Naujienos
Vilniaus 2-os apylinkės teismo pirmininkė slepia pedofilų talkininkus
|
Vilniaus 2-os apylinkės teismo pirmininkė Daiva Kazlauskienė neleido „Laisvam laikraščiui“ net paskaityti garsiojo pedofilo Leonido Gotlibo nuosprendžio, motyvuodama tuo, kad ši byla buvo svarstoma neviešame posėdyje.
Kaip jau rašė LL, šešis kartus už pedofiliją teistas L.Gotlibas buvo paskutinį kartą nuteistas 2003 m., kai Vilniaus vaikų namų auklėtojas pradėjo domėtis, iš kur našlaičiai parsineša pinigų. Vaikai papasakojo, kad juos kviečia „dėdė Lionia“, ir už lytinius aktus duoda pinigų. Kai policija padarė kratą L.Gotlibo namuose, rado daug video medžiagos, kuriuose nufilmuoti lytiniai aktai su vaikais. Teigiama, kad vienoje iš tų vaizdo kasečių nufilmuotas ir vienas garsus Seimo narys iš buvusio Seimo pirmininko Artūro Paulausko aplinkos, kuris L.Gotlibo byloje buvo kažkodėl apklaustas tik kaip liudininkas. |
|
Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, pedofilo-recidyvisto bylą tyręs pareigūnas liudija: "Vienoje vaizdajuostėje mačiau vaizdą, kaip atliekamas lytinis aktas su nepilnamečiu, o ponas "N" - žiūri." - "Ar jūs negalėjote suklysti?" - klausiame netikėdami savom ausim. "Ne, negalėjau", - atsako pašnekovas ir pakartoja didelę įtaką teisėsaugai turėjusio politiko iš Artūro Paulausko aplinkos pavardę. Viešai skelbiama, kad ponas "N" turėjo šmėkštelėti šešis kartus už pedofiliją teisto Leonido Gotlibo byloje. LNK "Paskutinės instancijos" žurnalistė susisiekia su ponu "N". Iškart pasipila grasinimai, kad paskelbus surinktus duomenis žurnalistams bus keliamos baudžiamosios bylos. Žinodami, kokią įtaką teisėsaugai akumuliavo šis žmogus, nutariame pasisaugoti ir neskelbti šio buvusio politiko pavardės, nors pagrindiniam mūsų liudininkui netiesiogiai antrina net keli tą bylą regėję žmonės.
"Jo namuose, kuriuos jis dalijosi su tėvais, radome didžiulį kiekį nuotraukų, vaizdo medžiagos ir filmavimui bei fotografavimui skirtą įrangą. Daugumoje nuotraukų nepilnamečiai oraliniu būdu tenkina pedofilą", - žurnalistams pasakoja prie bylos tyrimo prisidėjęs pareigūnas. Anot jo, pačios baisiausios - tarpusavyje santykiaujančių vaikų nuotraukos. "Jų veidai iškreipti skausmo", - prisimena pašnekovas. Panašūs, tačiau kitų žmonių, liudijimai buvo paskelbti prieš Naujuosius metus.
Anot šaltinių, L.Gotlibas savo aukas rinkosi vaikų namuose. Prisišnekindavo vaikus ateiti pas jį, o tada pasiūlydavo pinigų už "seksą" ir "fotosesiją". "Paskutinės instancijos" šaltinis tvirtina, kad būtent tokią fotosesiją stebintį poną "N" ir užfiksavo videokamera, o juosta buvo rasta kratos metu. Pareigūnas sako, kad toliau nesekė bylos tyrimo, bet ji greitai - po pusmečio - pasiekė teismą. Tačiau pasiekė labai keistai suplonėjusi. Nepaisant versijos ir įrodymų, kad L.Gotlibas kaupė prievartaujamų vaikų nuotraukų archyvą ne tik asmeninėms reikmėms, bet ir pedofilų rinkai, jo klientūra byloje, mūsų žiniomis, nenustatyta.
Bylą 2003 metais nagrinėjo Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas. Tam teismui tuo metu vadovavo Algimantas Valantinas, dabartinis generalinis prokuroras. Dabar čia teismo pirmininko pareigas einanti teisėja J.Rasiukevičienė, gavusi LNK "Paskutinės instancijos" prašymą susipažinti su byla ir jos nuosprendžiu, registruotu paštu atsiuntė nutartį. Jos esmė - neleisti žurnalistams net žvilgtelėti ton pusėn. Susipažinti nepateikta netgi nutarties rezoliucinė dalis.
Pedofilo L.Gotlibo ir jo galimų klientų nusikaltimai Lietuvoje įslaptinti esą paisant aukų teisių. Su bylos medžiaga neleidžiama susipažinti net ją nuasmeninus - paslėpus aukų tapatybes, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad teisėja J.Rasiukevičienė saugo ne tik aukas, bet ir 6 kartus teistą ir nė minutės neatgailavusį pedofilą.
Atsisakymas leisti pamatyti net dokumentus, kuriuose nėra minimos nepilnametės L.Gotlibo aukos, kelia įtarimų. Mus domina, pavyzdžiui, sprendimai dėl bylos daiktinių įrodymų saugojimo. Ar jie iš tiesų sunaikinti, nors, kaip teigia mūsų šaltinis, tarp tų daiktinių įrodymų esama pono "N" pėdsakų? Ir kas priėmė tokį sprendimą? Generalinės prokuratūros viešųjų ryšių tarnyba mus patikina, kad teismui bylos nagrinėjimo metu vadovavęs A.Valantinas - čia niekuo dėtas. Ar tikrai? Su daiktinių įrodymų saugojimu susijusių dokumentų paviešinimas atsakytų į tą klausimą“.
