Reziume
Nesibaigianti Kauno pedofilijos byla, kontraversiškai komentuojama teisėsaugininkų ir žurnalistų, kategoriškai vertinama visuomenės, reikalaute reikalauja turimų ir žinomų faktų palyginimo, įvertinimo bei motyvuotos išvados.
Pusė pedofilinės bylos faktų, užfiksuotų 56 Drąsiaus Kedžio skunduose, išnagrinėjo Seimas, juos įvertino ir priėjo motyvuotos išvados, kad tikrai – skundžiami prokurorai nekvalifikuotai, nekompetetingai dirbo savo darbą ir aplaidžiai vilkino bylą, ko pasekoje žuvo 2 gyvybės, o byla neužbaigta.
O reikėjo tik įtariamuosius pedofilija areštuoti ir būtų išsaugotos 2 gyvybės bei būtini liudininkai byloje.
Teisingas Seimo išvadas turėjo sekti atitinkami ir sprendimai – eliminuoti iš pareigų nekompetetingus ir nekvalifikuotus prokurorus be teisės dirbti teisininko darbą, o aplaidžiai vilkinusius – patraukti baudžiamojon atsakomybėn už pareigybinį nusikaltimą, sukėlusį mirtinas pasekmes.
Tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas, todėl tolesnė Kauno pedofilijos bylos eiga vyko lygiai tokiu pačiu būdu ir tempu bei vėlei turėjo panašias pasekmes – dar 2 gyvybių praradimą ir nepilnavertės bylos perdavimą teisman.
Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė
Pažymėtina, kad ir po tyrimo Seime kiekvieną teisėsaugininkų procesinį pažeidimą fiksavo V. ir A.Venckai (Kedžių atstovai byloje), kurių per 10 mėnesių buvo padaryta 51 kartą.
Taip per visą daugiau nei 2 metus besitęsiančią pedofilijos bylą buvo užfiksuoti 105 LR BPK pažeidimai, kurių niekas netaisė. To pasekoje byla teismą pasekė nepilnavertė, kas jau iš anksto sąlygoja neteisingą būsimą sprendimą, o pastarasis – ir tolesnį bylos skundimą aukštesnėms instancijoms.
Pažymėtina, kad visa Lietuvos teisėsaugininkų ir teisėtvarkininkų sistema puikiai supranta, jog su užfiksuotais 105 procesiniais pažeidimais byla Strasbūre bus išnagrinėta ne Lietuvos naudai ir, tikėtina, bus paviešinta kaip nedesovietizuotos teisinės sistemos neigiamų proceso pažeidimų pavyzdys visoje Europos Sąjungoje.Nežiūrint to, Kauno pedofilijos byla atkakliai ir nuosekliai falsifikuojama, neadekvačiais procesiniais veiksmais, siekiant perkvalifikuoti nusikaltimą ( prievartavimą į tvirkinimą) bei, trūkstant įrodymų, – ją pabaigti niekiniu sprendimu.
Taip antai, nebuvo atlikta įtariamųjų pedofilija psichologinė – psichiatrinė ekspertizė, nors , dėl grąsinimo nužudyti, N.Venckienė buvo kelis kartus rašiusi Generaliniam prokurorui, tačiau veltui. Nors ir ši procesinė priemonė, ne tik privalomas areštas, galėjo išsaugoti abiejų įtariamųjų gyvybes, tačiau vietoj arešto buvo paskirta priešinga priemonė – įtariamųjų apsauga, kas kainavo mokesčių mokėtojams apie 0,5 milijono litų!
Tuo tarpu apsauga valstybės pareigūnei N.Venckienei nebuvo paskirta – akivaizdūs dvigubi standartai. Ir dvigubi standartai priešinguose procesiniuose poliuose esančių bylos dalyvių! Įtariamieji nusikaltimu – saugomi vietoj arešto, o nukentėjusieji vietoj apsaugos – svarstomi Teisėjų Taryboje už teisėtą juridinę pagalbą ir naudojamąsi viešumo principu.
Nebuvo apžiūrėtos ir nusikaltimo padarymo įvykio vietos.
