo kampaniją Suomijoje. Aš suradau Kaune advokatus Gatajevams ir organizavau medžiagos apie šią bylą pateikimą žurnalistams ir greitu laiku – 2009 m. vasario mėn. 2 d. mano žmonos vertimų biure Kaune apsilankė net septyni Kauno ekonominės policijos policininkai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros Nomedos Ožkutytės.
- 14 kv. metrų ploto patalpas jie krėtė septyniese ir pareikalavo, kad būtų pateikti visi vertimų biuro finansiniai dokumentai, ir kad nedelsiant būčiau iškviestas ir aš. Krata truko keturias valandas, ir kai aš atvykau, Ožkutytė pareikalavo, kad atiduočiau “Lituanicos” buhalterinę dokumentaciją. Galiausiai Ožkutytė mums buvo prasitarė, kad mūsų vertimų biuras yra išvertęs į užsienio kalbas per daug gerų Gatajevų charakteristikų ir kad aš per daug aktyviai organizavau Gatajevų gynybą ir dabar malonėkite už tai gauti, kas priklauso. Kartu prokurorė Ožkutytė pasiteiravo manęs, ar mano žmona nenorėtų nuo manęs pailsėti bent porą savaičių. Ji man leido suprasti, kad uždarys mane į kalėjimą, kad persigalvočiau.
- Už ką?
- Po mėnesio paaiškėjo – kovo 2 d. įvyko dar viena krata mano žmonės vertimų biure, ir šį kartą jau su teisėjo sankcija, nes pirmą kartą policija jokios sankcijos kratai neturėjo. Tuomet aš buvau sulaikytas 48 valandoms, ir man buvo pateiktas nutarimas apie neva suklastotą labdaros perdavimo – priėmimo aktą, Man buvo inkriminuota, kad aš neva priverčiau Maliko Gatajevo brolį suklastoti parašą. Reikia pateikti visus dokumentus, kad susidarytumėte aiškų vaizdą, koks tai absurdiškas kaltinimas. Tačiau tuomet prokurorė Ožkutytė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Bronislovą Lietuką, kad man būtų 10 dienų pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietukas pamanė, kad mano žmonai pailsėti nuo manęs pakaks trumpesnio laikotarpio ir skyrė septynių dienų kardomąją priemonę suėmimą. Kiek aš žinau Lietuvoje teisinėje praktikoje žmogui, kuris yra įtariamas oficialaus dokumento suklastojimo, yra išimtinis atvejis, kad jis būtų suimtas. Taip prokurorė Ožkutytė po mėnesio įgyvendino savo pažadus mano žmonai ir leido jai nuo manęs pailsėti. Sulaikymo metu nebuvo vykdomi jokie procesiniai veiksmai, aš nebuvau kviečiams nei į  d. apklausas, ir jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami iki šių metų gegužės 7 d. Gegužės pradžioje man paskambino žurnalistė Rūta Janutienė ir pasiteiravo, ar aš negaliu duoti interviu apie Gatajevų bylą. Aš ir mano žmona sutikome apie tai pasikalbėti. Praėjusios savaitės “Paskutinės instancijos” laidoje buvo panaudotas vienas mūsų interviu fragmentas.
- Tai buvo anonsas apie būsimą “Paskutinės instancijos” laidą apie VSD metodus?
- Taip, ir trečiadienį mano žmona gavo šaukimą ateiti pas prokurorę Ožkutytę. Prokurorė pareikalavo, kad mano žmona duotų parodymus toje byloje, kurioje aš esu kaltinamas oficialaus dokumento suklastojimu. Mano žmona atsisakė duoti parodymus prieš mane ir tada Ožkutytė pasiūlė mano žmonai dar kartą apsilankyti pas prokurorę ir pareiškė, kad pareikš jai įtarimą dėl aplaidžios buhalterijos tvarkymo vertimų biure ir nelicencijuotos veiklos. Kai buvo paimti vertimų biuro buhalteriniai dokumentai, tyrimą atliko ekonominė policija ir pernai jų komentaras buvo maždaug toks : už tuos smulkius buhalterinius pažeidimus jums gresia tik administracinė atsakomybė. Visus metus nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, mano žmona sumokėjo visus pareikalautus mokesčius, ir buvo ramu. Tačiau vos pasirodė anonsas apie Gatajevų bylą, mano žmonai buvo pranešta, kad jai bus įteiktas įtarimas dėl aplaidžios buhalterijos vedimo. Nuo gegužės 12 d. mes abu esame įtariamieji. Prokurorė Ožkutytė mums davė pasirašyti pasižadėjimą, kad nieko neskelbsime apie šias bylas, todėl mums supančiojo rankas kalbėti apie šią istoriją. Nors aš esu kviečiamas ir į bylą gegužės 31 d. Suomijoje, kur bus svarstoma byla dėl VSD vykdytos Gatajevų šeimos persekiojimo. Todėl dabar negalime pasakyti daugelio dalykų, kurie mums yra žinomi iš Gatajevų bylos. Aš taip pat susidomėjau ir klaipėdietės Eglės Kusaitės (įtariamos terorizmu aut. Pastaba) byla. Manau, kad „Lietuvos rytas” ją paviešino vien norėdamas atitraukti dėmesį nuo gatajevų bylos. E.Kusaitės byloje veikė toks pat panašus VSD provokacinis mechanizmas, kuris buvo panaudotas ir Gatajevų byloje. Malikas Gatajevas buvo provokuojamas vykti į Rusiją ir ten ką nors įvykdyti. Jam buvo sakoma, kad Čečėnija kariauja su Rusija, tai kodėl su Malikai, čia Lietuvoje ramiai gyveni? Akivaizdu, kad Lietuvoje jie jau seniai ieškojo tokių teroristų, tačiau su Maliku Gatajevu jiems tokia provokacija nepavyko. O Eglės Kusaitės atžvilgiu ta VSD provokacija pavyko, nes ji yra labai jautri mergina, rašė eilėraščius, ir ilgą laiką VSD Klaipėdos apygardos skyriaus pareigūnai ją provokavo ir praktiškai stūmė į terorizmo pusę.
-