LL apskundė teismo pirmininkės D.Kazlauskienės sprendimą neleisti paskaityti L.Gotlibo nuosprendžio Vilniaus apygardos teismui.
Skunde rašoma : „2010-01-20 prašymu aš, kaip savaitraščio „Laisvas laikraštis" redaktorius, kreipiausi į Vilniaus 2-ajį apylinkės teismą su prašymu leisti man susipažinti su nuasmenintu baudžiamosios bylos Nr. 1-119-07/2003 nuosprendžiu. Minėtame savo prašyme nurodžiau, jog susipažinimas su šioje baudžiamojoje byloje priimtu teismo nuosprendžiu yra reikalingas dėl savaitraščio „Laisvas laikraštis" atliekamo žurnalistinio tyrimo apie galimą už pedofiliją nuteistų asmenų ryšį su aukštais politikais.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs mano prašymą 2010-01-22 priėmė nutartį netenkinti prašymo susipažinti su baudžiamosios bylos Nr. 1-119-07/2003 nuosprendžiu. Tokį savo sprendimą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininkė, kaip pagrindiniu argumentu, motyvavo tuo, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama neviešame (uždarame) teismo posėdyje, todėl, teismo nuomone, šio bylos medžiaga yra nevieša ir su ja negali būti leidžiama susipažinti byloje nedalyvavusiems asmenims, taip pat visuomenės informavimo priemonių atstovams.
Manyčiau, jog tokia teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į tai, kad aš, kaip visuomenės informavimo priemonės atstovas, atliekantis atitinkamą žurnalistinį tyrimą kreipiausi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą su prašymu leisti man susipažinti su nuasmenintu nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-07/2003. Tuo tarpu šį mano prašymą nagrinėjęs teismas jį nagrinėjo kaip prašymą susipažinti su visa minėtos baudžiamosios bylos medžiaga, o savo sprendimą priėmė kaip dėl prašymo susipažinti su minėtos baudžiamosios bylos nuosprendžiu, t.y. nenuasmenintu nuosprendžiu.
Akivaizdu, jog toks iš esmės neteisingas mano prašymo traktavimas ir lėmė iš esmės neteisingos bei nepagrįstos teismo nutarties priėmimą: mano prašymas buvo pateiktas dėl leidimo susipažinti su nuasmenintu teismo nuosprendžiu, o teismas priėmė nutartį neleisti susipažinti su nenuasmenintu teismo nuosprendžiu.
Antra, nors teismas savo 2010-01-22 nutartį kaip pagrindiniu argumentu ir grindė tuo, kad baudžiamoji byla, su kurioje priimtu nuasmenintu nuosprendžiu aš ir prašiau leisti susipažinti, buvo nagrinėjama uždarame (neviešame) teismo posėdyje, tačiau savo nutartyje!
nepateikė visiškai jokių argumentų, kodėl uždarame teismo posėdyje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje priimtas nuasmenintas nuosprendis negali būti pateiktas susipažinimui.
Teismas, atsisakydamas tenkinti mano prašymą, savo nutartyje remiasi Teismų tarybos 2007-04-27 nutarimo „Dėl informacijos apie teismų veiklą teikimo visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms" Nr.l3P-60 nuostatomis, jog neteikiama informacija, kuri susijusi su neviešame teismo posėdyje nagrinėta byla ir gali atskleisti duomenis, dėl kurių apsaugos teismas nagrinėjo bylą neviešame teismo posėdyje (19.6 p.), tačiau visiškai neatskleidžia, kaip visuomenės informavimo priemonės atstovo susipažinimas su nuasmenintu teismo nuosprendžiu galėtų atskleisti duomenis, dėl kurių apsaugos teismas nagrinėjo bylą neviešame teismo posėdyje. Be to, teismas savo nutartyje visiškai nenurodo, kokie konkrečiai duomenys šiuo atveju, t.y. visuomenės informavimo priemonės atstovui susipažįstant su nuasmenintu teismo nuosprendžiu, galėtų būti atskleisti.
Manyčiau, jog tokia situacija, kuomet teismas visuomenės informavimo priemonei ar jos atstovui nepateikia jokių argumentų ir motyvų dėl to, kaip nuasmenintas teismo nuosprendis galėtų atskleisti duomenis, dėl kurių teismas nagrinėjo bylą neviešame teismo posėdyje, akivaizdžiai rodo ne tik tai, kad skundžiama teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta, bet ir tai, kad teismas dėl nežinomų priežasčių nenori atskleisti informacijos, kuri yra ypač aktuali visuomenei ir kurią visuomenė turi teisę žinoti.
Trečia. Teismų tarybos 2005-09-09 nutarime „Dėl susipažinimo su išnagrinėtų baudžiamųjų bylų medžiaga tvarkos" Nr. 13P-379 nėra įtvirtintas absoliutus draudimas susipažinti su uždarame (neviešame) teismo posėdyje išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga. Netgi priešingai. Šioje tvarkoje yra įtvirtintos nuostatos aiškiai reguliuojančios tokius atvejus, kaip suinteresuotiems asmenims susipažinimui turi būti pateikta bylos medžiaga, su kuria susipažinimas yra ribojamas - bylos medžiaga susipažinimui paruošiama (uždengiamos bylos vietos, su kuriomis susipažinimas yra ribojamas) ir išduodama susipažinimui, kopijos ar nuorašai parengiami ir išduodami ne vėliau, kaip per 7 dienas nuo atitinkamo prašymo gavimo dienos bei kt. (17 p.-19 p.).
Tad esant tokiam teisiniam reguliavimui, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo išvados apie teisės normose įtvirtintą absoliutų draudimą pateikti susipažinimui uždarame (neviešame) teismo posėdyje išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiagą (jos dalį), akivaizdu, yra visiškai teisiškai nepagrįstos“.
Pridėti Komentarą