Nebuvo patikrinti 15-os J.Furmanavičiaus telefonų išklotinių adresatai, o tuo pačiu metu – atvirkščiai – sunaikinti analogiški įrodymai pedofilo Gotlibo byloje, kas kelia pagrįstą įtarimą apie abiejų bylų bendrus dalyvius ir užtarėjus.
Įtariamųjų atpažinimo procedūra atlikta su tokiais akivaizdžiais kiekybiniais ir kokybiniais trukdžiais, kurie vieni verti pareigūnų baudžiamosios atsakomybės. Antai, 5 metų aukai buvo pateikti 36 vienetai nuotraukų, kai suaugusiam rodomi tik 5-10 vienetų ir ne daugiau. Maža to, nuotraukose įtariamieji 10 metų jaunesni ir dar nenuplikę bei su ūsais ar barzdomis. Tai akivaizdus, apgalvotas ir suplanuotas aukos klaidinimas, siekiant įrodyti vaiko parodymų nepatikimumą!
Tuo tarpu atlikta licenzijuotų specialistų kompleksinė teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė ir eilės gydančių psichologų Lietuvoje bei užsienyje išvados apie D.Kedytės parodymų teisingumą, prokurorų ignoruojamos. Maža to, dedamos neteisėtos pastangos šiai išvadai paneigti, kaip antai:
- neteisėtas D.Kedytės pagrobimas ir patalpinimas į Vaikų Raidos Centrą (praktiškai – vaikų psichuškę) bei „gydymas“ nuo slogos, po kurio auka užmiršo mėgstamus žaidimus;
- nelicenzijuotos psichologės pažyma apie D.Kedytės psichologines galimybes suvokti tiesą ir liūdyti – visai priešingas visų (4) ekspertų nuomonei! Tačiau būtent ši pažyma, parašyta nelicenzijuotos, aukos nemačiusios specialistės, figūruoja pedofilijos byloje kaip lemiama!
Neteisėtas patalpinimas į psichiatrinę ligoninę ir laisvės apribojimas visai savaitei Baudžiamajame kodekse įvertinas 146 straipsnio 3 dalyje. D.Kedytei buvo įvykdytas akivaizdus sovietinis piktnaudžiavimas psichiatrija, kuris buvo nutrauktas tik Seimo narės pagalba, nes prokuroras R.Jancevičius ne tik neatliko prokurorinės priežiūros pareigos, bet ir prisidėjo prie nusikaltimo.
Tuo pačiu metu antroji auka buvo atiduota tėvui – kriminaliniam nusikaltėliui (8-14 kartų teistam) ir išvežta iš Lietuvos. Nors mergaitė 3 metais vyresnė už D.Kedytę ir galėjo daug išsamiau liudyti. Pažymėtina, kad ji pati kreipėsi į mokyklos psichologę pagalbos, tačiau šio epizodo pedofilijos byloje nėra.
Argi neakivaizdūs dvigubi standartai ir susidorojimo su aukomis srityje?
4 paminėti faktai neišsemia 105 skunduose išdėstytų procesinių pažeidimų, o tik iliustruoja išdėstytų procesinių pažeidimų esminę svarbą bylos eigai, dvigubus standartus, kurių tikslas – panaikinti įtarimus nusikaltėliams ir apkaltinti aukas bei jų užtarėjus.
Įtarimų pedofilams ir sąvadautojams panaikinimas turėjo tikslą ne vien išgelbėti konkrečius asmenis, o ir pridengti ištisą pedofilų klaną. Todėl galima, ir netgi būtina pašalinti silpnąsias klano dalis ( J.Furmanavičių, V.Naruševičienę, A.Ūsą), kaltę už jų nužudymą suverčiant aukos gynėjui D.Kedžiui. Ir visai nesvarbu :
- kad iš numesto ginklo prie N.Naruševičienės – nebuvo iššauta;
- kad ant ginklo prie D.Kedžio lavono nėra jo rankų pėdsakų;
- kad D.Kedys tiesos ieškojo viešai, tik įstatyminiais keliais ir nėra grąsinęs jokiomis represijomis;
- kad šūvių aukoms profesionalumas ir kontrolinis šūvis kelia logišką įtarimą apie šaulio darbą jėgos struktūrose;
- kad panaudoto ginklo rūšis naudojama tik jėgos struktūrose.
Tačiau šias aplinkybes prokurorai ignoruoja. Kaip ir ignoruoja per žiniasklaidą paviešintų liudininkų parodymus:
- apie kontrolinį šūvį į teisėją vieno iš dviejų asmenų, nuvažiavusių iš įvykio vietos baltu autobusiuku;
- apie D.Kedžio pagrobimo faktą, bei jo lavono atvežimą į pamarį dviejų aukštų vyriškių ir vieno nediduko;
- apie liudininko patalpinimą į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę, o kitų liudininkų – užtildymo;
- apie mirusiojo D.Kedžio bato švarius padus, kas liudija jo atnešimą į radimo vietą;
- apie šalia gulėjusio butelio turinį (vanduo) ir jo šaltinio nustatymo vietą;
- apie pakartotinos ekspertizės rastus D.Kedžio organizme raminamųjų ir miegui skirtų vaistų likučius, kas akivaizdžiai rodo apie paieškos Ispanijoje imitaciją, kai užteko žvilgtelėti tik į vaistinių kompiuterius pagal receptinių vaistų pavardes;
- apie mirusiojo D.Kedžio „angelo pozą“, kuri liudija apie tramdomųjų marškinių panaudojimą.
Prokurorai ne tik ignoruoja tai, bet ir visai nelogiškai priešingai paskelbė D.Kedžio planuotų nusikaltimų grafiką bei paskelbia jį per TV viešai! Maža to jau prokurorai įvardina D.Kedį žudiku – vietoj teismo.
Ir nieko.
Nei svarsto jų aukštesniosios instancijos, nei baudžia, nei draudžia, nors D.Kedžio atstovai pateikė pareiškimus dėl garbės ir orumo pažeidimo.
Ar ne atrodo, kad pusinis Seimo įvertinimas (nekvalifikuoti, nekompetetingi ir aplaidžiai vilkinę) be sprendimo eliminuoti tokius ir nubausti, suteikia prokurorams sparnus – tvirtą įsitikinimą, kad juos aukščiausioji valdžia palaiko ir dengia?
Tokia pedofilus dengianti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto politika padrąsino ir teismus. Tačiau jie, atvirkščiai nei prokurorai bylos nevilkino porą metų, bet per 15 minučių nusprendė ir įpareigojo skubiai grąžinti globojamą auką įtariamąjai savadautojai!
Nuo tokio jau 5-to pasikėsinimo eliminuoti auką ir taip be teisinių pasekmių pedofilams užbaigti bylą, išgelbėjo „suklupusį prie vartų“ akciją. Pasipriešinusią pedofilų klanui visuomenę parėmė žiniaskalaida, nutransliavusį per visą ES klupančiuosius ir taip sustabdžiusi pasiruošusią pulti policiją. „Suklupusią“ akciją palaikė ne tik ES, bet ir JAV bei Kanada.
Ir vėl fiksuojame dvigubus standartus: nors 15 minučių Kėdainių teisėjo sprendimą sustabdė Aukštesnysis Teismas, tačiau B.Varsackį svarstanti Teisėjų Taryba nusprendė nekelti jam drausminės bylos, nes tai tik „asmeninė nuomonė“, o ne etika pažeista...
Nors čia akivaizdūs procesiniai pažeidimai, vaikus ginančių įstatymų pažeidimai, ignoruojant jų interesus bei viršijant teisėjo kompetenciją! Šiuo atveju keltina baudžiamoji byla, o ne drausminė atsakomybė, tačiau...
Tačiau svarsto teisėją N.Venckienę už iš jos neteisėtai išimtų ir išviešintų kompiuterinių laikmenų skyrių lietuviškus įvardinimus!? Svarsto asmeninius užrašus, o ne B.Varsackio pažeistus visuomeninius interesus! Svarsto ne teisėjo imunitetą pažeidusį prokurorą K.Betingį, ne teismo sprendimo 10 mėnesių nevykdantį prokurorą R.Šileikį, dėl L.Stankūnaitės sąvadavimo fakto tyrimo, ne prokurorą R.Jancevičių už D.Kedytės neteisėtą laikymą psichiatrinėje ligoninėje bei atpažinimui nuotraukų nusikalstamą parinkimą, - bet svarsto teisėją N.Venckienę už globėjos pareigų atlikimą.
Neteisėtai išimti asmeniniai teisėjos N.Venckienės užrašai daug svarbesni, nei visuomenės ir pedofilų aukos interesus pažeidžiantys teisėtvarkos bei teisėsaugos pareigūnai.
Į bendrą pedofilų gynimo chorą labai organiškai įsijungė ir advokatė. Nors ir su akivaizdžiais interesų sutapimais – atstovaujant aukos motina ir įtariamąjį vienu metu, tačiau tokio, įstatymais draudžiamo priešingų šalių atsotvavimo niekas nesvarsto: nei advokatų Garbės teismas, nei Advokatų taryba, nei įstatymo priežiūrą privalantys vykdyti prokurorai, nei Teisingumo ministerija. Nors pareiškimai apie tai aukos atstovų buvo pateikti.
Visuotinas solidarumas.
Pradedant vaikų teisių gynimo institucijomis, prokuratūra, teismais ir advokatūra, Teisingumo ministerija ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu užbaigiant.
105 kartus, pareiškimuose užfiksuoti procesiniai pažeidimai Kauno pedofilijos byloje akivaizdžiai demonstruoja visai atvirkštinį valdžios institucijų darbą: ginama ne pedofilų auka, bet dedamos visos žinomos pastangos išgelbėti nuo teisėtos bausmės nusikaltėlius! Ir pedofilinius nusikaltėlius plačiąja prasme – tą klaną ir jį ginančią sistemą. Aukojant gyvybes, talpinant į psichiatrines liudytojus, ignoruojant ekspertų išvadas, pažeidžiant privalomus procesinius veiksmus.
Ir visai nesibijant atsakomybės.
Štai čia ir yra teisinis nihilizmas, vykdomas valstybiniu mąstu, nedesovietizuotų valdininkų.
Apibendrinus visus per 2 metų pedofilijos bylos vilkinimo laikotarpį viešai išaiškėjusius faktus, galime konstatuoti išsiryškinusį grupinį, su teisėtvarkos ir teisėsaugos pareigūnų bendrininkavimu, pedofilinį nusikalstamumą, kurio metu buvo pašalinti ( nužudyti) 4 nepatikimi liudininkai, eliminuota (išvežta iš Lietuvos) viena auka ir pasikėsinta neutralizuoti (piktnaudžiaujant psichiatrija) antrąją auką.
Tokią bendrą Kauno pedofilijos bylos fabulą suskaldė ir rezonavo 2 įtariamųjų (J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės) nužudymo byla, apkaltinant kerštu D.Kedį.
To pačio D.Kedžio įtartina mirtis, ignoruojant jo pagrobimo, kankinimo ir nužudymo akivaizdžius faktus, bei trečio įtariamojo (A.Ūso) imituota žūtis.
Tai prokuratūros iniciatyva.
Tuo pačiu metu aukos atstovų (Kedžių ir Venckų) buvo rašomi prokurorams pareiškimai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo už D.Kedytės pagrobimą ir neteisėtą patalpinimą į ligoninę (VRC) bei neteisėtą „gydymą“, dėl D.Kedžio nemotyvuoto įvardinimo žudiku be teismo sprendimo, dėl L.Stankūnaitės sąvadavimo fakto tyrimo vilkinimo, tačiau šie teisėti reikalavimai prokurorų buvo ignoruojami.
Ir ne tik ignoruojami, bet ir toliau skelbiama oficiali informacija, neatitinkanti tikrovės.
Tokie neatitinkantys tikrovės faktai bylos eigoje išaiškėdavo, tačiau nei prokurorai nepaneigė savo melo, nei atsiprašė visuomenės už dezinformaciją. Pavyzdžiui, po papildomos ekspertizės Miunchene buvo patvirtinta vartotų migdomųjų vaistų likučiai per 9 mėnesių laikotarpį D.Kedžio organizme. Tai patvirtina sodo namelio kaimynų liudijimą apie D.Kedžio pagrobimą 2009. spalio 5 d. 11 val. Ir jo prievartinį laisvės atėmimą migdant vaistais bei laikymą surištą tramdomaisiais marškiniais ištisus 9 mėnesius, oficialiai imituojant jo paiešką netgi Ispanijoje...
Ginklo ekspertizė nerado D.Kedžio antspaudų, todėl pasitvirtino įtarimas apie įrodymų imitaciją, numetant ginklus šalia aukų ir D.Kedžio lavono. Tačiau prokurorai neatsiėmė ir neatsiprašė už įkyrų kartojimą apie įtarimą nužudymo prie D.Kedžio pavardės, apie tvirtinimą, jog rasti jo pirštų antspaudai ir t.t.
Ekspertizėms sugriovus šias prielaidas – dezinformacijos prokurorai neatšaukė, už pažeistą N.Venckienės garbę ir orumą nebuvo atsiprašyta, o jos pateikti pareiškimai dėl žalos atlyginimo – negavo eigos ir toliau dūla biurokratų stalčiuose.
Šito maža.
Prieš N.Venckienę pedofilų kalnas imasi aiškiai neteisėtų preventyvinių priemonių, tikslu sutrukdyti ir sustabdyti teisybės siekį pedofilų byloje bei išgelbėti brolio dukrą D.Kedytę nuo tolesnio galimo jos pedofilinio išnaudojimo.
Priemonių prieš teisėją galutinį tikslą trumpai nusako prokuroro R.Petrausko viešai pareikšta replika – reikia tik atimti iš N.Venckienės imunitetą, o pasodinti ją ras už ką !!!
Tiksli sovietinio principo – parodyk stulpą o prisikabinti rasime ko, - realizacija teisėjos N.Venckienės atžvilgiu jau pirmoje vykdymo stadijoje. Jos neteisėtai išimtų kompiuterio laikmenų, galimai necenzūriniais žodžiais papildytų prokuroro K.Betingio, turinį svarstė Teisėjų Tarybos „Teisėjų etikos ir drausmės komisija“ ir nustatė, kad yra pagrindas kelti drausminę bylą.
Tuo pačiu metu svarstyto 15 minučių sprendimo autoriaus B.Varsacko nusikalstama veikla tebuvo įvertinta kaip savos nuomonės išraiška. Ir nesvarbu, kad jo sprednimas panaikintas, o pažeidimai siekia ne drausminę, o baudžiamąją atsakomybę.
Panašiais, dvigubais standartais pasipuošę ir „klūpančiųjų akcijos“ dalyvių administracinis persekiojimas bei baudos.
Kauno pedofilijos byla – sekso revoliucijos ledkalnio tik viršūnėlė, parodžiusi „Lygių galimybių“ įstatymo priedanga įteisintos gėjų subkultūros pačias skaudžiausias (pedofilijos) pasekmes. Įsijungusį į kovą prieš vaikų skriaudikus žiniasklaida, parodė pedofilijos kiekybinį mąstą ir šiek tiek pajudino homoseksualų gynėjų gretas. Tačiau imitaciniai pareigūnų postų (BBL, R.Šalaševičiūtės, K.Betingio, A.Valantino) pakeitimai naudos nei bylai, nei nusikalstamai veikai sustabdyti - nedavė. Tačiau išsiryškino nedesovietizuota sistema (vaikų teisių gynėjai , prokuratūra, teismai, Seimas), jos darbo principai ir esami bei galimi rezultatai.
O jie, deja, visai neguodžiantys.
Tik jautrios ir viskam pasiryžusios visuomenės dėka, vieno kovotojo žygis išsiplėtojo į pilietinį judėjimą „Kedžio kelias“, kurio prieky kaip gyva vėliava eina teisėja N.Venckienė.
Elitinis klanas pasiryžęs ją sušaudyti. Šoviniai (drausminė byla) į dėklus sudėti. Ar išdrįs šauti?
Šį momentą dera prisiminti patarlę: pasėjęs vėją – pjausi audrą.
Pridėti Komentarą
